Valdymo stiliai
5 (100%) 1 vote

Valdymo stiliai

Užduotis:

1. Valdymo metodai ir jų taikymas

Valdymo metodai – tai poveikis tam tikrai sistemai, kad jos veikla būtų skirta norimam tikslui pasiekti; tai tikslui pasiekti būdai, kuriais valdymo subjektas veikia valdymo objektą, siekdamas užsibrėžto tikslo.

Žmogaus veiklą sąlygoja norai, o veiklos motyvus nulemia jo poreikių, interesų sistema. Parenkant valdymo metodą reikia žinoti ir patenkinti poreikius, dėl kurių žmonės buriasi į grupes bendrai dirbti. Žmogaus poreikiai klasifikuojami, skiriamos įvairios jų grupės, hierarchijos lygiai. Poreikius priimta klasifikuoti į materialius, moralinius (dvasinius) ir organizacinius (žmonių poreikius burtis į grupes). Į tai atsižvelgiant skiriamos atitinkamos valdymo metodų grupes:

1. Ekonominiai

2. Socialiniai ir psichologiniai

3. Administraciniai organizaciniai.

Valdymo procese iškeltų tikslų siekiama tam tikrais metodais.

Valdymo metodai – tai visuma būdų, kuriais daromas kryptingas poveikis darbuotojams ir gamybiniams kolektyvams siekiant koordinuoti jų veiklą.

Reikia parinkti ir paskirstyti personalą atsižvelgiant į gamybinius, ekonominius ir socialinius psichologinius reikalavimus, sudaryti sąlygas efektyviai dirbti, nuolat plėsti darbuotojų iniciatyvą ir kūrybinį aktyvumą, reguliariai tikrinti, kaip dirbama, objektyviai vertinti kolektyvo ir kiekvieno darbuotojo veiklą, taikyti skatinimo metodus.

Valdomąjį objektą, kolektyvą galima veikti dviem budais:

1) prievarta – tai kada objektas verčiamas atlikti tai, kas iš jo reikalaujama;

2) skatinimu – kai pats atlieka tai, kas reikalaujama, nes jis pats tuo suinteresuotas.

Yra reglamentuojamieji ir skatinamieji poveikio būdai. Reglamentuojamieji sudaro vieningą organizacinę grupę, o skatinamieji skirstomi į:

1) ekonominius (materialius);

2) socialinius psichologinius.

Organizaciniai administraciniai valdymo metodai

Organizacinių administracinių valdymo metodų esmė yra ta, kad vadovai savo valia tiesiogiai veikia pavaldinius, jog šie besąlygiškai laikytųsi įstatymų, nutarimų, vykdytų vadovo įsakymus, potvarkius bei nurodymus. Organizaciniai administraciniai valdymo metodai apima:

• reglamentavimą;

• normavimą;

• instruktavimą.

Reglamentavimas – tai privalomų organizacinių nuostatų vykdymas. Tokie yra tipiniai valstybinių įmonių, akcinių bendrovių, individualių įmonių, funkcinių padalinių nuostatai, pareigybės instrukcijos.

Normavimas – juo nustatomi valdymo aparatų normos ir normatyvai (darbuotojų skaičius), valdymo ir darbo organizavimo normos ir normatyvai (tarnautojų pareigų kvalifikaciniai žinynai, algų dydžiai, dokumentų apyvartų schemos, valdymo aparatų struktūros).

Instruktavimas. Instruktuojant supažindinama su darbo sąlygomis, aiškinami tikslai ir uždaviniai, patariama ir rekomenduojama, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį. Instruktavimas įgauna informacinės, metodologinės pagalbos formas.

Žinodami tikslą, galime ieškoti būdų jam pasiekti. Žmogaus smegenų operatyvinėje atmintyje sėkmingai, žmogus tegali lyginti, nagrinėti, apibendrinti tik 7±2 simboliais.

Kadangi žmogui vienu metu tenka manipuliuoti daugiau simbolių, tai jis dėl operatyvinės atminties perkrovimo praranda protinio darbo koordinaciją, ką nors pamiršta, praleidžia, ko nors neįvertina ir t.t. Kad to nebūtų, mes visą informaciją užfiksuojame popieriuje ir po gabalėlį, nieko nepraleisdami, išnagrinėjame viską, ką užfiksavome įvairiausiais požiūriais.

Sormulavę tikslą, surašome į bendrą sąrašą. bet kokia eilės tvarka visas atejusias į galvą priemones jam pasiekti – nuo konkrečiausių iki bendriausių. Paskui visas tas priemones klasifikuojame į tris grupes – bendriausias, tarpines ir konkrečiausias. Iš bendriausių formuojame auksčiausią lygį ir ieškome, koks principas atitinka šių šakų rinkinį. Pastebėję kurio nors principo apraiškas, bandome jį realizuoti iki galo, šį tą pridėdami, šį tą perkeldami į žemesnį lygį, kai ką performuluodami. Toliau patikriname to sąrašo elementų lygiareikšmiškumą ir ar jis yra išsamus. Kaskart patikrinę padarome atitinkamus pakeitimus. Tikrinant paskutinį kartą, reikėtų ,,prikabinėti“ prie tų suformuotų šakų visas saraše išvardytas priemones. Jei pasirodys, kad liko ,,palaidų“ priemonių, kurios tikrai padeda pasiekti tikslą, vadinasi, padaryta klaida arba realizuojant dekompozicijos principą, arba suvokiant visą problemos sprendimą lemiančių veiksnių sistemą. Norint ivertinti pagrindines tikslo siekimo kryptis, reikia tokios informacijos:

1. Apie produkcijos kokybe:

• visų produkto kokybės techninių charakteristikų irjų reikalavimų lygio;

• visų nukrypimų nuo kokybės reikalavimų, dėl kurių produkcija buvo grąžinta, sąrašo ir kiekvieno nukrypimo dažnumo charakteristikos.

2. Apie priėmimo procedūrą (duomenų apie produkcijos pateikimo ir priėmimo ritmingumą). 3. Apie priėmimo darbuotojus:

• priėmimo procedūros darbuotojams keliamų profesinių ir kvalifikacinių reikalavimų;

• priėmimo darbuotojų kvalifikacijos ir savybių nukrypimų nuo reikalavimų;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 653 žodžiai iš 2153 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.