Valiutos kursas
5 (100%) 1 vote

Valiutos kursas

1. Įvadas

Kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, tiek vidinis (kainų stabilumas), tiek išorinis (valiutos kurso stabilumas) pinigų perkamosios galios išsaugojimas oficialiai, visose pereinamojo laikotarpio Centrinės Europos šalyse, yra galutinis pinigų politikos tikslas. Nors visoms Centrinės Europos šalims šio dešimtmečio pradžioje pasisekė sumažinti infliaciją, nuosekliausiai šio tikslo siekė Slovakija, Čekija, Slovėnija. Čekija ir Slovakija nustatė fiksuotą nominalųjį savo valiutų kursą (svyravimo ribose nuo 1996m.) pagrindinių Vakarų prekybos partnerių valiutos krepšelio atžvilgiu, tuo tarpu Slovėnija vykdė reguliuojamo kintančio kurso politiką (managed float). Trečiasis pasirinkimas buvo pritaikytas Vengrijoje ir Lenkijoje, kur vykdoma devalvacija su “šliaužiančio” fiksavimo (crawling peg) pagalba, siekiant kuo efektyviau apriboti realiojo valiutos kurso kilimą1.

Skirtingos valstybės yra pasirinkusios skirtingus pinigų politikos tikslus, tačiau tik Slovėnija turi visiškai nepriklausomą pinigų politiką. Ji vienintelė iš pereinamojo laikotarpio šalių efektyviausiai sumažino infliaciją įgyvendindama monetarinę politiką, grindžiamą ne valiutos kursu, bet pinigų politiką. Tačiau autoriai, pažymi kelis valiutos kurso tikslus, kurie jų nuomone turi pranašumą prieš pinigų pasiūlos tikslus. Pirmiausia, jie yra aiškesni/ “skaidresni”. Valiutos kurso padariniai ekonomikai yra aiškesni nei pinigų kiekio didėjimo padariniai. Antra, valiutos kurso, kaip tikslo, pasirinkimas paprastai yra labiau tiesioginis nei tam tikras pinigų kiekio matas.

Šio darbo tikslas- supažindinti su skirtingais valiutos kurso rėžimais, jų privalumais ir trūkumais, susipažinti su valiutų valdybą, bei aptarti kokia šiuo metu vykdoma valiutos kurso politika pereinamojo laikotarpio šalyse.

2. Valiutos kurso režimai

Kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, tiek vidinis (kainų stabilumas), tiek išorinis (valiutos kurso stabilumas) pinigų perkamosios galios išsaugojimas oficialiai, visose pereinamojo laikotarpio Centrinės Europos šalyse, yra galutinis pinigų politikos tikslas. Nors visoms Centrinės Europos šalims šio dešimtmečio pradžioje pasisekė sumažinti infliaciją, nuosekliausiai šio tikslo siekė Slovakija, Čekija, Slovėnija. Čekija ir Slovakija nustatė fiksuotą nominalųjį savo valiutų kursą (svyravimo ribose nuo 1996m.) pagrindinių Vakarų prekybos partnerių valiutos krepšelio atžvilgiu, tuo tarpu Slovėnija vykdė reguliuojamo kintančio kurso politiką (managed float). Trečiasis pasirinkimas buvo pritaikytas Vengrijoje ir Lenkijoje, kur vykdoma devalvacija su “šliaužiančio” fiksavimo (crawling peg) pagalba, siekiant kuo efektyviau apriboti realiojo valiutos kurso kilimą1.

Skirtingos valstybės yra pasirinkusios skirtingus pinigų politikos tikslus, tačiau tik Slovėnija turi visiškai nepriklausomą pinigų politiką. Ji vienintelė iš pereinamojo laikotarpio šalių efektyviausiai sumažino infliaciją įgyvendindama monetarinę politiką, grindžiamą ne valiutos kursu, bet pinigų politiką. Tačiau autoriai, pažymi kelis valiutos kurso tikslus, kurie jų nuomone turi pranašumą prieš pinigų pasiūlos tikslus. Pirmiausia, jie yra aiškesni/ “skaidresni”. Valiutos kurso padariniai ekonomikai yra aiškesni nei pinigų kiekio didėjimo padariniai. Antra, valiutos kurso, kaip tikslo, pasirinkimas paprastai yra labiau tiesioginis nei tam tikras pinigų kiekio matas.

Bendros pozicijos, koks valiutos kurso režimas yra palakesnis, geresnis ekonomistai iki šiol nėra pasiekę. Kadangi jo pasirinkimą nulemia daugybė egzogeninių veiksmų. Tačiau daugiau ar mažiau sutariama, kad esant tam tikroms sąlygoms, tam tikrų charakteristikų šalyse bus verčiamos pasirinkti konkrečią kurso politiką.

Keitimo režimo pasirinkimas priklauso nuo keturių pagrindinių dalykų:

1. ekonominės politikos tikslų;

2. stochastinės aplinkos pobūdžio;

3. šalies struktūrinių charakteristikų;

4. politikos vykdytojų patikimumo laipsnio2.

Kiekviena šalis, kuri nori pasirinkti valiutos kurso režimą, susiduria su šiais klausimais. Reikia paminėti, kad šalys pasirinkusios tiek fiksuotą, tiek plaukiojantį valiutos kursą, retai taiko jų ekstremalius variantus, t.y. griežtai fiksuoto ir visiškai laisvo, tik rinkos reguliuojamo kurso režimą. Todėl šiame skyriuje išsamiau aptarsiu kurso režimo pasirinkimo galimybes, jų pliusus ir minusus, taipogi tarpines pasirinkimo galimybes.

2.1. Lankstusis valiutos kurso rėžimasEkonomistai pasisakantys už lankstų valiutos kurso rėžimą teigia, kad ši sistema efektyvesnė nei fiksuoto režimo. Pabandysiu išdėstyti svarbiausius šalininkų pasirenkamus argumentus:

1. Lankstus valiutos kurso režimas efektyvesnis siekiant sureguliuoti valstybės mokėjimų balanso perteklių ar deficitą. Pabrėžiama, kad tai užtikrinama automatiškai kritus ar pakilus valiutos vertei. Šiuo atveju nereikalingas Centrinio banko įsikišimas ir taip išsaugomi valstybės valiutinių atsargų rezervai. Šalims nereikia ginti esamo valiutos kurso, taikant vidaus paklausą ribojančias ekonomines politikas3.

2. Kalbant apie rinkos efektyvumą, lankstusis valiutų kurso režimas reguliuoja valstybės mokėjimo balansą nuolat ir efektyviai. Jis padeda grąžinti mokėjimo
balansą į pusiausvyros padėtį. Jei importas viršija eksportą, nacionalinė valiuta pinga. Eksporto prekės tampa patrauklesnės pasaulinėje rinkoje, o importas pabrangsta. Tai vadinama spekuliacija, kuri stabilizuoja valiutų kursų svyravimus. Jei tokie svyravimai lieka, jie panaikinami panaudojus mažiausias išlaidas. Tačiau kita vertus, nesugebėjimas ar tiesiog nenorėjimas reguliuoti valiutos kursą esant fiksuotam režimui bei mokėjimo balanso pertekliui ar deficitui veda link destabilizuojančios spekuliacijos, kuriai esant valstybė vis tiek yra priversta pamažu keisti savo šalies kurso politiką. Ko pasėkoje, gali kilti tiek ekonominė krizė, tiek ir rimti pakitimai užsienio prekyboje ir užsienio investicijų srityje.

3. Dar vienas argumentas, teigiantis lankstaus režimo pranašumą prieš fiksuotą režimą, pasak ekonomistų, yra tas, kad lankstus valiutų kurso režimas aiškiau identifikuoja lyginamojo pranašumo laipsnį- ar šalis turi pranašumą ar ne vienai ar kitai prekei. Tuo tarpu, esant fiksuotam valiutos kurso režimui, kai nėra realiai šalyje sureguliuotas mokėjimo balansas, yra iškraipomas prekybos modelis, todėl negalima nurodyti šalies lyginamojo pranašumo vienos ar kitos prekės gamyboje4.

4. Lankstaus valiutų kurso naudojimas reiškia, kad vyriausybė gali nebesirūpinti savo mokėjimo balansu ir gali laisvai pasinaudoti jos kompetencijoje esančiais metodais siekiant tokių tikslų kaip nedarbo mažinimas, tinkamas pelno panaudojimas, infliacijos sureguliavimas ir t.t. Lankstusis valiutų kurso režimas sustiprina šalies monetarinės politikos efektyvumą, tačiau pasiekta nauda gali būti tik laikina (pvz., sumažėjus nedarbo lygiui, tačiau padidėjus infliacijai).

5. Šis režimas apsaugo ekonomikos šakas nuo vyriausybės intervencijos į jas, vyriausybė negali nustatyti valiutų kursų, taip skatindama vieną sektorių daugiau gaminti ir eksportuoti, kito sektoriaus efektyvumo sąskaita. Siekiant užtikrinti šakų lygiateisiškumą yra žymiai efektyviau leisti valiutos kursui nusistatyti pačiam, kurio optimaliausias lygis tenkintų visas puses, tuo tarpu vietos gamintojus reikėtų subsidijuoti. Subsidijos efektyvesnės, nes jos neiškraipo ir nesmukdo (kaip įsikišimas į valiutos kursų ir prekybos kontrolę) valstybės ekonomikos.

6. Paslankaus kurso režimas nereikalauja išlaidų, kurios būtinos išlaikyti valiutos kursą fiksuotą.

Viršuje buvo išvardinti pagrindiniai lankstaus valiutų kurso režimo privalumai, tačiau galima išskirti ir pagrindinius trūkumus:

1. valiutų kursų pakeitimai gali sugriauti tarptautinės prekybos ir investicijų sistemą;

2. kai valiutų kursams leidžiama svyruoti, tai prarandamas įrankis monetarinei ir fiskalinei politikoms reguliuoti;

3. valiutos kurso pokyčiai gali sąlygoti vidaus problemų (pvz., jei šalies ekonominė tarptautinių mokėjimų būklė yra silpna, tai jos valiuta nuvertės) atsiradimą. Gali sukelti vidaus infliacijos atsiradimą.

4. Pasitaiko ekonomistų, kaltinančių lankstų valiutos kurso režimą, dėl 1973m. sukeltų didelių valiutų kursų svyravimų, kurie gali būti itin kenksmingi vietiniai pramonei5.

1976- 1989m. padvigubėjo šalių su laisvai plaukiojančiu kursu. Bulgarija savo valiutai leido svyruoti apie 8proc. dolerio atžvilgiu. Tačiau, tai iš dalies, devintajame dešimtmetyje padidino infliacijos tempus šiose šalyse. Jos, norėdamos išvengti išorinio konkurencingumo sumažėjimo, buvo priverstos dažnai nuvertinti savo valiutos (apie tai žr. 4skyriuje). Apibendrinantys tarptautiniai tyrimai parodė (nenurodydami priežastingumo krypčių), kad kurso lankstumo, išorinio konkurencingumo didėjimo ir infliacijos koreliacija yra teigiama6.

2.2. Fiksuotas valiutos kursas

Valiutos kurso griežtesnį ar mažiau griežtą fiksavimą pasirinko apie 45 proc. pasaulio šalių. Pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) klasifikaciją valiutų kursas laikomas fiksuotu ir tada, kai šalies centrinis bankas nustato nedideles leistinų svyravimų ribas aplink fiksuotą kursą.

Pirma, ekonomistai remiantys fiksuoto kurso režimą teigia, kad jam esant yra daugiau tikrumo ir mažiau rizikuojama dėl sandorių (ne)įvykimo. Ši sistema nesusiduria su problemomis (infliacijos padidėjimas, užsienio prekybos apimties sumažėjimas, spekuliacijų galimybės ir t.t.), kurias galėtų sukelti kasdieniniai valiutų kursų svyravimai. Prie aiškiai fiksuotos valiutų kursų sistemos, pavyzdžiui, aukso standarto, kursas yra visada užfiksuotas. Tačiau lankstaus valiutų kursų sistemos šalininkai teigia, kad būtent ši sistema yra labiau nestabili.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1373 žodžiai iš 4366 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.