Valdymo stiliai
5 (100%) 1 vote

Valdymo stiliai

Valdymo stilių ir metodų sąveika

vadovo veikloje

Savarankiškas darbas

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Valdymo stiliai 4

2.1. Vadovavimo stiliaus samprata ir jį lemiantys veiksniai 4

2.2. Ohajo valstybinio universiteto ir Mičigano universiteto tyrimai 7

2.3. Valdymo tinklelis 8

3. Valdymo stiliaus pasirinkimas 9

3.1. Vadovavimo stiliaus pasirinkimas pagal R. Tanenbaumą ir V. Šmidtą 9

3.2. Vadovavimo stiliaus parinkimas įvertinant vadovo asmenybę 9

3.3. Vadovavimo stiliaus parinkimas įvertinant darbuotojų charakteristikas 10

3.4. P. Hersėjaus ir K. Branchardo vadovavimo modelis 11

3.5. Vadovavimo stiliaus parinkimas pagal F. Fiedlerį įvertinant situaciją organizacijoje 13

3.6. V. Vromo ir F. Jetono rekomendacijos pasirenkant valdymo stilių 16

4. Išvados 17

5. Literatūra 18

ĮVADAS

Šiuolaikinės įmonės veikla, jos vieta rinkoje, sėkmė vykdant savo užsibrėžtus tikslus labai priklauso nuo jos vadovo veiklos, jo bendravimo su personalu, kompetencijos bei pasirinkto valdymo (vadovavimo) stiliaus.

Vadovavimo stilius – visuma tarpusavyje susijusių valdymo metodų, elgsenos normų ir taisyklių, naudojamų vadovo darbe, darančių įtaką darbuotojų elgesiui bei skatinančių juos siekti organizacijos tikslų.

Vadovavimo stilius yra įprasta vadovo elgesio su pavaldiniu maniera norint daryti jam įtaką ir skatinti siekti organizacijos tikslų.

Vadovavimą galima apibrėžti dar kaip ir lyderiavimą.

Lyderiavimo stiliai – įvairūs elgesio būdai, kuriuos pasirenka lyderiai, nukreipdami darbuotojus ir darydami jiems įtaką.

Pagal lyderio asmenybės teoriją, geriausi vadovai turi visiems bendrų savybių. Jeigu jos būtų atskleistos, žmonės galėtų jas ugdyti ir tapti geresni vadovai. Galiausiai buvo padaryta išvada, kad vadovu netampama vien dėl to, kad žmogus turi tam tikrų bendrų savybių.

Elgsenos koncepcija teigia, kad vadovavimo veiksmingumas priklauso ne nuo asmeninių vadovo savybių, o nuo jo elgesio su pavaldiniais. Dabartiniu metu teigiama, kad nėra tokio vadovavimo stiliaus, kuris būtų optimalus visais atvejais.

Įvairūs tyrinėtojai bei mokslininkai skirtingai klasifikuoja valdymo stilius bei metodus. Šiame darbe yra pateikta net keletas jų. Kiekvienas valdymo stilius yra savitas, orientuotas į tam tikrą sritį, asmens savybes, darbą, užduotį ir panašiai (platesnis stilių orientavimas pateiktas tolimesniame darbe).VALDYMO STILIAI

Vadovavimo stiliaus samprata ir jį lemiantys veiksniai

Pagal tradicinę klasifikaciją valdymo stiliai gali būti:

1. Autokratinis.

2. Demokratinis.

3. Liberalus.

Autokratas turi pakankamai valdžios, kad primestų savo valią pavaldiniams, ir, kai reikia, nesvyruodamas tuo naudojasi. D. Makgregoras autokrato prielaidas pavadino teorija „X“. Ši teorija skelbia:

1. Žmogus iš prigimties yra tingus ir visokeriopai vengia darbo.

2. Žmogus neturi savigarbos, vengia atsakomybės ir mielai sutinka, kad jam kas nors vadovautų.

3. Labiausiai žmogus trokšta saugumo.

4. Priversti žmogų dirbti galima tik prievarta, nuolat kontroliuojant ir grasinant.

Remdamasis šiomis prielaidomis, autokratas centralizuoja įgaliojimus, struktūrizuoja pavaldinių darbą ir beveik neduoda jiems laisvės priimant sprendimus. Kai autokratas užuot prievartavęs naudoja skatinimą atlyginimu, jis vadinamas geranorišku autokratu. Autokratinė vadovybė apibūdinama kaip aukšto lygmens vienvaldystė: vadovas apibrėžia visas grupės strategijas; grupė neturi jokių įgaliojimų.

Demokrato supratimą apie darbuotojus D. Makgregoras pavadino teorija „Y“:

1. Kai yra sąlygos, žmonės nebijo atsakomybės ir net jos siekia.

2. Kai žmonėms rūpi organizacijos tikslai, jie naudoja savivaldą ir savikontrolę.

3. Susiejimas yra atlyginimo funkcija, kuri jungiasi su organizacijos tikslais.

4. Gabių žmonių pasitaiko dažnai, bet jie panaudojami tik iš dalies.

Demokratas remiasi aukštesnio lygio poreikiais. Kai dominuoja šis stilius, yra didelė įgaliojimų decentralizacija. Pavaldiniai aktyviai dalyvauja priimant sprendimus ir turi didelę laisvę atlikdami užduotis. Demokratinei vadovybei yra būdingas valdžios padalijimas ir darbuotojų dalyvavimas valdant: atsakomybė ne koncentruojama, o paskirstoma.

Liberali vadovybė pasižymi minimaliu vadovo dalyvavimu – grupė turi visą laisvę sprendimams priimti.

Autokratinis Liberalus

Vadovavimo stiliai

Autokratinio liberalaus vadovavimo stiliaus tolydinumas



Eil. Nr. Vadovo ir pavaldinių sąveikos parametrai Vadovavimo stilius

Autoritarinis Demokratinis Liberalusis

1.2.3.4.5.6. 7.8.9.10. Sprendimų pobūdisBūdas apie sprendimus informuoti vykdytojusAtsakomybės paskirstymasPožiūris į iniciatyvąPožiūris į kadrų parinkimąPožiūris į savo žinių trūkumusBendravimo stiliusSantykių su pavaldiniais pobūdisPožiūris į disciplinąPožiūris į moralinį poveikį pavaldiniams VienasmeninisĮsako, administruoja, komanduojaImasi sau arba perduoda pavaldiniamsVisiškai „užblokuoja“„Bijo“ kvalifikuotų pavaldinių, stengiasi jų atsikratytiViską žino, viską mokaPalaiko „distanciją“, bendrauti vengiaPadiktuotas nuotaikosLinkęs į formalią, kietą drausmęNuobaudos – pagrindinis metodas, giria pasirinktinai, švenčių progomis Prieš sprendimą tariamasi su pavaldiniaisSiūlo, prašoPadalija atsakomybę pagal suteiktus
įgaliojimusSkatina, panaudoja reikalo interesamsParenka kvalifikuotus, išsilavinusius žmonesNuolat mokosi, įvertina kritines pastabasDraugiškas, mėgsta bendrauti„Lygi“ maniera elgesyje. Savikontrolė„Protingos“ drausmės šalininkas, į žmones žiūri diferencijuotaiPanaudoja įvairius skatinimo metodus Laukia nurodymų „iš viršaus“ arba pasitarimų išvadųPrašo, įprašinėjaNusiima atsakomybęAtiduoda iniciatyvą pavaldiniamsPalieka savieigaiPapildo žinias ir tai skatina daryti pavaldiniusBijosi bendrauti, su pavaldiniais susitinka tik jų iniciatyva„Minkštas“, nuolankusReikalauja formalios drausmėsTaip pat, kaip „demokratas“



Autokratinė vadovybė pasiekia didesnio našumo negu demokratinė. Bet menkai motyvuojama, mažai originalumo, nėra grupinio mąstymo, didelis agresyvumas vadovo ir bendradarbių atžvilgiu, didelis slepiamas nerimas ir drauge – labiau priklausomas ir nuolankus elgesys.

Palyginti su demokratine, liberali vadovybė pasiekia mažesnį našumą, žemesnę darbų kokybę, atsiranda daugiau neatsakingumo, o apklausos rodo, kad pirmenybė teikiama demokratiniam vadovui.

Taip pat pastebėta, kad efektyviai dirba tos organizacijos, kuriose atsiranda žmogus, gebantis tinkamai atlikti funkcijas:

Ų Susijusias su užduotimis (problemų sprendimo);

Ų Organizacijos narių tarpusavio santykių palaikymo (socialines).

Šios funkcijos siejamos su dviem skirtingais vadovavimo stiliais:

Ø Į užduotį orientuotas stilius, kurį taikantys vadovai mėgsta smulkmeniškai kontroliuoti darbuotojus, atliktas darbas jiems yra daug svarbesnis už darbuotojų asmeninį pasitenkinimą darbu, tarpusavio santykiais; Į gamybą orientuotas vadovas pirmiausia rūpinasi užduočių projektavimu ir atlyginimo sistemos darbo našumui didinti rengimu.

Ø Į darbuotojus orientuotas stilius, kurį taikantiems vadovams svarbiau darbuotojų motyvavimas, o ne jų kontrolė, jie su darbuotojais palaiko draugiškus, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba grindžiamus santykius, įtraukia juos į sprendimų priėmimo procesą. Į žmogų orientuoto vadovo pirmasis rūpestis yra žmogus. Darbo našumą stengiamasi didinti tobulinant žmonių santykius. Vadovas atsižvelgia į pavaldinių reikmes, padeda jiems spręsti problemas ir skatina jų profesinį augimą.

R. Leikartas padarė išvadą, kad vadovavimo stilius bus neišvengiamai orientuotas arba į gamybą, arba į žmogų ir kad šių krypčių vienodo lygio derinys nesutinkamas. Jis pasiūlė keturias pagrindines lyderiavimo stiliaus sistemas:

I-ma sistema II-ra sistema III-čia sistema IV-ta sistema

Eksploatacinė autoritarinė Geranoriška autoritarinė Konsultacinė demokratinė Pagrįsta dalyvavimu



I-osios sistemos vadovai turi autokrato bruožų.

II-osios gali su pavaldiniais palaikyti autokratinius santykius, bet leidžia jiems, nors ir ribotai, dalyvauti rengiant sprendimus. Motyvavimas – atlyginimas arba bausmė.

III-ios sistemos vadovai rodo reikšmingą, tačiau ne visišką pasitikėjimą pavaldiniais. Svarbiausius sprendimus priima aukščiausioji vadovybė, tačiau daug konkrečių sprendimų leidžiama priimti pavaldiniams.

IV-oje sistemoje priimami grupiniai sprendimai, ir darbuotojai dalyvauja juos rengiant. Šie vadovai visiškai pasitiki pavaldiniais.

Ohajo valstybinio universiteto ir

Mičigano universiteto tyrimai

Ohajo valstybinio universiteto mokslininkai domėjosi jau mūsų minėtais dviem lyderiavimo tipais: „struktūrų pirmumu“ (orientuotas į užduotį) ir „dėmesingumu“ (orientuotas į darbuotojus). Kaip ir buvo galima tikėtis, jie pastebėjo, kad darbuotojų tekamumas mažiausias ir darbuotojų pasitenkinimas didžiausias tada, kai jiems vadovauja dėmesingi lyderiai. Ir atvirkščiai, ten, kur lyderiai yra nedėmesingi ir daugiau reikšmės teikia struktūroms, darbuotojų nusiskundimai dažnesni, o jų tekamumas – didesnis. Jie pastebėjo dar vieną įdomų dalyką. Pasirodo, kad pavaldiniai vertina savo lyderio efektingumą ne tik pagal jo konkretų pasirinktą stilių, kiek pagal situaciją, kurioje tas stilius naudojamas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1175 žodžiai iš 3595 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.