Valiutų valdybos modelis
5 (100%) 1 vote

Valiutų valdybos modelis

TURINYS:

1. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2

2. KAS YRA VALIUTŲ VALDYBA ? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3

2.1. VALIUTŲ VALDYBOS SAMPRATA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

2.2. VALIUTŲ VALDYBOS CHARAKTERISTIKOS . . . . . . . . . . . . .3

3. VALIUTŲ VALDYBOS MODELIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

3.1. VV PRINCIPAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5

3.2. SKIRTUMAI TARP VV IR CB . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

3.3. VV PRIVALUMAI IR TRUKUMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8

3.4. PALŪKANŲ NORMOS IR INFLIACIJOS REGULIAVIMAS . . .9

4. VALIUTŲ VALDYBOS MODELIS LIETUVOJE . . . . . . . . . . . . . . . . 10

4.1. JO ATRADIMAS IR PRITAIKYMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

4.2. POŽIŪRIO Į VV RAIDA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .14

4.3. VV KAIP MP ALTERNATYVA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

4.4. VV PADĖJO IŠLAIKYTI NELIEČIAMUS PINIGUS . . . . . . . . . 23

5. IŠVADOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

ĮVADAS

Šiemet sukako venuolika metų, kai Lietuvoje buvo įvesta valiutų valdybos sistema, “stabilizavusi nualintą šalies ekonomiką po audringų lito kurso svyravimų ir skandalų, lydėjusių centrinio banko veiklą. Valiutų valdybos dėka ūkis įgavo ilgalaikį stabilumą, hiperinfliacija šalyje nusirito iki rekordiškai mažo lygio, o žmonių pinigai tapo apsaugoti nuo valdžios intervencijų ir manipuliacijų [str.2004-04-01, www.lrinka.lt]. Spaudoje ir internete galima rasti daug straipsnių pažyminčių šį įvykį. Tad ir šio referato pagrindinis tikslas- išsiaiškinti kas gi yra Valiutų valdyba, kokia ji turi įtaka mūsų šaliai ir atsakyti į pagrindinį klausimą koks gi yra pinigų politikos pasirinkimas valiutų valdybos sąlygomis.

KAS YRA VALIUTŲ VALDYBA ?

Sanprata

Valiutų valdyba yra automatinės pinigų emisijos mechanizmas, reikalaujantis nacionalinės valiutos (rezervinių pinigų) kiekį visiškai padengti auksu ir konvertuojamomis užsienio valiutomis. Taikant Lietuvos sąlygoms tai reikštu, kad visi litai turi būti ir yra padengti aukso ir užsienio valiutos atsargomis, o bazinės valiutos ir lito kurso pakeitimas apribotas įstatymu (1994 m. kovo 17 d. Lito patikimumo įstatymas). Tokia sistema leidžia gyventojams labiau pasitikėti nacionaline valiuta, o įmonėms užtikrina stabilią ir prognozuojama pinigų aplinka. Esminiai valiutų valdybos bruožai:

• Tai laisvas pinigų konvertavimas ir kapitalo judėjimas,

• visiškas pinigų padengimas užsienio rezervais,

• tvirtas neintervencinis valiutų kursas,

• pinigų apsaugojimas nuo bet kokio valdžios manipuliavimo, „atskiedimo“ arba dirbtinio pabranginimo,

• rinkos palūkanos, apsaugotos nuo intervencijų ir t.t.

Valiutų valdybos charakteristikos:

Bazinė valiuta: Bazinė valiuta yra valiuta pasirinka dėl laukiamo jos stabilumo bei tarptautinio priimamumo. Daugumoje valiutų valdybų kaip bazinė valiuta naudojamas JAV doleris, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, Vokietijos markė ar euras.

Konvertuojamumas: valiutų valdyba išlaiko visišką, neribotą konvertuojamumą tarp vietinės valiutos ir bazinės valiutos nustatytu fiksuotu kursu. Nors ortodoksinė valiutų valdyba paprastai nekonvertuoja vietinių indėlių, denominuotų vietine valiuta, į bazinę valiutą, tačiau bankai paprastai siūlo tai padaryti už nedidelį mokestį. Valiutų valdyba neprisiima atsakomybės užtikrinant, kad indėliai bankuose yra konvertuojami į valiutos valdybos pinigus. Tai yra vien tik bankų atsakomybė. Valiutų valdyba rūpinasi tik pinigais, kuriuos ji išleido. Neribotas konvertuojamumas į bazinę valiutą reiškia, kad ortodoksinėje valiutų valdybos sistemoje nėra jokių apribojimų nei einamosios sąskaitos transakcijoms (prekių ir paslaugų pirkimui), nei kapitalo sąskaitos transakcijoms (finansinio turto, tokio kaip užsienio obligacijos, pirkimui ir pardavimui).

Rezervai: valiutų valdybos rezervai turi būti adekvatūs, kad būtų užtikrinama, jog visi vietinių pinigų turėtojai galėtų pasikeisti savo turimus pinigus į bazinę valiutą. Valiutų valdybų rezervai dažniausiai sudaro ne 100%, o 105-110 % jų įsipareigojimų, kad apsisaugoti tuo atveju, jei jų turimos obligacijos prarastų vertę.

Pelnai: ne taip kaip obligacijos ar dauguma banko indėlių, gryni pinigai neneša palūkanų; jie yra kaip beprocentė žmonių, laikančių pinigus, paskola leidėjui. Leidėjo pelnas yra lygus iš rezervų uždirbtoms palūkanoms minus pinigų išleidimo į cirkuliaciją kaštai. Šios išlaidos paprastai yra mažesnės nei 1% turto per metus. Priedo, jei banknotai ar monetos yra sunaikinami, leidėjo grynasis turtas padidėja, kadangi įsipareigojimai sumažėja, tačiau turtas – ne.

Monetarinė politika: pagal savo prigimtį, valiutų valdyba veikia visiškai pasyviai ir automatiškai. Pagrindinė valiutų valdybos funkcija yra keisti banknotus ir monetas į bazinę valiutą fiksuotu kursu. Ne taip kaip centrinis bankas,
ortodoksinė valiutų valdyba neskolina vietos vyriausybei, vietinėms įmonėms ar bankams. Valiutų valdybos sistemoje vyriausybė gali finansuoti savo deficitą tik didindama mokesčius arba skolindamasi, o ne spausdindama pinigus ir taip kurdama infliaciją.

Palūkanų normos ir infliacija: ortodoksinė valiutų valdyba nebando paveikti palūkanų normų nustatydama diskonto normą kaip tipinis centrinis bankas. Fiksuotas valiutos kursas su bazine valiuta skatina arbitražą, kuris verčia išsilaikyti palūkanų normas bei infliaciją valiutų valdybos šalyje tokią pat, kaip bazinės valiutos šalyje. Tačiau išimtys pasitaiko šalyse, pakeičiančiose centrinio banko sistemą su didele infliacija į valiutų valdybos sistemą. Tokiais atvejais daugumos prekių pradinės kainos, išreikštos rezervine valiuta yra žemesnės, kadangi nacionalinė valiuta anksčiau buvo nepatikima. Todėl įvedus valiutų valdybą, infliacija, nors ir sumažėjusi, yra aukštesnė nei bazinės valiutos šalyse. Tai yra normalu ir nesukuria ekonominio spaudimo devalvuoti valiutą.

Ryšys su bankais: kadangi valiutų valdyba neturi jokios dalies bankų pelnuose, ji neturi jokios pareigos veikti kaip paskutinis skolintojas, kad apsaugotų bankus nuo nuostolių. Ortodoksinėse valiutų valdybos sistemose bankų griūtys buvo gana retos, tačiau jos buvo dažnos į valiutų valdybas panašiose sistemose, kurios perėmė daug bankinių problemų iš centrinio banko sistemos.

Čia išdėstėme ortodoksinės valiutų valdybos požymius. Lietuvoje veikia šiek tiek modifikuota valiutų valdyba.

VALIUTŲ VALDYBOS MODELIS

Šis modelis nuo savo atsiradimo, atskirais gyvavimo periodais ekonominės padėties stabilizavimui buvo taikomas apie 70 šalių. VV modelio idėja buvo iškelta 1800 metais. Praktikoje valiutų valdybos modelis pradėtas naudoti 1849m. Mauritanijos salose. 1900m.VV pradėjo plisti Vakarų Afrikoje, 1950m. – naudojosi apie 50 šalių. XX a. 6-7-8 dešimtmetyje VV modelį pradėta keisti CB (taip padidėja šalies nepriklausomybė, nes atrišamas piniginis vienetas).

1991-1993m. modifikuotą VV modelį įvedė ir Lietuva, Argentina, Estija, Latvija ir kt. Klasikinis VV modelis – Honkonge įvestas 1983 metais [icb.int].

VV principai:

1. Pinigų kiekis turi būti mažesnis už turimas aukso atsargas.

2. Tvirtai fiksuotas valiutos kursas bazinės valiutos atžvilgiu. Bazinė valiuta – su kuria susiejama nacionalinė valiuta.

3. Bazinės ir nacionalinės valiutos kursai negali būti keičiami.

4. Nacionalinio piniginio vieneto konvertuojamumas. Pinigų konvertuojamumas – tai teisė neribotai keisti nacionalinę valiutą į bazinę ir atvirkščiai. Paprastai CB užtikrina konvertuojamumą per KB sistemą.

5. VV įsipareigoja konvertuoti tik pinigus išleistus CB, bet praktiškai tai konvertuoja ir indėlius ir pan.

6. VV turi turėti pakankamas užsienio valiutos ir aukso atsargas. Paprastai atsargos sudaro 105-110% nuo pinigų apyvartos rinkoje. Taip yra todėl, kad atsargos turi savo kainą, kuri gali svyruoti. Tam laikomas rezervas, kad padengti tuos svyravimus.

7. Stipriai apribota pinigų politika. VV sąlygomis pinigų politikos priemonės neturi prasmės. Pagrindinė ir vienintelė priemonė – valiutos keitimas. Kartais tai naudinga, kad CB yra pasyvus.

8. Griežtai apriboja CB pinigų skolinimą vyriausybei, dėl to, kad pinigų kiekis nebūtų didesnis už atsargas.

Išvada: esant VV modeliui, vienintelis pasiekiamas tikslas – stabilus valiutos kursas.

MP visiems kitiems tikslams įtakos daryti negali.

Pagrindiniai skirtumai tarp valiutų valdybos ir centrinio banko sistemų

Finansų maklerio tarpininko interneto puslapyje “Jūsų tarpininkas” pateikiama lentelė, kurioje galime matyti, kokiais pagrindiniais bruožais valiutų valdybos sistema skiriasi nuo tipinės centrinio banko sistemos :

LENTELĖ 1

Valiutų valdybos sistema Tipinis centrinis bankas

1. Išlaiko fiksuotą valiutos kursą su rezervine valiuta. Išlaiko susietą ar svyruojantį valiutos kursą.

2. Laiko užsienio rezervus, kad jie padengtų 100% pinigų bazės arba pinigų apyvartoje. Užsienio rezervų laikymas neparemtas jokiomis taisyklėmis

3. Valiuta pilnai konvertuojama, valiutų valdyba pasyviai keičia savo įsipareigojimus į rezervinę valiutą fiksuotu valiutos kursu neribotais kiekiais. Valiutos konvertuojamumams yra politikos sprendimas.

4. Negali vykdyti nepriklausomos monetarinės politikos. Negali daryti intervencijų į valiutų rinką. Gali vykdyti diskretišką monetarinę politiką.

5. Kadangi ji negali sukurti kredito, ji negali būti paskutinės vilties skolintoju nei valstybei, nei bankiniams sektoriui. Atlieka paskutinės vilties skolintojo vaidmenį.

Tačiau VU dėstytojai siūlo kitokia lentelę:

LENTELĖ 2

Klasikinė VV Klasikinis CB

Užsienio rezervai Turi sudaryti 100% arba daugiau pinigų masės Pastoviai kintami

Nacionalinės valiutos konvertavimas Pilnai konvertuojama Neįsipareigoja konvertuoti

Monetarinė politika Skurdi Turtinga

Likvidumo paskolos (paskutinės vilties paskolos) Neteikia Teikia

KB priežiūra Nevykdo Vykdo

Mechanizmas Skaidrus, aiškus Sudėtingas ir neaiškus

Santykis su politika Apsaugota nuo politinio spaudimo Neapsaugotas

Vyriausybės finansavimas kreditavimas Negali Gali

CB personalas Mažas Didelis

Diegiant valiutų valdybos sistemą, susiduriama tiek su

privalumais, tiek trūkumais. Čia trumpai apibūdinsime pagrindinius iš jų.

Privalumai:

1. Monetarinis mechanizmas yra paprastas ir skaidrus, o kiekvienas rinkos dalyvis gali stebėti valiutų valdybos veiksmus paprasčiausiai stebėdamas užsienio rezervų bei pinigų apyvartoje dinamiką.

2. Užtikrinamas konvertuojamumas. Kadangi valiutų valdyba turi turėti didesnius už įsipareigojimus užsienio valiutos rezervus, ji visada galės pakeisti bet kokį kiekį savo įsipareigojimų į užsienio valiutą. Tačiau valiutų valdyba nedaro intervencijų į valiutų rinką. Tai yra kontrastas fiksuoto valiutos kurso sistemai kur centrinis bankas daro intervencijas į valiutų rinką kad išlaikyti fiksuotą kursą.

3. Ekonominės disciplinos ir pasitikėjimo išugdymas. Valiutų valdyba negali finansuoti fiskalinio deficito. Todėl Vyriausybė, turės subalansuoti savo biudžetą, jei ji nebegalės pasiskolinti viduje arba užsienyje. Valiutų valdyba taip pat užtikrins žemesnę infliaciją,nes rezervinė valiuta dažniausiai būna šalies, kurioje maža infliacija. Valiutų valdyba gali pasitarnauti kaip efektyvus mechanizmas užtikrinant pasitikėjimą vyriausybės ketinimais vykdyti tinkamą makroekonominę politiką ir taip išlaikyti visuomenės pasitikėjimą.

4. Kadangi valiutų valdyba neteikia paskutinės vilties paskolų (kai kurie valiutų valdybos kritikai įvardina tai kaip trūkumą), eliminuojama moralinės rizikos problema, kadangi paskutinės vilties paskolų buvimas skatina bankus būti mažiau apdairiais, nei kitu atveju.

Trūkumai:

1. Sukūrimo sudėtingumas. Iš pradžių sunku surinkti pakankamus konvertuojamos valiutos rezervus visos monetarinės bazės padengimui, o tai gali sutrukdyti valiutų valdybos sistemos sukūrimui. Nors pagal teoriją pilnai padengta turi būti tik monetarinė bazė, tačiau kuo didesni užsienio valiutos rezervai, tuo patikimesnė valiutų valdyba.

2. Dideli valiutos kurso neatitikimo ištaisymo kaštai. Valiutų valdybos sistemoje, norint ištaisyti realaus valiutos kurso neatitikimus yra keičiamas nominalus valiutos kursas. Jei darbo jėgos ir turto kainos nėra labai lanksčios, yra neišvengiamas aukštų palūkanų normų ir galimai didelio nedarbo periodas. Tai sukels abejones apie tai ar sistema išlaikoma ir ar vyriausybė pasiryžusi ją išlaikyti, o tai gali privesti prie spekuliatyvių valiutos atakų.

3. Aktyvios monetarinės politikos vykdymo negalimumas. Valiutų valdyba į monetarinių sąlygų pasikeitimą turi reaguoti visiškai pasyviai. Vidinis likvidumas tampa pro-cikliniu: kai laikai geri, sulaukiama pinigų įplaukų, ilgalaikės palūkanų normos krenta, ekonomika auga ir atvirkščiai. Tai padidina ekonomikos svyravimus.

Palūkanų normos ir infliacijos reguliavimas VV modelyje

CB daro įtaką palūkanų normai keisdamas koridoriaus plotį, gali padidinti ar sumažinti PN. VV modelyje tiesiogiai to daryti negali.

PN

(4,5%)P2 LTL 6%

PN

(2%)P1 EUR 4%

t

Užsienio investuotojai nori investuoti, kai jo šalyje PN mažesnė (4%) nei Lietuvoje (6%). Kadangi Lt susietas su Eur. Valiutos kursas pastovus ir nekintantis. Investuotojas gali savo pinigus pakeisti į litus, palaikyti banke, gauti palūkanas, po tam tikro laiko išsikeisti pinigus į eurus. Jis nieko nerizikuoja. Tačiau įdėjus į Lietuvos rinką naujų pinigų PN turėtų pradėti mažėti ir imti artėti prie 4%. PN tampa artima viena kitai.

Tai yra gerai, nes CB nereikia vykdyti jokių PP priemonių. Kaip Vokietijoje, taip ir pas mus.

Blogai, nes mes negalime daryti įtakos PN, negalime siekti savo tikslų.

VALIUTŲ VALDYBOS MODELIS LIETUVOJE

Kodėl pasirinkta VV?

1) fiksuotas valiutų kursas ir pilnas pinigų padengimas garantavo infliacijos mažėjimą, palūkanų normos kritimą ir eliminavo valiutų kurso riziką.

2) Susiejant litą su doleriu buvo tikimasi padidinti stabilumą.

3) Nustačius fiksuotą lito kursą buvo sustabdytos diskusijos dėl lito kurso teisingumo;

4) Įvedus valiutų valdybą vyriausybė netenka galimybės skolintis iš LB.

5) Tuo metu LB buvo pakankamai specialistų, galinčių vykdyti visas MP priemones.

Kitos priežastys:

6) Prieš tai VV buvo įvesta Estijoj;

7) Tuo metu VV Lietuvai siūlė tarptautinis valiutų fondas.

1994-04-01 įvestas VVM, įvedus lito patikimumo įstatymą. Lito patikimumo įstatymas nustato, kad nacionalinė valiuta yra pririšta su bazine tam tikru santykiu. Lito kursas bazinės valiutos atžvilgiu gali keistis tik labai ypatingais atvejais. Lietuvoje buvo įdiegta modifikuota VV. Skirtumai tarp klasikinės ir modifikuotos VV:

1) KB ir toliau turėjo laikyti privalomąsias atsargas CB;

2) LB buvo palikta galimybė teikti riboto dydžio paskolas Lietuvos bankams.

3) LB galėjo teikti paskutinės vilties paskolas;

4) Atsirado galimybė teikti 1 nakties paskolas;

5) Nuo LB nebuvo atskirtos bankų priežiūros padalinys.

Valiutų sistemos “atradimas” ir pritaikymas Lietuvoje

Valiutų valdybos modelį naudoja nedaug pasaulio šalių, tačiau tai visai nereiškia, kad tik atskiros šalys jį naudojo dėl jo neefektyvumo. Šis modelis su tam tikrais specifiniais niuansais atskirais laikotarpiais buvo taikomas daugiau nei 70-tyje pasaulio valstybių. Praktiškai visose iš jų tokia griežta pinigų politika davė labai teigiamų rezultatų stabilizuojant valiutų kursą, pažabojo
ir davė postūmį bendram ekonomikos augimui.

Valiutų valdybos modelio taikymu Lietuvoje buvo susidomėta tada, kai jis buvo diegiamas Estijoje. Ten tuo metu buvo pasiektas didžiausias ekonomikos augimas ir stabilumas, palyginti su visomis kitomis buvusios Sovietų sąjungos šalimis. Labai patraukliai atrodė valiutų valdybos diegimo istorija ir Argentinoje. Čia po didžiulės hiperinfliacijos periodo įvestas modelis padėjo pažaboti infliaciją, ir per labai trumpą laiką buvo pasiekta pozityvi šalies ekonomikos plėtra.

Būtent sėkmingi Estijos ir Argentinos pavyzdžiai mūsų nestabilios nacionalinės valiutos fone ir skatino kiek galima plačiau sužinoti apie šios specifinės pinigų politikos diegimo ir funkcionavimo aspektus. Susidomėjimas tapo ypač aktualus, kai Lietuvos banko vadovybės vykdoma politika pradėjo varyti į neviltį ne tik Vyriausybę, bet ir šalies ūkio subjektus.

Kai buvo pradėta kalbėti apie valiutų valdybos įvedimo galimybes Lietuvoje, konsultuoti Vyriausybę keletą kartų buvo atvykęs profesorius iš JAV. Būtent jis suteikė daug informacijos apie modelio privalumus ir patirtį atskirose pasaulio valstybėse. Daug naudingos informacijos apie valiutų valdybą davė Tarptautinio valiutos fondo atstovai – pirmiausia A. Knoblis ir P. Kornelijus. TVF visose modelio diegimo etapuose tvirtai palaikė Vyriausybės poziciją.

Reikia ypatingai išskirti LLRI prezidentės E. Leontjevos vaidmenį propaguojant valiutų valdybą mūsų šalyje. Ji asmeniškai ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas tapo labai svarbiais Vyriausybės pagalbininkais populiarinant šią idėją Lietuvoje.

Galutinį Vyriausybės apsisprendimą diegti šį modelį Lietuvoje lėmė keli aspektai. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad valiutų valdybos diegimas Lietuvoje vyko labai sudėtingomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis. 1993 m. pradžioje pradėjusi veiklą, šeštoji Vyriausybė gavo ypač liūdną ekonominį palikimą. Tais metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje nacionaline valiuta siekė 27, o vidutinė pensija – 9 JAV dolerius. Ir šios mažos pajamos kiekvieną dieną smarkiai nuvertėdavo, nes šalyje siautėjo hiperinfliacija, 1992 m. sudariusi net 1263 proc.! Pasaulio banko duomenimis, didesnė infliacija iš visų 26 pokomunistinių valstybių tais metais buvo tik Armėnijoje ir Gruzijoje. Bet ten be ekonomikos suirutės dar siautėjo ir pilietinio karo audros. Beveik 100 mln. JAV dolerių sudarė Lietuvos valstybės įsiskolinimas Rusijos kompanijoms už dujas ir atominį kurą. Menkai šildomuose butuose nebuvo karšto vandens, degalinėse – naftos, o parduotuvėse – maisto produktų. Visuomenėje tvyrojo didžiulė socialinė įtampa ir susipriešinimas. Beveik kasdien prieš Vyriausybės rūmus būdavo organizuojami piketai ar kitokios nepaklusnumo akcijos. Politiniai oponentai siekė bet kokia kaina sutrikdyti mūsų vykdomas ekonomikos reformas. Taigi įvairaus tipo ekonominėms spekuliacijoms ir visuomenės gąsdinimams dirva tuo metu buvo itin palanki. O valiutų valdybos diegimo istorija tada dar net nebuvo prasidėjusi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2545 žodžiai iš 8436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.