TURINYSDĖMESIO APIBŪDINIMAS 3
VALINGAS DĖMESYS 4
VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA 6
TYRIMO PROTOKOLAS 7
REZULTATŲ ANALIZĖ 9
IŠVADOS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12
PRIEDAS 13
DĖMESIO APIBŪDINIMAS
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) dėmesys apibūdinamas, kaip
„susitelkimas, apibūdinimas“. L. Jovaiša (1993) dėmesį apibūdina, kaip
kryptingo budrumo būsena, sąlygojančių moksleivių psichinių procesų ir
praktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis reikia itin
pastovaus koncentruoto dėmesio. Jį sukelia ir palaiko arba interesai
(nevalintas dėmesys), arba specialios pastangos įveikiant išsiblaškymą,
išorinius trukdymus (valingas dėmesys). Mokymo procese derinamas nevalintas
ir valingas dėmesys grindžiamas interesu. Mokymosi būdų kaitaliojimas
palengvina dėmesio įtampą, užtikrina ilgalaikį, pastovų dėmesį per pamoką.
Anot J. Lapės, G Naviko, dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir
jos sutelkimas ties tam tikrais objektais.
Dėmesys psichologijoje atlieka tris funkcijas:
1) Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam
tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus.
2) Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais
objektais.
3) Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir
pertraukimą.
Daiktai ir reiškiniai, į kuriuos nukreipta psichologinė veikla, yra
vadinami dėmesio objektais, o visa kita dėmesio fonu.
Dėmesio rūšys:
✓ Valingas dėmesys turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti yra
reikalingos valios pastangos.
✓ Nevalingas dėmesys atsiranda be išankstinio tikslo, o jam
palaikyti nereikia pastangų. Jį gali sukelti išorinio ar vidinio
dirgiklio ypatybės, dažniausia stiprūs dirgikliai, ryški šviesa,
aštrus kvapas, intensyvus garsas, gali atkreipti emocijas
susijusias su suvokiamais objektais.
✓ Savaiminis dėmesys atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam
palaikyti nereikia pastangų.
Dėmesys skiriasi intensyvumu. Kuo dėmesys yra intensyvesnis, tuo
mažiau pastebimos fono ypatybės.
Dėmesio nuovargis pasireiškia – lėtėjančiu darbo tempu, dažnai daroma
daug klaidų.
VALINGAS DĖMESYS
Toks sąmoningas veiklos iš anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimas
į objektus, juos išskiriant iš daugelio kitų reiškinių, yra valingas
dėmesys. Svarbiausia yra aiškus tikslas ir norėjimas jį pasiekti. Jei
veiklos tikslas atitinka žmonių poreikius ir interesus, sukelia
pasitenkinimą, tada nereikia kokių nors ypatingų valios pastangų, nors
darbo būtų daug ir jį atlikti būtų sunku. Tačiau yra tokių darbų, kuriuos
būtina atlikti, nors tai monotoniški, nepatrauklūs, varginantys darbai,
kurių neatlikus negalima pasiekti norimo tikslo. Tokiems darbams atlikti
reikia nemažai valios pastangų. Valios pastangų reikia ir kliūtims bei
sunkumams nugalėti.
Valingas dėmesys gali būti nukreipiamas laisvai, kai jokie pašaliniai
veiksniai netrukdo atlikti veiksmą, taip pat ir tada, kai yra kliūčių. Jos
gali būti išoriniai dirgikliai (pašaliniai garsai, aplinkoje esantys ar
pasirodantys daiktai, žmonės), tam tikra organizmo būklė (liga, nuovargis),
įvairios pašalinės mintys, jausmai ir kt. Kliūtims nugalėti būtini
specialūs veiksmai, kad galėtume sutelkti dėmesį į atliekamus veiksmus. Kai
kada būtina pašalinti ar susilpninti išorinius dirgiklius. Geriausia tai
atlikti iš anksto pasirengus. Labai svarbu sudaryti įprastas darbo sąlygas.
Deja, ne visada galima pašalinti arba bent susilpninti neigiamą
pašalinį poveikį. Tokiomis sąlygomis sutelkti dėmesį padeda uždavinio
reikšmingumas žmogaus gyvenime, padarinių žinojimas jį atlikus, noras
pasiekti tikslą. Artimiausias veiklos rezultatas, kaip ir pati veikla, gali
būti neįdomūs, tačiau apskritai tai gali būti žmogui labai reikšminga.
Didelę reikšmę valingam dėmesiui palaikyti turi nuolatiniai interesai.
Kartais tuo tikslu atliekami specialūs veiksmai, primenama sau pačiam, kad
reikia būti labai dėmesingam, ypač kritiniais veiklos momentais.
Valingo dėmesio sutelkimas priklauso nuo veiklos organizavimo. Valingo
veiksmo pagrindas yra ryšiai, kurie susidarė žmogaus patirtyje tarp atskirų
uždavinių, žodinio jų formulavimo ir veiklos kryptį atitinkančių veiksmų.
Kiekvieną kartą, kai pakartotinai keliamas uždavinys, vėl aktualizuojami
tie ryšiai, kurie būtini veiksmams atlikti.
Valingo dėmesio nukreipimas į kokią nors veiklą ir jo sutelkimas
akivaizdesnis tos veiklos pradžioje. Mes nutariame atlikti kokį nors darbą,
paruošiame reikiamas priemones bei numatome veiksmų eigą, tačiau toliau
dirbant, ypač ilgiau trunkantį ir patrauklų darbą, dėmesys sutelkiamas be
jokių pastangų. Darbas tartum plaukia savo vaga. Dėmesys tampa nebe sąlyga
mūsų veiklai vykdyti, o jos padariniu ir būna nuolat sutelktas į veiklos
objektą.
Žmogus kalba tarsi
savaime, nekontroliuodamas kiekvieno pasakymo,
pasakyto žodžio, tačiau kai norime savo kalbą kontroliuoti, sąmoningai
sutelkiame valingą dėmesį į tai, ką sakome. Kalba kartais tampa negyva,
lėta, formali. Tokiais atvejais neretai padaromos klaidos, vadinamieji
kalbos „liapsusai“, kurie neretai parodo tikrąsias kalbančiojo mintis,
palengvina tiesos iš oponento išgavimą arba sukelia įtarimą, kad meluojama.
VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA
HIPOTEZĖ: ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių
daiktą iš patrauklių daiktų grupės.UŽDAVINIAI: išsiaiškinti dėmesio savireguliacijos ypatumus,
nustatyti valingo dėmesio priklausomybę nuo veiklos.TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 ikimokyklinės grupės vaikų 6 – 7
metų amžiaus. Iš kurių 6 mergaitės ir 4 berniukai.PRIEMONĖS:
dešimt kortelių, kiekvienoje iš kurių nupiešti 6 – šių gyvūnų
atvaizdai.
Popierinė dėžutė, spalvotoms kartono juostelėms sudėti.
Kartono juostelės, spalvoti paveikslėliai, loto, kiti patrauklūs
daiktai.UŽDUOTIES ATLIKIMAS: užduotis atliekama dviem serijomis. Pirmoji
serija: vaikui pateikiamos kortelės (10). Prašoma gerai jas apžiūrėti ir
išrinkti tas, kuriose yra kiškis ir vilkatas.
Protokole fiksuojamas užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio
ypatumai.
Antroji serija: vaikui duodama nepatraukli užduotis – į dėžutę
sudėti spalvotas kartono
juosteles. Šalia dėžutės ir kartono juostų ant stalo išdėlioti, išmėtyti
paveikslėliai, domino ir kt.