Valdymo sąvoka
5 (100%) 1 vote

Valdymo sąvoka

11

TURINYS

I. Įvadas 2 psl.

II. Valdymo sąvoka 2 psl.

III. Valdymo įgijimas 2 psl.

IV. Valdymo pasibaigimas 3 psl.

V. Valdymo gynimas 3 psl.

VI. Išvados 3 psl.

Naudota literatūra 4 psl.

I. ĮVADAS

Daugelis šiuolaikinių teisės sistemų remiasi romėnų teise. Iki šių dienų ji yra daugelio teisės sistemų pagrindas. Dėl to romėnų teisę itin svarbu išmanyti, susipažinti su jos teisės normomis ir institutais.

Savo darbe pasirinkau nagrinėti vieną iš daiktinės teisės sričių – valdymą. Pagrindiniai šaltiniai kuriais rėmiausi rašydama darbą – I. Nekrošiaus, V. Nekrošiaus, S. Vėlyvio knyga “Romėnų teisė” ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Darbe bandžiau rasti sąsajas tarp romėnų privatinės teisės ir Lietuvos civilinės teisės, paaiškinti kaip valdymą suvokia romėnų teisininkai ir kaip jis reglamentuojamas LR Civiliniame kodekse.

II. VALDYMO SĄVOKA

Kasdienybėje valdymas ir nuosavybė dažnai neskiriami. Tačiau Romos teisininkai griežtai skyrė nuosavybę ir valdymą.

Romėnų teisės literatūroje valdymas (possesio) suprantamas, kaip faktinis daikto turėjimas siekiant jį pasilikti. Populiariausias daikto valdymo būdas, kai nuosavybės teisė į daiktą sutampa su faktiniu jo valdymu, t. y. kai daikto valdytojas ir jo savininkas yra tas pats asmuo. Tačiau tai nėra vienintelis pagrindas valdymui atsirasti.

Panašiai daikto valdymas reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Čia daikto valdymas suprantamas, kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Taipogi daikto valdymui būdinga, kad valdytojas dažniausia turi tikslą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą.

Romėnų privatinėje teisėje faktinis daikto turėjimas, kai daiktą turintis asmuo gali daryti su juo ką nori buvo vadinamas corpus, o noras pasilikti daiktą, atmetant, bet kuriuos trečiuosius asmenis – animus possidendi. Ir tik turintis šiuos du elementus valdymas tiek Romėnų tiek Lietuvos civilinėje teisėje yra laikomas teisiniu ir turi garantuotą teisinę gynybą. Romėnų privatinėje teisėje tik vieną elementą corpus turinti valdymas – laikymas (detentio), ir LR Civiliniame kodekse iš pievolinių teisinių santykių atsirandęs daikto valdymas, negali peraugti į nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.

Tiek Romėnų tiek Lietuvos Civilinėje teisėje valdymas skirstomas į teisėtą ir neteisėtą, ir tik iš teisėto valdymo gali atsirasti nuosavybės teisė (LR Civilnis kodeksas) ir tik teisėtai valdančiam daiktą asmeniui buvo garantuojama gynyba interdiktais (Romėnų privatinė teisė).

Romėnų teisėje possesio dar buvo grupuojmas pagal subjektyvią valdytojo nuomonę apie valdomą daiktą. Tik valdytojui gera valia (possesor bonae fidei) buvo taikyta įgyjamoji senatis. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse tai reglamentuojama taip: “Daikto valdymas, laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.”

LR Civiliniame kodekse valdymo objektu pripažįstamas tiek materialus tiek nematerialus daiktas. Pagal romėnų koncepciją, ilgą laiką buvo galima valdyti tik materialius daiktus (res corporales).

III. VALDYMO ĮGIJIMAS

Klasikinio laikotarpio romėnų teisininkai ypatingą dėmesį skyrė valdymo atsiradimui, gan plačiai jis reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Tačiau Romėnų privatinėje teisėje nusakant santykį su daiktu, kad jo užtektų valdymui atsirasti, iškyla gana daug vienas kitam prieštaraujančių sprendimų, LR Civiliniame kodekse kur kas daugiau tikslumo.

Atskirai reglamentuojamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymo įgijimas. Kilnojamųjų daiktų valdymas Romėnų teisėje dažniausia buvo įgijamas daiktą parduodant (traditio), tačiau daiktas galėjo būti įgijamas ir paėmus tą daiktą į savo rankas, pastačius prie jo apsaugą, pardavėjui perdavus pirkėjui raktus nuo daikto ir pan. Panašios sąlygos nurodomos ir LR Civiliniame kodekse.

Romėnų privatinėje teisėje įgyjant valdymą labai svarbus buvo valios požymis. LR Civiliniame kodekse nurodoma, kad valdymas gali būti įgytas sąžiningai ir nesąžiningai. Čia ypatingą vaidmenį vaidina asmens įsitikinimas, dėl savo teisių į daikto valdymą. Valdymas laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 647 žodžiai iš 1274 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.