Valstybini popierių rinka
5 (100%) 1 vote

Valstybini popierių rinka

TURINYS

ĮVADAS 3

1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA, JOS SUKŪRIMAS IR FUNKCIJOS 4

1.1. Vertybinių popierių rinkos sąvoka, funkcijos bei struktūra 4

1.2. Vertybinių popierių rinkos sukūrimas 6

2. VERTYBINIAI POPIERIAI, JŲ PASKIRTIS IR RŪŠYS 9

2.1. Nuosavybės vertybiniai popieriai 10

2.2. Skolos VP 11

2.3. Išvestiniai vertybiniai popieriai 12

2.4. Kiti vertybiniai popieriai 13

3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS DALYVIAI IR INFRASTRUKTŪRA 14

3.1. VP rinkos dalyviai 14

3.2. VP rinkos infrastruktūra 15

IŠVADOS 17

LITERATŪROS SĄRAŠAS 18

ĮVADAS

Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja

vertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir

pačios šalies ekonominę būklę.

Referato tikslas – išnagrinėti vertybinių popierių rinkos ypatybes.

Darbo uždaviniai:

1. aptarti vertybinių popierių rinkos sąvoką, funkcijas bei

struktūrą;

2. apžvelgti vertybinių popierių rūšis;

3. išsiaiškinti pagrindinių vertybinių popierių rinkos dalyvių

funkcijas bei institucijų veiklą.

Darbe naudojausi skirtingų autorių literatūra bei mokslinėmis

publikacijomis.

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA, JOS SUKŪRIMAS IR FUNKCIJOS

1 Vertybinių popierių rinkos sąvoka, funkcijos bei struktūra

Vertybinių popierių (VP) rinka – tai sudedamoji finansų rinkos dalis,

apimanti labai platų ilgalaikių ir vidutinių investicijų sektorių bei

sudaranti galimybę perduoti nuosavybės teisę į vertybinius popierius. Šios

rinkos pagrindas – investavimas į vertybinius popierius, sudarantis

galimybes pasiskirstyti laisvam kapitalui būtent ten, kur jo reikia.

Investicijos į vertybinius popierius yra svarbus tiek mikro, tiek makro

ekonomikos požiūriu. Makroekonominiame lygyje VP rinkos efektyvus

funkcionavimas sudaro sąlygas įmonėms, imituojant vertybinius popierius,

pritraukti ūkinės veiklos vykdymui reikalingas finansines lėšas.

Makroekonominiu požiūriu VP rinkos reikšmė pasireiškia tuo, kad jos pagalba

kaupiamas ir efektyviai paskirstomas kapitalas, to pasekoje didėja šalies

nacionalinis produktas. Vertybinių popierių (VP) rinka glaudžiai susijusi

su visos šalies ūkio pajėgumu, todėl jos vystymosi ryšys su ekonominiu

šalies vystymusi yra abipusis: gerėjant bendrai ekonominei padėčiai, kartu

tampa aktyvesnė ir VP rinka; savo ruožtu, plėtojantis kapitalo rinkai,

spartėja šalies ekonominis augimas. Tuo pasireiškia VP rinkos svarba tiek

valstybės, tiek gyventojų gerovei.

Literatūroje vertybinių popierių rinka dažnai vadinama fondų rinka. VP

galima nagrinėti plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme, vertybiniams

popieriams priskirtini prekiniai dokumentai, tokie kaip konosamentai,

sandėlių dokumentai, prekių pirkimo (pardavimo) opcionai, ateities

sandėriai; piniginiai dokumentai, tokie kaip čekiai, vekseliai, banknotai;

fondų rinkos vertybiniai popieriai. Vienok, praktikoje dažniausiai

naudojamas siauresnis VP supratimas – fondų rinkos vertybiniai popieriai,

išreiškiantys ekonomines teises į turtą ir pajamas. Pastaruosius VP galima

išskirti į tris dideles grupes: akcijos, skolos VP ir išvestiniai VP.

Anot, autorės Pekarskienės, vertybinių popierių rinka – tai finansų

rinkos subrinka, apimanti finansinio kapitalo ir pinigų rinkos dalis ir

sudaranti sąlygas perduoti nuosavybės teisę į VP (1 pav.).

1 pav. Vertybinių popierių rinkos vieta finansų rinkoje [5]

VP rinką sudaro teisinė ir ekonominė sistema, kuri reguliuoja VP

išleidimą, judėjimą, saugojimą ir su jais susijusias tesies; tarpininkai,

teikiantys informaciją ir organizuojantys VP apyvartą: vertybiniai

popieriai, emitentai, investitoriai ir kt. [2]

Vertybinių popierių rinka apima santykius, atsirandančius išleidžiant

specialius dokumentus – vertybinius popierius, kurie turi vertę ir gali

būti parduodami, perkami bei išperkami. Pačių VP apibrėžimai įvairiose

šalyse skiriasi, atsižvelgiant į tai, kaip juos apibrėžia VP rinką

reguliuojantys įstatymai. VP – tai serijomis išleidžiamos finansavimo

priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises,

kylančias iš kreditinių santykių bei suteikiančias teisę gauti dividendus,

palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę

ar pareigą pirkti šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip

pat yra vertybiniai popieriai. [7]

Vertybinių popierių rinkos pagrindinė makroekonominė funkcija –

užtikrinti piniginių lėšų persiliejimą iš santaupų tiekėjų kapitalo

vartotojams. Galima sakyti, kad vienoje rinkos pusėje yra emitentas, kitoje

– investuotojas (pirminė rinka) arba investuotojas, siekiantis parduoti VP,

ir investuotojas, siekiantis jų įsigyti (antrinė rinka). Be minėtų rinkos

dalyvių, yra
dalyviai, užtikrinantys sandorių vykdymo sąlygas,

garantuojantys sandorių saugumą bei vykdymo efektyvumą. Tokie dalyviai

sudaro VP rinkos infrastruktūrą, kuri užtikrina VP rinkos efektyvų

funkcionavimą. Pagrindiniai VP rinkos infrastruktūros tikslai yra

investavimo rizikos ir sandorių kaštų mažinimas. Siekdamos šių tikslų,

infrastruktūros institucijos atlieka administracines, technologines,

finansines, informacines, juridines ir kt. funkcijas. [6]

VP rinka leidžia išmatuoti įvairių politinių, ekonominių, socialinių

ar stichinių įvykių įtaką kiekvienam rinkos elementui. Pagrindinių ūkio

subjektų įsijungimas į šią sistemą sukūrė naują globalų tinklą, apimantį

daugelį valstybių. VP rinkos pagalba į pokyčius reaguojama žaibiškai,

kapitalas akimirksniu gali būti permestas iš nestabilaus regiono į

patikimesnį ar pelningesnį.

VP pirmiausia yra prekė (tiesa, labai specifinė), kurios kaina

priklauso nuo daugelio veiksnių. Šiai prekei galioja visi komerciniai

dėsniai, todėl teisingai sureguliuota rinkodaros sistema didintų šios

prekės paklausą. [8]

Vienareikšmiškai nusakyti VP rinkos struktūrą yra sudėtinga, o gal net

ir neįmanoma, nes VP rinkos struktūra priklauso nuo pasirinktų rinkos

struktūrizavimo kriterijų. Tai patvirtina įvairių autorių diskusijos apie

VP rinkos struktūrą. Štai keletas ypatybių išskiriančių VP rinką nuo kitų

rinkų:

o skritingai nuo prekių, vertybinių popierių cirkuliacijos laikas

neribotas;

o rinka yra griežtai įstatymiškai reglamentuojama, yra sukurtas

vyriausybės kontrolės mechanizmas. Toks griežtas priežiūros

mechanizmas prieštarauja laisvos rinkos principams, tačiau šioje

rinkoje jis yra neišvengiamas;

o vertybinių popierių rinkos egzistavimo pagrindas yra prekių ir

pinigų rinkos.

Skiriami VP rinkos tipai, priklausomai nuo pasirinkto kriterijaus,

atspindi vienokius ar kitokius VP rinkai būdingus bruožus. Pagrindiniais

rinkos struktūros kriterijais pasirinkę VP cirkuliacijos eiliškumą ir

organizavimą, pateikėme tokią VP rinkos struktūrą (2 pav.). Pirminėje

rinkoje vyksta naujų VP išleidimas ir išplatinimas, kuris tiesiogiai didina

emitento kapitalą. Tolesnė VP cirkuliacija vyksta rinkoje, kuri gali būti

organizuota, t.y. VP birža, ir neorganizuota užbiržinė rinka.

2 pav. Vertybinių popierių rinkos struktūra

“Tretinė” VP rinka apima užbiržinę prekybą VP, kotiruojamais biržoje.

“Ketvirtinėje” rinkoje vyksta sandoriai tarp stambių institucinių

investuotojų, skirtingai nuo tretinės rinkos, čia sandoriai vykdomi be

tarpininkų.

Skiriamasis pirminės ir antrinės rinkos bruožas, kad sandoriai

sudarinėjami antrinėje rinkoje, tiesiogiai nedidina emitentų finansavimo,

tačiau VP cirkuliacija antrinėje rinkoje emitentą veikia netiesiogiai –

sėkminga VP cirkuliacija daro emitento VP patraukliais, o tai savo ruožtu

suteikia firmai geresnes galimybes didinti realias investicijas išleidžiant

naujus VP. Pirminė ir antrinė rinka yra tarpusavyje susijusios abipusiais

ryšiais, pirminės rinkos apsprendžia naujai išleidžiamų VP pirminę rinką.

[5]

2 Vertybinių popierių rinkos sukūrimas

Vertybinių popierių rinkos užuomazgos dabartinėje Lietuvoje pradėjo

formuotis paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kuomet Lietuvos

teritorijoje esantis turtas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos nuosavybe

ir prasidėjo jo privatizacija. Tais pačiais metais buvo priimti Lietuvos

Respublikos įmonių ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymai,

kuriais buvo nustatyti akcinių bendrovių steigimas ir veiklos teisiniai

pagrindai.

Lietuvoje prasidėjus nuosavybės perskirstymo procesui, iškilo būtinybė

sukurti rinkos sąlygas atitinkančią finansų sistemą, kuri užtikrintų

reikiamo kapitalo formavimą bei jo judėjimą rinkoje, išspręstų finansavimo

problemas. Masinės privatizacijos metu objektams – akcijoms, buvo pradėta

kurti vertybinių popierių rinkos infrastruktūra bei jos funkcionavimui

reikalinga įstatyminė bazė, užtikrinanti tolesnę vertybinių popierių rinkos

cirkuliaciją antrinėje rinkoje. [5]

Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimąsi įtakojo keli

pagrindiniai veiksniai: valstybinio turto privatizavimas bei įstatyminės

bazės, reglamentuojančios vertybinių popierių rinką, sukūrimas ir raida.

Pagrindas kurtis Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo padėtas 1991

metais, kai vasario mėnesį buvo priimtas “Valstybinio turto pirminio

privatizavimo įstatymas”, kuriuo prasidėjo pirmasis privatizavimo etapas,

trukęs 1991-1996 metais. Masinės valstybinio turto privatizavimo programos

metu akcininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos piliečių, taip pat susiformavo

daug atviro tipo akcinių bendrovių. Atsiradę santykiai tarp naujai įsteigtų

atviro tipo akcinių bendrovių ir investuotojų (akcininkų) bei tarp
pačių

akcininkų, sąlygojo pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkų

užuomazgų atsiradimą. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienas

iš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančią

nereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą.

Kurį laiką vertybinių popierių rinka Lietuvoje funkcionavo be

įstatyminio pagrindo ir buvo reglamentuojama Vyriausybės nutarimais ir 1990

metais priimtu LR Akcinių bendrovių įstatymu. 1992 m. rugsėjo 3 d. LR

Vyriausybės nutarimu Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir

Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”, vertybinių popierių

rinkos reglamentavimo ir kontrolės funkcijas perėmė Vertybinių popierių

komisiją.

1996 metų Sausio 16 d. priimtas LR Vertybinių popierių viešosios

apyvartos įstatymas. Šis įstatymas tapo pagrindiniu dokumentu,

reglamentuojančiu Lietuvos vertybinių popierių rinką ir su LR Akcinių

bendrovių bei Investicinių bendrovių įstatymais sudaro nuosavybės

vertybinių popierių rinkos įstatyminį pagrindą. LR Vertybinių popierių

viešosios apyvartos įstatyme susistemintos bei atnaujintos teisinės

vertybinių popierių reglamentavimo normos anksčiau pasirodžiusios

Vyriausybės bei Vertybinių popierių komisijos nutarimuose bei taisyklėse.

1994 metų Liepos 5 d. priimta nauja LR Akcinių bendrovių įstatymo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1462 žodžiai iš 4861 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.