Valdymo sprendimų modeliai
Modelį galima apibrėžti kaip supaprastintą realios sistemos vaizdą, struktūriškai ją atitinkantį (panašų) ir tikslingai bei vienareikšmiškai išreiškiantį realius sistemos elementų santykius. Kalbėdami apie verslo situacijas ir valdymo sprendimus, galime išskirsti aprašomuosius ir aiškinamuosius (prognostinius) sprendimų modelius. Valdymo sprendimams parengti ir daryti praktiškai reikalingi ir aprašomieji, ir aiškinamieji modeliai.
Valdomojo objekto ir valdančiojo subjekto sąveika pasireiškia sprendimų lauke. Šis laukas – tai trijų dalykų visuma: veiksmų, būsenų ir perėjimų. Informacijos vartotojo sprendėjo galimi (alternatyvūs) veiksmai, nukreipti į objektą, sudaro jų lauko sritį, iš kurios konkrečioje situacijoje gali būti išrinktas tik vienas veiksmas: tas, kuris atitinka siekiama tikslą ir gali būti praktiškai įgyvendintas. Taigi sprendimas gali būti priimtas tik dėl tenkinančio šias dvi sąlygas veiksmo.
Veiksmo rezultatus lemia tam tikri veiksniai, kuriuos galima apibrėžti kaip objekto ir jo aplinkos būseną (buvusią, esamą arba būsimą), priklausančią nuo konkrečios situacijos. Reikalingą informaciją apie būsenas VS gauna iš informacinės sistemos, kurios struktūrą šiuo požiūriu galima įsivaizduoti kaip tikimybių matricą, susidedančią iš elementų tij T(bi, zj);
Čia tij 1, i (1,m), j (1,n); bi – i-oji būsena, zj – j-oji žinia
(informacija), t.y. tij parodo, kokia tikimybe žinia zj patvitina (garantuoja) būseną bi. Priklausomai nuo tij reikšmių tipų sistemos gali būti visiškai patikimos ir apibrėžtos (tij reikšmės lygios arba nuliui, arba vienetui, kai viena žinia atitinka tik vieną būseną), nevisiškai patikimos ir neapibrėžtos (tij reikšmės taip pat lygios tik arba nuliui, arba vienetui, bet kiekviena žinia gali atitikti ne vieną būseną), pagaliau – nevisiškai patikimos ir rizikingos (kai tij reikšmės yra intervale tarp nulio ir vieneto, o kiekviena žinia tam tikromis dalimis atitinka ne vieną būseną).
Perėjimai sprendimų lauke – tai veiksmų funkcijos arba rezultatai, nusakantys, iš kokios ir į kokią būseną pervedama modeliuojama sistema (objektas) įgyvendinant sprendimu priimtą veiksmą. Perėjimus taip pat galima išreikšti rezultatų matrica, pavaizduota 3.1 lentelėje
Perėjimų matrica
Veiks būsenos
mai b1 b2 … bi … bm
v1 r11 r12 … r1i … r1m
v2 r21 r22 … r2i … r2m
… … … … … … …
vk rk1 rk2 … rki … rkm
… … … … … … …
vp rp1 rp2 … rpi … rpm
Čia rki reiškia rezultatą, kurį duoda veiksmas vk esant pradinei sistemos būsenai bi;k (1,p). Suprantama, kad tokia matrica konkrečiose situacijose turi būti išagreguota, t. y. kiekvienas reikalingas rki išskaidytas į sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, būsenas išskleidžiant į tam tikrus tikslus, o veiksmus – į nuosekliai vykdomus atitinkamais laiko intervalais žingsnius.