Valdymo stiliai
5 (100%) 1 vote

Valdymo stiliai

TURINYS

ĮVADAS 3

1.VALDYMO STILIŲ UŽUOMAZGOS 4

2. STRATEGINIS PERSONALO VALDYMAS 5

3. VADOVO AUTORITETAS 6

4. VALDYMO STILIŲ KLASIFIKAVIMAS 7

4.1. TRADICINIŲ IR ŠIUOLAIKINIŲ VALDYMO STILIŲ SKIRSTYMAS 7

4.1.1. TRADICINIAI VALDYMO STILIAI 7

4.1.2. ŠIUOLAIKINIAI VALDYMO STILIAI 10

4.2. VALDYMO STILIŲ SKIRSTYMAS PAGAL VADOVO ELGESĮ 12

4.3. VALDYMO STILIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL VADOVO ORIENTACIJĄ ………14

4.4. SITUACINIS POŽIŪRIS Į VALDYMĄ ..……………………………………………16

4.4.1. F. FIEDLERIO SITUACINIS VALDYMO MODELIS 16

4.4.2. P. HERSIO IR R. BLANŠARDO GYVENIMO CIKLO TEORIJA 18

4.4.3. T. MITČELO IR R. HAUSO „KELIO – TIKSLO“ MODELIS 19

4.4.4. VRUMO-JEITONO SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS 20

IŠVADOS 22

NAUDOTA LITERATŪRA 23

ĮVADAS

Kylant šalies išsivystymo lygiui, kuriantis vis daugiau naujoms firmoms, individualioms įmonėms, vadovavimo problema tampa vis aktualesne, jai skiriama vis daugiau dėmesio, leidžiamos įvairios knygos, skirtos jau esamiems ir būsimiems vadovams, kuriose duodami įvairūs patarimai, pamokymai, kaip būti geru vadovu. Tai yra labai svarbu, nes su tuo glaudžiai susijęs ir pats darbas įmonėje, jo efektyvumas, našumas, rezultatai. O juk kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla būtų sėkminga, klestėtų įmonė, įsitvirtintų rinkoje, ją pripažintų visuomenė ir, žinoma, gautų kuo didesnį pelną.

Valdymo būtinumas egzistavo visais laikais. Garsiosios Egipto piramidės ir kiti gilioje senovėje žmonijos sukurti stebuklai galėjo atsirasti tik koordinuotų, organizuotų pastangų pasėkoje. Dabartiniu metu išsivysčiusiose Vakarų šalyse santykis tarp darbininkų ir valdančiojo personalo yra 2:1, o ateityje kai kuriose srityse laukiamas 1:1.

Taigi vadovo vaidmuo organizacinėje veikloje, atliekant įvairius darbus yra ypatingas ir labai svarbus, o taip pat ir nelengvas bei reikalaujantis be galo didelės atsakomybės. Ne kiekvienas žmogus gali vadovauti. Būti geru vadovu reikia sugebėti; tai reikalauja daug darbo, pastangų ir laiko.

Iš įvairių personalo kategorijų vadovai pagal formavimo šaltinių įvairovę, pareigybinio augimo galimybes, darbo su personalu sudėtingumą yra reprezentatyviausia grupė (kitose valdymo personalo grupėse vykstantys procesai yra santykinai paprastesni). Savo ruožtu vadovų darbas, jų formavimas ir ugdymas, palyginti su specialistų ir kitų tarnautojų, taip pat sunkesnis.

Labai svarbus yra atsakymas į klausimą, koks turi būti vadovas, tačiau tikrai nemažiau reikšmingas ir, kaip vadovas elgiasi. Vadovo bendravimą su pavaldiniais, kaip ir kokiu lygiu deleguoja įgaliojimus, kokius naudoja valdžios tipus, kaip rūpinasi žmogiškaisiais santykiais apibūdina valdymo( kitur vadovavimo) stiliaus sąvoka.

Valdymo stilius – tai vadovo poveikio pavaldiniui būdas, siekiant daryti jam įtaką ir skatininant jį siekti organizacijos tikslų. Čia kalbama apie asmeninį valdymo stilių ir asmeninę valdymo elgseną. Vieni pirmųjų ieškoję efektyviausio valdymo būdo buvo: K.Levinas, D.MakGregoras, R.Likertas.

1. VALDYMO STILIŲ UŽUOMAZGOS

Senovėje vadovai taip pat užėmė pagrindinias valstybės bei atskirų organizacijų gyvavimo variklių pareigas. Juk nebūtų buvę tokių pergalių karuose, nebūtų iškilę tokie pastatai, miestai, valstybės, jei nebūtų tinkamai vadovaujama.

Graikų filosofas Platonas buvo vienas svarbiausių ir iškiliausių Antikos mąstytojų. Jis suformulavo svarbiausias Vakarų filosofijos, psichologijos, logikos ir politikos problemas bei idėjas. Jo įtaka ir dabar tebėra tokia pat stipri ir reikšminga kaip ir Antikos laikais. Platonas gimė 427 m. pr. Kr. Atėnuose; čia ir mirė 347 m. pr. Kr. Kai Sokratui buvo įvykdytas mirties nuosprendis, jo mokinys Platonas sudarė pirmąją racionalią filosofinę sistemą ir įkūrė Akademiją – pirmąją oficialią filosofijos mokyklą. Tikrosios brandos laikotarpio dialogus Platonas ir parašė įkūręs Akademiją. Juose randame autoriaus mintis ir teorijas, kurias, kaip sakyta, jis buvo įdėjęs į Sokrato lūpas.Tarp šių dialogų yra ir tas, kuris, apskritai paėmus, vertinamas kaip pagrindinis Platono veikalas,- ,,Valstybė“.

Platono valstybė – politinė ir dorovinė organizacija. Jos tikslas – aprūpinti piliečius viskuo, kas būtina jų gyvenimui. Platonas ieškojo panašumo tarp valstybės ir žmogaus organizmo bei viso pasaulio.

Platono manymu valstybei valdyti netinka nei neišsiauklėję ir nesuvokiantys tiesos žmonės, nei tie, kurie visą gyvenimą praleidžia lavindamiesi. Jis rašė, kad pasaulis būtų tobulas, jei karaliai būtų filosofai, o filosofai – karaliai. Jis buvo įsitikinęs, kad filosofas karalius žinotų, kas iš tikrųjų yra teisinga; žinodami jo idėjų teoriją, pavaldiniai visose visuomenėse galėtų įgyvendinti teisingumą.

Šiame Platono veikale bene pirmą kartą pastebimas bandymas apibūdinti vadovų tipus ir atitinkamus valdymo stilius :

• Timokratija (timokratas) – vadovavimo stilių lemia vadovo ambicijos, valdžios troškimas;

• Oligarchija (oligarchas) – tai santvarka, paremta turto cenzu, o pagrindinis vadovo veiklos motyvas yra gobšumas;

• Demokratija (demokratas) – valstybinės pareigos skirstomos burtų ar rinkimų būdu, o visi piliečiai
lygūs;

• Tironija (tironas) – vadovavimo stilių formuoja žiaurūs žmogaus polinkiai.

2. STRATEGINIS PERSONALO VALDYMAS

Tai, jog darbuotojai šiandien yra svarbiausias garantas pasiekti konkurenciniam pranašumui, paskatino sukurti strateginį personalo valdymą. Šis valdymas apibūdinamas, kaip „personalo valdymo susiejimas su strateginiais tikslais bei uždaviniais siekiant gerinti verslo rezultatus ir sukurti organizacijos kultūrą, kuri puoselėtų naujoves bei lankstumą“. Kitais žodžiais tariant, šis valdymas yra „planingo personalo naudojimo bei veiklos modelis, kurio tikslas – padėti organizacijai įgivendinti savo siekius“. Starteginis personalo valdymas reiškia, kad į darbo jėgą žiūrima kaip į strateginį partnerį formuluojant ir įgivendinant organizacijos strategiją, kuri grindžiama tarpusavyje suderintomis personalo valdymo veiklos dalimis, apimančiomis personalo verbavimą, atranką, mokymą bei atsilyginimą.

Kadangi kalbant apie strateginį personalo valdymą pripažįstama jo reikšminga partnerystė strategijos kūrimo procese, terminas „personalo strategija“ nubrėžia konkrečius personalo veiksmus, kuriuos kompanija planuoja atlikti, kad įgivendintų savo tikslus. Pavyzdžiui, firmos „FedEx“ vienas iš pagrindinių tikslų – pasiekti geresnį klientų aptarnavimo lygį ir didesnį pelningumą pasitelkiant labai atsidavusią darbo jėgą. Tad savo bendrąja personalo strategija ji siekia sukurti atsidavusią darbo jėgą, pageidautina, be profsajungos. Konkrečius firmos „FedEx“ personalo personalo strategijos komponentus lemia jos pagriondinis tikslas: naudojant įvairius mechanizmus sukurti naudingą abipusį komponavimą; išsiaiškinti vadovus, kuriems žmogus nėra vertybė; užtikrinti kiek galima teisingesnį elgiasį ir darbuotojų saugumą, įgivendinti įvairias paaukštinimo formas, kurių tikslas – suteikti darbuotojams visas galimybes darbe visapusiškai atskleisti savo gebėjimus ir talentus.(Šaltinis 1 – 33psl.)

Idealiu atveju kompanijos vadovybė ir personalo tarnyba dirba, sąveikaudamos ir formuluodamos kompanijos bendrąją verslo strategiją. Tada kompanijos strategija nustato rėmus, kurie turi apimti tokią personalo valdymo formą kaip verbavimas ir darbo įvertinimas. Jei sėkmingai pavyksta pasiekti tokį derinį, jis sukuria reikiamą darbuotojų kompetenciją bei elgseną, o tai savo ruožtu padeda verslui veiksmingai įgivendinti savo strategiją ir siekti užsibrėžtų tikslų. Reikia atkreipti dėmesį, kad kompanijos vadovybė turi tiesioginę įtaką, tik aiškindama kompanijos strategiją ir formuluodama personalo valdymo veiklos metodus: ji tik gali turėti vilčių, kad pasitelkus pasirinktus veiklos metodus pavyks paveikti savo darbuotojų elgseną.

3. VADOVO AUTORITETAS

Personalo neįmanoma valdyti be autoriteto. Ar vadovas turi autoritetą , sprendžia bendradarbiai. Jei jie jį pripažįsta, jo nurodymai vykdomi savanoriškai ir be prieštaravimų, ir atvirkščiai – autoriteto trūkumas sunkina valdymą.

Vienas iš būdų įgyti autoritetą yra valdžia.tada naudojamos valdžios priemonės: įsakymai, baudos, priespauda.toks vadovas laikomas autoritariniu.Žinoma, autoritetas gali remtis ir pasitikėjimu, kompetencija, įtikinėjimu. Aišku , toks autoritetas vertinamas kur kas labiau nei valdžia paremtas autoritetas.Autoriteto dedamosios yra šios.

Asmeninis autoritetas. Šis vadovas remiasi daugeliu asmeninių savybių. Tai teisingumas ir nuoširdūs santykiai, geras profesinis pasirengimas ir atsakomybė, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo užtikrintumas, atsakomybė, komunikabilumas ir žmogiškas elgesys, pasirengimas padėti bei daili išvaizda.

Spręsdamas daugelį personalinių klausimų, vadovas turi turėti moralinę teisę, o tai jam suteikia tik asmeninis autoritetas.

Dalykinis autoritetas. Čia vadovas turi turėti išskirtinių žinių, pasirengimą ir patyrimą, įgalinantį koordinuoti, optimizuoti savo bendradarbių darbą, siekiant bendro aukšto darbingumo. Reikia:

• gero žmogaus pažinimo,

• optimalaus bendradarbių valdymo,

• pedagogiškai teisngų darbo nurodymų.

Šio autoriteto vadovui reikia specialių žinių, visai kitų, nei tos srities specialistui.

Valdžios autoritetas. Šį autoritetą suteikia pozicija įmonėje, pareigybinė instrukcija. Vadovui suteikiamos tam tikros teisės, pareigos, atsakomybė, kompetencija ir kitokia parama, kuri priklauso nuo jo užimamos pozicijos lygio įmonėje:

• teisės, pareigos, kompetencija įteisinama pareiginėse instrukcijose raštiškai ir paskelbiamos viešai;

• vadovai visapusiškai remiami;

• vadovams suteikiama papildoma materialinė gerovė, kurios kiti bendradarbiai neturi (rūpinamasi prestižu).

Vadovas remiasi visomis trimis autoriteto dedamosiomis. Geriausia, kai labiausiai remiasi asmeniniu ir dalykiniu, o mažiausiai valdžios autoritetu. Tačiau dažniausiai kurios nors dedamosios trūkumas yra kompensuojamas kitos dedamosios sąskaita.

4. VALDYMO STILIŲ KLASIFIKACIJA

Šiuo metu valdymo stiliai yra klasifikuojami pagal tam tikrus būdingus konkrečiam valdymo stiliui bruožus į penkias rūšis:

• Tradicinis ir šiuolaikinis vadovavimo stilių skirstymas;

• Valdymo stilių skirstymas pagal vadovų elgesį;

• Valdymo stilių skirstymas vadovų orientaciją;

• Valdymo stilių skirstymas vadovų orientaciją ir pavaldinių
modeliai.

Dabar pasistengsiu aptarti kiekvieną iš penkių valdymo stilių rūšių atskirai, nes būtent tai ir yra mano darbo tikslas.

4.1. TRADICINIŲ IR ŠIUOLAIKINIŲ VALDYMO STILIŲ SKIRSTYMAS

Atsižvelgiant į tai, kaip pasikeitė praktinis požiūris į vadovo poveikį pavaldiniams ir į jo asmeninį elgesį, valdymo stiliai skirstomi į tradicinius ir šiuolaikinius.

4.1.1. Tradiciniai valdymo stiliai yra autoritariniai. Autokratinis valdymo stilius pasižymi stipria valdymo centralizacija, visos valdžios koncentracija vienose rankose.

Autokratas vienvaldiškai priima visus sprendimus, susijusius tiek su sudėtingiausiais, tiek ir su gana paprastais reikalais. Čia pavaldinių savarankiškumas ne tik yra visiškai nevertinamas, bet netgi preišingai, iš jų reikalaujama besąlygiško paklusnumo vykdant visus įsakymus. Tokiu būdu iniciatyva ne tik neskatinama, bet netgi slopinama. Šis vadovas į pavaldinius žiūri kaip į tingius, neatsakingus ir nedrausmingus darbuotojus, kurie gerai dirba tik esant nuolatinei kontrolei. Jis mano, kad tik skatinant materialiai arba baudžiant galima pasiekti aukštų rezultatų. Kadangi pagrindinė toikio valdymo priemonė yra įsakymas,tai didžiausią naudojamos dokumentacijos dalį sudaro įsakymai, instrukcijos, papeikimai.

Autokratinio stiliaus vadovo santykaims su pavaldiniais būdingas pagarbos trūkumas. Vadovas dažnai būna nemandagus, netgi šiurkštus, kai bendrauja su jais. Pats, gana dažnai reikšdamas nepasitenkinimą kritikuojant, labai nemėgsta kritikos savo atžvilgiu. O dažniausiai į ją net nereaguoja, bet nusistato prieš kritikuojančius, kaip nekompetetingus ir siekiančius jo valdžios. Labai rūpinasi savo formalaus autoriteto saugojimu išorinės valdžios atributais: pabrėžtinai oficialia bendravimo su pavaldiniais maniera, išskirtiniu savo kabinetu ir pan. Tuo tarpu nuolankus būna tik bendraudamas su aukštesniais vadovais ar žmonėmis, kurie gali būti jam kažkuo naudingi.

Autokratas su pavaldiniais ryšius palaiko tik nurodymais ir kontrole. Informacija visada perduodama viena kryptimi. Jis nemato jokio reikalo informuoti savo pavaldinius apie įmonės padėtį, strateginius jos tikslus ir perspektyvą bei savo sprendimus. Retai vykstantys pasitarimai dažniausiai būna formalūs, nes visus klausimus vadovas jau būna išsprendęs.

Autokratiniu vadovu dažniausiai tampa valdingi, neretai save pernelyg vertinantys žmonės, kuriems toks valdymo stilius gali padėti nuslėpti menką jo kompetenciją. Nors retsykiais pasitaiko ir geranoriškų autokratų, besirūpinančių pavaldiniais, net išklausančių jų, tačiau visiškai ignoruojančių jų nuomonę, kai priimami konkretūs galutiniai sprendimai.

Šis valdymo stilius palieka nemažai neigiamų pasekmių. Ypač tai pasakytina apie santykiu kolektyve pobūdį bei pavaldinių elgsenos ypatumus. To pasekoje neretai įvyksta susiskaldymas pačiame kolektyve, nepasitikėjimas vienas kitais. Pavaldiniai stengiasi įtikti vadovui, jam pataikauja, peikia ir skundžia kitus. Dažnai tokiame kolektyve yra „favoritų“, vadovo palankumą užsitarnavusių pavaldinių, kurie, jausdamiesi arčiau vadovo, gauna daugiau informacijos, turi tam tikrų nuolaidų ir privilegijų, kuriomis didžiuojasi. Tuo tarpu likusieji jaučiasi nuskriausti ir nusiteikę priešiškai. Visą tai iškreipia kolektyvo santykius ir sąlygoja įtemptą atmosferą.

Dar vienas akivaizdus trūkumas – pavaldinių pasyvumo bei formalaus požiūrio į darbą susiformavimas. Darbuotojai, pripratę prie vienvaldiškų sprendimų, nesiima atsakomybės spręsti savarankiškai net paprasčiausių dalykų, o laukia vadovo įsikišimo. Štai kodėl gabiausi, žinantys savo vertę darbuotojai palieka darbovietę, vyksta nuolatinė darbuotojų kaita. Be to, susiformuoja darbuotojų elgesys, orientuotas ne į racionalų darbą, o į vadovo taikomą vertinimo sistemą. Toks elgesys sąlygoja ne pačius geriausius darbo rezultatus.

Turbūt dėl visų šių trūkumų autokratinio valdymo stiliaus populiarumas vis mažėja. Šiuo metu daugumos organizacijų personalas yra sudarytas iš pakankamai aukšto išsilavinimo žmonių, turinčių ambicingus asmeninius siekius. Kadangi tokiems darbuotojams visiškai nepriimtinas autokratinio valdymo stiliaus vadovas, todėl jo taikymas susiduria su vis daugiau problemų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2019 žodžiai iš 6554 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.