24. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO RŪŠYS
Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių
ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos
gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų
nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo
numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl
įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant
valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus
ginančios organizacijos.
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio
draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio
draudimo įstatymą;
3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal
Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už
kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme;
4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms
suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms,
numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.
1. PENSIJŲ DRAUDIMAS
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai
Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys
draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.
Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami:
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo
sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose
organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose, kandidatai į notarus, valstybės tarnautojai (išskyrus
valstybės tarnautojus, nurodytus 3 ir 5 punktuose);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,
prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo
pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir
tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų
pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų
komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu jie gauna
atlyginimą už darbą;
3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos
tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių
karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų
tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;
4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų
departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos
tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai;
5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;
6) nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių
sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės
tarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu
karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje
įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės
organizacijos;
7) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių
(personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai,
komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie
verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą;
8) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo
liudijimą;
9) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios
krašto apsaugos tarnybos kariai;
10) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu,
jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų;
11) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų
ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų;
12) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir
bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;
13) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta
tvarka pripažintas visiškos negalios invalido
globėju arba rūpintoju,
slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.
9–13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų
draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys,
nurodyti 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju,
kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo
pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos.
Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijų
draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šį
draudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos aukščiau
išvardintiems asmenims, jeigu jie atitinka pensijų draudimo įstatymo
nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus
atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių,
pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys: senatvės, invalidumo,
našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.
Senatvės pensijos.
Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės
pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,
nustatytą senatvės pensijai.
Senatvės pensijos amžius nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6
mėnesiai vyrams.
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei
socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1
dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų.
Invalidumo pensijos.
Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti
valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo
nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą invalidumo pensijai.
Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo
invalidumo pensijos, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turi
invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl
pensijos dieną.
Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba
sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų
draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo
invalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo invalidumo pensijai
reikalavimus.
Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:
iki sukanka 26 metai – 1 metai, sukakus 26 metus – 2 metai,
sukakus 29 metus – 3 metai, sukakus 32 metus – 4 metai, sukakus 35 metus ir
daugiau – 5 metai.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo
pensijai nustatomas:
kol sukanka 24 metai – 1 metai, sukakus 24 metus – būtinasis stažas
kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus – būtinasis stažas
kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo
stažo, nustatyto senatvės pensijai.
Našlių pensijos.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas
iš šių asmenų:
našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18
metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius –