Valstybinės valdžios sistema
5 (100%) 1 vote

Valstybinės valdžios sistema

11213141

Turinys

ĮVADAS 3

Lietuvos Respublikos Seimas 4

Lietuvos Respublikos Prezidentas 8

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 11

Teismai 18

IŠVADOS 19

NAUDOTA LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Valstybės valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus įgaliojimus turinčius institucijas svarbiausias būdas. Valstybės valdžios institucijos gana įvairios, nes jos atlieka skirtingas funkcijas. Jas galima klasifikuoti įvairiais pagrindais: pagal valstybės veiklos pobūdį – į politines, socialines, ekonomines, ūkines; pagal formavimo tvarką – į renkamąsias, skiriamąsias ir t.t.

Demokratinėse šalyse valstybės valdžio intitucijų organizavimo pagrindinis principas yra valdžių pasidalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąja ir teisminę, kurios visiškai savarankiškos ir nepriklausomos, teorija. Toks valdžių pasidalijimo principas grindžiamas tuo, kad valstybėje būtina atlikti tris funkcijas: įstatymų priėmimą, jų vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą, t.y. žmogaus teisių ir laisvių qapsaugą, teisės pažeidėjų nubaudimą, problemų, konfliktų susijusių su įstatymų taikymu, sprendimą. Kiekvienai valstybės valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkamai kompetencijai, kurios ribų negalima viršyti, apibrėžiama jų tarpusavio sąveika.

Valdžių pasidalijimo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 staripsnyje. Jame sakoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Šio principo turinys detaliau atskleidžiamas atskiruose Konstitucijos skirsniuose.

Lietuvos Respublikos Seimas

Kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios intitucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas. Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas, atsiradęs Anglijoje XIII a.,įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias konstitucijos laikymosi garantas. Atsižvelgiant į konkrečią valstybės santvarkos formą parlamenas gali būti sudarytas iš vienerių arba dvejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse.

Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tesėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (V skirsnis), seimo rinkimų įstatymas (2000 m. redakcija), seimo statusas (1998 m.) reglamentuoja seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisinę padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo priežiūrinę veiklą, apkaltos procesą ir kitus organizacinius veiklos klausimus.

Seimo rinkimų tvarka. Rinkimai į seimą turi didelę politinę reikšmę, nes paaiškėja, kokios politinės partijos ir kokios jėgos pradės valdyti valstybę. Seimo rinkimai yra svarbūs ir kaip rinkėjų nuotaikų rodiklis.

Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatinhėse ir daugiamandatinėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaqptu balsavimu teisio)giniuose mišrios sistemos rinkimuose. Juose teisę turi dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus piliečius, teismo pripažintais naveiksniais.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Seimo narias gali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienomis iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, asmenys, teismo priepažinti neveiksniais arba napakaltinamais, taip pat asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąja karo arba alternatyviąja krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienomis likus iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininku, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnymų apmokami pareigūnai.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Eilinius Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prišš mėnesį iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus keturiems mėnesiams iki Seimo narių kadencijos pabaigos, respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų datos, Vyriausioji rinkimų komisija, kurios uždavinius, įgaliojimus, darbo organizavimo tavrką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (2002), eilinius seimo rinkimus rengia paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma 71 vienmandatė apygarda
(atsižvelgiant į administracinį teritorijos suskirstymą ir rinkėjų skaičių), kuriose asmeniškai varžosi įvairių partijų bei pažiūrų kandidatai. Šiose apygardose turi būti išrinktas 71 seimo narys. Konkrečioje vienmandatėje apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja daugiau kaip 40 proc. Rinkėjų, įrašytų į tos apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas gavęs daugiausia rinkimuose dalkyvavusių rinkėjų balsų. Jei kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, parlamentaru tampa vyriausiasis pagal amžių kandidatas.

Greta vienmandatės Seimo rinkimai vyksta ir daugiamandatinėse rinkimų apygardose, kurioje išrenkama 70 Seimo narių. Čia rinkaimai laikomi vykusiais ir nteisėtais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip 25 proc. visų rinkėjų. Daugiamandatėje apygardoje balsuojama už partiją ir jungtinių kandidatų rinkiminius sąrašus, kuriuos sudaro ir patvirtina partijos savo suvažiavimuose ar konferncijose ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų įteikia Vyriausiąjai rinkimų komisijai. Partijų kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.

Neatvykus reikiamam rinkėjų skaičiui, t.y. rinkimams neįvykus ar rinkimus pripažintais negaliojančiais dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, rengiami pakartotini rinkimai, bet ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų. Tačiau pakartotini nrinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai.

Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.

Seimo nario teisinis statusas – tai Konstitucijos ir Seimo statuso nustatyta parlamentaro teisinė padėtis, reguliuojanti nario mandato atsiradimą, nutrūkimą bei veikimo laiką, nario teises ir pareigas, atsakomybę, taip pat veiklos garantijas.

Pagrindinės Seimo nario teises galima suskirstyti į individualias ir kolektyvines.

Prie individualių priskiriamos šios teisės:

• Balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

• Rinkti ir būti išrinktam į bet kurias pareigas Seime;

• Laisvai jungtis į frakcijas, kurias gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai;

• Turėtų įstatymų leidybos inciatyvos teisę;

• Pateikti paklausimą Vyriausybės nariams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro ar renka Seimas, vadovams. Į Seimo nario raštišką paklausimą turi būti atsakyta per 10 dienų ir kt.;

Pagrindinės kolektyvinės Seimo nario teisės yra šios:

• Teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo;

• Inicijuoti apkaltą;

• Pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras;

• Šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neelinį posėdį;

• Kreiptis į Konstitucinį teismą ir kt.

Seimo nario pareigos:

• Dalyvauti seimo posėdžiuose. Šios pareigos vykdymą kontroliuoja Etikos ir procedūrų komisija;

• Būti kokio nors komiteto nariu;

• Laikytis Seimo statuso ir jame numatytų Seimo nario drausmės reikalavimų;

• Nuolat susitikinėti su rinkėjais ir kt.

Seimo nario įgaliojimų pabaigos pagrindų išsamius atvejus pateikia Kosntitucijos 63 staripsnis ir Seimo statuso 8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta kai:

• Pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktaisis Seimas;

• Jis miršta;

• Atsistatydina;

• Teismas pripažįsta jį naveiksniu;

• Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

• Rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;

• Pereina dirbti arba per tris mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;

• Netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

Seimo įgaliojimai. Vadovaudamasi Konstitucijos 67 straipsniu Seimas:

• Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

• Leidžia įstatymus;

• Priima nutarimus dėl referendumų;

• Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

• Steigia įstatymo nustatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

• Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

• Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

• Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

• Prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru

• Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;

• Skiria ir atleidžia Valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

• Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

• Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičią jos sudėtį;

• Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

• Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

• Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

• Nustato Respublikos administracinį suskirstymą;

• Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

• Leidžia amnestijos aktus;

• Įveda tiesioginį valdymą, karo ir kaip nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą
ginkluotąsias pajėgas.

Seimo struktūra ir darbo tvarka. Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai. Jie vadovauja Seimo darbui ir posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus.

Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario ( nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, o šalyje įvedus karo ar nepaprastą padėtį – Respublikos Prezidentas.

Seimo kontrolieriai. Konstitucija naujai įtvirtinto Seimo kontrolierių – ombudsmenų instituciją, kurios pagrindinis tikslas – tirti piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piknaudžiavimo ir biurokratizmo. Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų veiklos, Ministro Pirmininko, Valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės bei vietos savivaldybių tarybų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidentas – demokratinių valstybių valdovas, aukščiasis pareigūnas, atliekantis konstitucijos jam suteiktą ypatingą vaidmenį valstybės mechanizme. Prezidentas yra savotiškas valstybės simbolis ir tautos oficialus atstovas. Kadangi prezidentas savo mandatą gauna iš tautos, jo negali kontroliuoti parlamentas. Stipri prezidento valdžia jokiais būdais negriauna teisinės valstybės demokratinių pagrindų, priešingai, esant tam tikromis sąlygomis, ji yra vienintelis galimas konstitucinės tvarkos išsaugojimo instrumentas.

Demokratinėse valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kur veikia valdžių pasidalijimo principai, prezidento funkcijos siejasi su visomis trimis valdžiomis (pavyzdžiui, įstatymų leidybos srityje jis pasirašo įstatymus, turi veto teisę, formuopja vyriausybę, su kuria kartu sprendžia užsienio politikos klausimus, teisminės valdžios atžvilgiu turi teisę skirti tam tikrų teismų teisėjus, teikti malonę nuteistiesiems ior kt.), bet vis dėlto jo pagrindiniai uždaviniai ir įgaliojimai yra susiję su vykdomąja valdžia.

Prezidento institucija Lietuvoje atkurta įsigaliojus 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o priėmus Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą (1993 m.) ir Respublikos Prezidento įstatymą (1993 m.), pirmasis pokarinis nepriklausomas Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo išrinktas 1993 m. vasarį.

Respublikos Prezidnto rinkimai. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, ne jaunesnis kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas seimo nariu. Jį renka Lietuvos Respublikos piliečiai 5 metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats Respublikos Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Prezidentui keliamus nurodytus reikalavimus atitinkantis Lietuvos Respublikos pilietis, surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų ir sumokėjęs penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatą, kuris grąžinamas kandidatui, jei jis surinko nustatytą rinkėjų parašų skaičių. Rinkimų kompanijos metu yra numatyta kandidato neliečiamybė. Asmenys, kliudantys pasinaudoti rinkimų teise, taip pat pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus ir pan., atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BK 134 ir 135 str.).

Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.

Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos prezidentui paskelbus pirmalaikius Seimo rinkimus naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.

Respublikos Prezidento statusą reglamentuoja Konstitucija, Respublikos Prezidento įstatymas ir kiti įstatymai.

Asmuo,išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kompanijos pradžios, kad jis būtų nepriklausomas nuo jį rėmusių politinių struktūrų bei atstovautų visos Tautos interesams.

Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėjn atsakomybėn. Jo garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Jie numato atsakomybę už viešą Respublikos Prezidento įžeidimą arba šmeištą. Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.

Respublikos Prezidento

įgaliojimai nutrūksta, kai:

• Pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

• Įvykstapirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;

• Atsistatydina iš pareigų

• Respublikos Prezidentas miršta;

• Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

• Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuoja, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

Respublikos Prezidento kompetencija išsamiai numatyta Konstitucijos 84 straipsnyje ir apima pagrindines valstybės veiklos sferas. Pagal savo įgaliojimus Respublikos Prezidentas:

• Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;

• Pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas seimui ratifikuoti;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2288 žodžiai iš 4563 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.