Valingo dėmesio tyrimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Valingo dėmesio tyrimas labaratorinis

TURINYSDĖMESIO APIBŪDINIMAS 3

VALINGAS DĖMESYS 4

VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA 6

TYRIMO PROTOKOLAS 7

REZULTATŲ ANALIZĖ 9

IŠVADOS 11

NAUDOTA LITERATŪRA 12

PRIEDAS 13

DĖMESIO APIBŪDINIMAS

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) dėmesys apibūdinamas, kaip

„susitelkimas, apibūdinimas“. L. Jovaiša (1993) dėmesį apibūdina, kaip

kryptingo budrumo būsena, sąlygojančių moksleivių psichinių procesų ir

praktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis reikia itin

pastovaus koncentruoto dėmesio. Jį sukelia ir palaiko arba interesai

(nevalintas dėmesys), arba specialios pastangos įveikiant išsiblaškymą,

išorinius trukdymus (valingas dėmesys). Mokymo procese derinamas nevalintas

ir valingas dėmesys grindžiamas interesu. Mokymosi būdų kaitaliojimas

palengvina dėmesio įtampą, užtikrina ilgalaikį, pastovų dėmesį per pamoką.

Anot J. Lapės, G Naviko, dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir

jos sutelkimas ties tam tikrais objektais.

Dėmesys psichologijoje atlieka tris funkcijas:

1) Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam

tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus.

2) Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais

objektais.

3) Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir

pertraukimą.

Daiktai ir reiškiniai, į kuriuos nukreipta psichologinė veikla, yra

vadinami dėmesio objektais, o visa kita dėmesio fonu.

Dėmesio rūšys:

✓ Valingas dėmesys turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti yra

reikalingos valios pastangos.

✓ Nevalingas dėmesys atsiranda be išankstinio tikslo, o jam

palaikyti nereikia pastangų. Jį gali sukelti išorinio ar vidinio

dirgiklio ypatybės, dažniausia stiprūs dirgikliai, ryški šviesa,

aštrus kvapas, intensyvus garsas, gali atkreipti emocijas

susijusias su suvokiamais objektais.

✓ Savaiminis dėmesys atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam

palaikyti nereikia pastangų.

Dėmesys skiriasi intensyvumu. Kuo dėmesys yra intensyvesnis, tuo

mažiau pastebimos fono ypatybės.

Dėmesio nuovargis pasireiškia – lėtėjančiu darbo tempu, dažnai daroma

daug klaidų.

VALINGAS DĖMESYS

Toks sąmoningas veiklos iš anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimas

į objektus, juos išskiriant iš daugelio kitų reiškinių, yra valingas

dėmesys. Svarbiausia yra aiškus tikslas ir norėjimas jį pasiekti. Jei

veiklos tikslas atitinka žmonių poreikius ir interesus, sukelia

pasitenkinimą, tada nereikia kokių nors ypatingų valios pastangų, nors

darbo būtų daug ir jį atlikti būtų sunku. Tačiau yra tokių darbų, kuriuos

būtina atlikti, nors tai monotoniški, nepatrauklūs, varginantys darbai,

kurių neatlikus negalima pasiekti norimo tikslo. Tokiems darbams atlikti

reikia nemažai valios pastangų. Valios pastangų reikia ir kliūtims bei

sunkumams nugalėti.

Valingas dėmesys gali būti nukreipiamas laisvai, kai jokie pašaliniai

veiksniai netrukdo atlikti veiksmą, taip pat ir tada, kai yra kliūčių. Jos

gali būti išoriniai dirgikliai (pašaliniai garsai, aplinkoje esantys ar

pasirodantys daiktai, žmonės), tam tikra organizmo būklė (liga, nuovargis),

įvairios pašalinės mintys, jausmai ir kt. Kliūtims nugalėti būtini

specialūs veiksmai, kad galėtume sutelkti dėmesį į atliekamus veiksmus. Kai

kada būtina pašalinti ar susilpninti išorinius dirgiklius. Geriausia tai

atlikti iš anksto pasirengus. Labai svarbu sudaryti įprastas darbo sąlygas.

Deja, ne visada galima pašalinti arba bent susilpninti neigiamą

pašalinį poveikį. Tokiomis sąlygomis sutelkti dėmesį padeda uždavinio

reikšmingumas žmogaus gyvenime, padarinių žinojimas jį atlikus, noras

pasiekti tikslą. Artimiausias veiklos rezultatas, kaip ir pati veikla, gali

būti neįdomūs, tačiau apskritai tai gali būti žmogui labai reikšminga.

Didelę reikšmę valingam dėmesiui palaikyti turi nuolatiniai interesai.

Kartais tuo tikslu atliekami specialūs veiksmai, primenama sau pačiam, kad

reikia būti labai dėmesingam, ypač kritiniais veiklos momentais.

Valingo dėmesio sutelkimas priklauso nuo veiklos organizavimo. Valingo

veiksmo pagrindas yra ryšiai, kurie susidarė žmogaus patirtyje tarp atskirų

uždavinių, žodinio jų formulavimo ir veiklos kryptį atitinkančių veiksmų.

Kiekvieną kartą, kai pakartotinai keliamas uždavinys, vėl aktualizuojami

tie ryšiai, kurie būtini veiksmams atlikti.

Valingo dėmesio nukreipimas į kokią nors veiklą ir jo sutelkimas

akivaizdesnis tos veiklos pradžioje. Mes nutariame atlikti kokį nors darbą,

paruošiame reikiamas priemones bei numatome veiksmų eigą, tačiau toliau

dirbant, ypač ilgiau trunkantį ir patrauklų darbą, dėmesys sutelkiamas be

jokių pastangų. Darbas tartum plaukia savo vaga. Dėmesys tampa nebe sąlyga

mūsų veiklai vykdyti, o jos padariniu ir būna nuolat sutelktas į veiklos

objektą.

Žmogus kalba tarsi
savaime, nekontroliuodamas kiekvieno pasakymo,

pasakyto žodžio, tačiau kai norime savo kalbą kontroliuoti, sąmoningai

sutelkiame valingą dėmesį į tai, ką sakome. Kalba kartais tampa negyva,

lėta, formali. Tokiais atvejais neretai padaromos klaidos, vadinamieji

kalbos „liapsusai“, kurie neretai parodo tikrąsias kalbančiojo mintis,

palengvina tiesos iš oponento išgavimą arba sukelia įtarimą, kad meluojama.

VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA

HIPOTEZĖ: ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių

daiktą iš patrauklių daiktų grupės.UŽDAVINIAI: išsiaiškinti dėmesio savireguliacijos ypatumus,

nustatyti valingo dėmesio priklausomybę nuo veiklos.TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 ikimokyklinės grupės vaikų 6 – 7

metų amžiaus. Iš kurių 6 mergaitės ir 4 berniukai.PRIEMONĖS:

dešimt kortelių, kiekvienoje iš kurių nupiešti 6 – šių gyvūnų

atvaizdai.

Popierinė dėžutė, spalvotoms kartono juostelėms sudėti.

Kartono juostelės, spalvoti paveikslėliai, loto, kiti patrauklūs

daiktai.UŽDUOTIES ATLIKIMAS: užduotis atliekama dviem serijomis. Pirmoji

serija: vaikui pateikiamos kortelės (10). Prašoma gerai jas apžiūrėti ir

išrinkti tas, kuriose yra kiškis ir vilkatas.

Protokole fiksuojamas užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio

ypatumai.

Antroji serija: vaikui duodama nepatraukli užduotis – į dėžutę

sudėti spalvotas kartono

juosteles. Šalia dėžutės ir kartono juostų ant stalo išdėlioti, išmėtyti

paveikslėliai, domino ir kt.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 953 žodžiai iš 1905 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.