TURINYS
ĮVADAS 3
1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA, JOS SUKŪRIMAS IR FUNKCIJOS 4
1.1. Vertybinių popierių rinkos sąvoka, funkcijos bei struktūra 4
1.2. Vertybinių popierių rinkos sukūrimas 6
2. VERTYBINIAI POPIERIAI, JŲ PASKIRTIS IR RŪŠYS 9
2.1. Nuosavybės vertybiniai popieriai 10
2.2. Skolos VP 11
2.3. Išvestiniai vertybiniai popieriai 12
2.4. Kiti vertybiniai popieriai 13
3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS DALYVIAI IR INFRASTRUKTŪRA 14
3.1. VP rinkos dalyviai 14
3.2. VP rinkos infrastruktūra 15
IŠVADOS 17
LITERATŪROS SĄRAŠAS 18
ĮVADAS
Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja
vertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir
pačios šalies ekonominę būklę.
Referato tikslas – išnagrinėti vertybinių popierių rinkos ypatybes.
Darbo uždaviniai:
1. aptarti vertybinių popierių rinkos sąvoką, funkcijas bei
struktūrą;
2. apžvelgti vertybinių popierių rūšis;
3. išsiaiškinti pagrindinių vertybinių popierių rinkos dalyvių
funkcijas bei institucijų veiklą.
Darbe naudojausi skirtingų autorių literatūra bei mokslinėmis
publikacijomis.
VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA, JOS SUKŪRIMAS IR FUNKCIJOS
1 Vertybinių popierių rinkos sąvoka, funkcijos bei struktūra
Vertybinių popierių (VP) rinka – tai sudedamoji finansų rinkos dalis,
apimanti labai platų ilgalaikių ir vidutinių investicijų sektorių bei
sudaranti galimybę perduoti nuosavybės teisę į vertybinius popierius. Šios
rinkos pagrindas – investavimas į vertybinius popierius, sudarantis
galimybes pasiskirstyti laisvam kapitalui būtent ten, kur jo reikia.
Investicijos į vertybinius popierius yra svarbus tiek mikro, tiek makro
ekonomikos požiūriu. Makroekonominiame lygyje VP rinkos efektyvus
funkcionavimas sudaro sąlygas įmonėms, imituojant vertybinius popierius,
pritraukti ūkinės veiklos vykdymui reikalingas finansines lėšas.
Makroekonominiu požiūriu VP rinkos reikšmė pasireiškia tuo, kad jos pagalba
kaupiamas ir efektyviai paskirstomas kapitalas, to pasekoje didėja šalies
nacionalinis produktas. Vertybinių popierių (VP) rinka glaudžiai susijusi
su visos šalies ūkio pajėgumu, todėl jos vystymosi ryšys su ekonominiu
šalies vystymusi yra abipusis: gerėjant bendrai ekonominei padėčiai, kartu
tampa aktyvesnė ir VP rinka; savo ruožtu, plėtojantis kapitalo rinkai,
spartėja šalies ekonominis augimas. Tuo pasireiškia VP rinkos svarba tiek
valstybės, tiek gyventojų gerovei.
Literatūroje vertybinių popierių rinka dažnai vadinama fondų rinka. VP
galima nagrinėti plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme, vertybiniams
popieriams priskirtini prekiniai dokumentai, tokie kaip konosamentai,
sandėlių dokumentai, prekių pirkimo (pardavimo) opcionai, ateities
sandėriai; piniginiai dokumentai, tokie kaip čekiai, vekseliai, banknotai;
fondų rinkos vertybiniai popieriai. Vienok, praktikoje dažniausiai
naudojamas siauresnis VP supratimas – fondų rinkos vertybiniai popieriai,
išreiškiantys ekonomines teises į turtą ir pajamas. Pastaruosius VP galima
išskirti į tris dideles grupes: akcijos, skolos VP ir išvestiniai VP.
Anot, autorės Pekarskienės, vertybinių popierių rinka – tai finansų
rinkos subrinka, apimanti finansinio kapitalo ir pinigų rinkos dalis ir
sudaranti sąlygas perduoti nuosavybės teisę į VP (1 pav.).
1 pav. Vertybinių popierių rinkos vieta finansų rinkoje [5]
VP rinką sudaro teisinė ir ekonominė sistema, kuri reguliuoja VP
išleidimą, judėjimą, saugojimą ir su jais susijusias tesies; tarpininkai,
teikiantys informaciją ir organizuojantys VP apyvartą: vertybiniai
popieriai, emitentai, investitoriai ir kt. [2]
Vertybinių popierių rinka apima santykius, atsirandančius išleidžiant
specialius dokumentus – vertybinius popierius, kurie turi vertę ir gali
būti parduodami, perkami bei išperkami. Pačių VP apibrėžimai įvairiose
šalyse skiriasi, atsižvelgiant į tai, kaip juos apibrėžia VP rinką
reguliuojantys įstatymai. VP – tai serijomis išleidžiamos finansavimo
priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises,
kylančias iš kreditinių santykių bei suteikiančias teisę gauti dividendus,
palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę
ar pareigą pirkti šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip
pat yra vertybiniai popieriai. [7]
Vertybinių popierių rinkos pagrindinė makroekonominė funkcija –
užtikrinti piniginių lėšų persiliejimą iš santaupų tiekėjų kapitalo
vartotojams. Galima sakyti, kad vienoje rinkos pusėje yra emitentas, kitoje
– investuotojas (pirminė rinka) arba investuotojas, siekiantis parduoti VP,
ir investuotojas, siekiantis jų įsigyti (antrinė rinka). Be minėtų rinkos
dalyvių, yra
dalyviai, užtikrinantys sandorių vykdymo sąlygas,
garantuojantys sandorių saugumą bei vykdymo efektyvumą. Tokie dalyviai
sudaro VP rinkos infrastruktūrą, kuri užtikrina VP rinkos efektyvų
funkcionavimą. Pagrindiniai VP rinkos infrastruktūros tikslai yra
investavimo rizikos ir sandorių kaštų mažinimas. Siekdamos šių tikslų,
infrastruktūros institucijos atlieka administracines, technologines,
finansines, informacines, juridines ir kt. funkcijas. [6]
VP rinka leidžia išmatuoti įvairių politinių, ekonominių, socialinių
ar stichinių įvykių įtaką kiekvienam rinkos elementui. Pagrindinių ūkio
subjektų įsijungimas į šią sistemą sukūrė naują globalų tinklą, apimantį
daugelį valstybių. VP rinkos pagalba į pokyčius reaguojama žaibiškai,
kapitalas akimirksniu gali būti permestas iš nestabilaus regiono į
patikimesnį ar pelningesnį.
VP pirmiausia yra prekė (tiesa, labai specifinė), kurios kaina
priklauso nuo daugelio veiksnių. Šiai prekei galioja visi komerciniai
dėsniai, todėl teisingai sureguliuota rinkodaros sistema didintų šios
prekės paklausą. [8]
Vienareikšmiškai nusakyti VP rinkos struktūrą yra sudėtinga, o gal net
ir neįmanoma, nes VP rinkos struktūra priklauso nuo pasirinktų rinkos
struktūrizavimo kriterijų. Tai patvirtina įvairių autorių diskusijos apie
VP rinkos struktūrą. Štai keletas ypatybių išskiriančių VP rinką nuo kitų
rinkų:
o skritingai nuo prekių, vertybinių popierių cirkuliacijos laikas
neribotas;
o rinka yra griežtai įstatymiškai reglamentuojama, yra sukurtas
vyriausybės kontrolės mechanizmas. Toks griežtas priežiūros
mechanizmas prieštarauja laisvos rinkos principams, tačiau šioje
rinkoje jis yra neišvengiamas;
o vertybinių popierių rinkos egzistavimo pagrindas yra prekių ir
pinigų rinkos.
Skiriami VP rinkos tipai, priklausomai nuo pasirinkto kriterijaus,
atspindi vienokius ar kitokius VP rinkai būdingus bruožus. Pagrindiniais
rinkos struktūros kriterijais pasirinkę VP cirkuliacijos eiliškumą ir
organizavimą, pateikėme tokią VP rinkos struktūrą (2 pav.). Pirminėje
rinkoje vyksta naujų VP išleidimas ir išplatinimas, kuris tiesiogiai didina
emitento kapitalą. Tolesnė VP cirkuliacija vyksta rinkoje, kuri gali būti
organizuota, t.y. VP birža, ir neorganizuota užbiržinė rinka.
2 pav. Vertybinių popierių rinkos struktūra
“Tretinė” VP rinka apima užbiržinę prekybą VP, kotiruojamais biržoje.
“Ketvirtinėje” rinkoje vyksta sandoriai tarp stambių institucinių
investuotojų, skirtingai nuo tretinės rinkos, čia sandoriai vykdomi be
tarpininkų.
Skiriamasis pirminės ir antrinės rinkos bruožas, kad sandoriai
sudarinėjami antrinėje rinkoje, tiesiogiai nedidina emitentų finansavimo,
tačiau VP cirkuliacija antrinėje rinkoje emitentą veikia netiesiogiai –
sėkminga VP cirkuliacija daro emitento VP patraukliais, o tai savo ruožtu
suteikia firmai geresnes galimybes didinti realias investicijas išleidžiant
naujus VP. Pirminė ir antrinė rinka yra tarpusavyje susijusios abipusiais
ryšiais, pirminės rinkos apsprendžia naujai išleidžiamų VP pirminę rinką.
[5]
2 Vertybinių popierių rinkos sukūrimas
Vertybinių popierių rinkos užuomazgos dabartinėje Lietuvoje pradėjo
formuotis paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kuomet Lietuvos
teritorijoje esantis turtas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos nuosavybe
ir prasidėjo jo privatizacija. Tais pačiais metais buvo priimti Lietuvos
Respublikos įmonių ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymai,
kuriais buvo nustatyti akcinių bendrovių steigimas ir veiklos teisiniai
pagrindai.
Lietuvoje prasidėjus nuosavybės perskirstymo procesui, iškilo būtinybė
sukurti rinkos sąlygas atitinkančią finansų sistemą, kuri užtikrintų
reikiamo kapitalo formavimą bei jo judėjimą rinkoje, išspręstų finansavimo
problemas. Masinės privatizacijos metu objektams – akcijoms, buvo pradėta
kurti vertybinių popierių rinkos infrastruktūra bei jos funkcionavimui
reikalinga įstatyminė bazė, užtikrinanti tolesnę vertybinių popierių rinkos
cirkuliaciją antrinėje rinkoje. [5]
Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimąsi įtakojo keli
pagrindiniai veiksniai: valstybinio turto privatizavimas bei įstatyminės
bazės, reglamentuojančios vertybinių popierių rinką, sukūrimas ir raida.
Pagrindas kurtis Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo padėtas 1991
metais, kai vasario mėnesį buvo priimtas “Valstybinio turto pirminio
privatizavimo įstatymas”, kuriuo prasidėjo pirmasis privatizavimo etapas,
trukęs 1991-1996 metais. Masinės valstybinio turto privatizavimo programos
metu akcininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos piliečių, taip pat susiformavo
daug atviro tipo akcinių bendrovių. Atsiradę santykiai tarp naujai įsteigtų
atviro tipo akcinių bendrovių ir investuotojų (akcininkų) bei tarp
pačių
akcininkų, sąlygojo pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkų
užuomazgų atsiradimą. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienas
iš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančią
nereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą.
Kurį laiką vertybinių popierių rinka Lietuvoje funkcionavo be
įstatyminio pagrindo ir buvo reglamentuojama Vyriausybės nutarimais ir 1990
metais priimtu LR Akcinių bendrovių įstatymu. 1992 m. rugsėjo 3 d. LR
Vyriausybės nutarimu Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir
Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”, vertybinių popierių
rinkos reglamentavimo ir kontrolės funkcijas perėmė Vertybinių popierių
komisiją.
1996 metų Sausio 16 d. priimtas LR Vertybinių popierių viešosios
apyvartos įstatymas. Šis įstatymas tapo pagrindiniu dokumentu,
reglamentuojančiu Lietuvos vertybinių popierių rinką ir su LR Akcinių
bendrovių bei Investicinių bendrovių įstatymais sudaro nuosavybės
vertybinių popierių rinkos įstatyminį pagrindą. LR Vertybinių popierių
viešosios apyvartos įstatyme susistemintos bei atnaujintos teisinės
vertybinių popierių reglamentavimo normos anksčiau pasirodžiusios
Vyriausybės bei Vertybinių popierių komisijos nutarimuose bei taisyklėse.
1994 metų Liepos 5 d. priimta nauja LR Akcinių bendrovių įstatymo