TURINYSĮVADAS 4
1. Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo literatūros
apžvalga 6
1.1 Valstybinis socialinis draudimas 6
1.2 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio subjektas ir objektas
6
1.3 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifai 7
1.4 Valstybinio socialinio draudimo rūšys 8
1.4.1 Pensijų socialinis draudimas 8
1.4.2 Ligos ir motinystės socialinis draudimas 11
1.4.3 Nedarbo socialinis draudimas 15
1.4.4 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis
draudimas 16
1.4.5 Sveikatos draudimas 18
2. Vš Į santykiai su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo
organizacijomis 21
Išvados ir pasiūlymai 26
Literatūra 27
Priedai 28
ĮVADAS
Socialinis draudimas – tai savotiška taupymo forma.
Socialinis draudimas – tai kartų solidarumo principu pagrįsta sistema.
Mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui dabar, išėję į
pensiją, tapę neįgaliais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio iš
Fondo gauname materialinę pagalbą.
Mokėdami socialinio draudimo įmokas, remiame ne tik savo artimuosius,
bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus,
gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiame ir savęs, kadangi tuo
užsitikriname saugią ateitį.
Nemokantys įmokų žmonės neturi teisės į socialinio draudimo teikiamas
garantijas.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimo nauda:
• Samdomam darbuotojui, socialinis draudimas garantuoja senatvės,
invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas, ligos, motinystės,
motinystės (tėvystės) pašalpas, įvairias kompensacijas.
• Savarankiškai dirbantiems ir draudžiantiems bazinei ir papildomai
pensijos daliai, garantuojama senatvės ar invalidumo pensija. Be
to, apdraustajam mirus, sutuoktinis ir vaikai gauna našlio ir
našlaičių pensijas.
Nelegalaus darbo žala:
• Nė vienas darbuotojas nėra apsaugotas nuo ligų, nelaimingų
atsitikimų, tuo labiau – nuo senatvės. asmuo dirbantis nelegaliai –
be darbo sutarties – yra socialiai neapgintas.
• Susirgę asmenys – negauna pašalpos, susižaloję asmenys darbe ar
susirgę profesine liga – negauna žalos atlyginimo, asmenų žuvusių
darbo vietoje – artimieji negauna draudimo išmokų, vienkartinės
draudimo išmokos apdraustajam mirus. Nelegalaus darbo metai
nepadidina pensijos stažo.
• Asmenys dirbantys nelegaliai – rizikuoja, kad už darbą jiems
apskritai nebus atlyginta.
Pagrindinės draudėjų pareigos:
– registruotis teritorinėse mokesčių inspekcijose;
– mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas;
– nustatyta tvarka ir nustatytu laiku pateikti informaciją apie
apdraustuosius.
Draudėjai atsako už tai, kad teisingai būtų apskaičiuotos ir laiku
sumokėtos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybinio
socialinio draudimo įmokos.
„Socialiniam draudimui tenka svarbi ir valstybinės gyventojų politikos
vykdyme. Valstybė yra suinteresuota, kad šeima išliktų sveika visuomenės
ląstele, kad neturtas ir atskirus gyventojus ištikę nelaimės turėtų kuo
mažesnę įtaką šalies gyventojų skaičiaus augimui. Vaikai yra kiekvienos
tautos ateitis. Socialinis draudimas tuo būdu yra svarbi priemonė vykdant
šią valstybės išlikimui lemiamą reikšmę turinčią šalies gyventojų politiką.
Socialinio draudimo egzistavimas užkerta kelią nemažai daliai
nusikaltimų. Be to, jis mažina žmogaus orumą žeminančių gyvenimo sąlygų bei
nežmoniškų tarpusavio santykių atsiradimo galimybę.“ [4, 432 p.]
Mano darbo tikslas – atskleisti valstybinio socialinio ir sveikatos
draudimo esmę, svarbą ir naudą, įmokų tarifus ir mokėjimo tvarką. Šiam
tikslui pasiekti iškėliau sau tokius uždavinius:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą.
2. Surinkti reikalingus duomenis iš įmonės analizei atlikti, juos
išanalizuoti ir įvertinti.
Analizei atlikti susirinkau Viešosios Įstaigos „Garliavos ligoninė“
2003 – 2005 metų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo
fondo lėšų finansines ataskaitas.
Tyrimo metodai:
• Literatūros analizė;
• Praktinių pavyzdžių analizė;
• Lentelių, grafikų ir diagramų sudarymas.
2 Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo literatūros apžvalga
1 Valstybinis socialinis draudimasValstybinis socialinis draudimas (VSD) – tai valstybės nustatytų
socialinių-ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiems LR
gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais – apdraustųjų šeimų
nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo
numatytų svarbių priežasčių savo poreikių patenkinti iš darbo užmokesčio
arba turi papildomų išlaidų.[2]
Socialinį draudimą organizuoja (renka įmokas, apskaičiuoja ir moka
pensijas, taip pat moka laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaikų
priežiūros ir kitas
pašalpas bei atlieka kitus darbus) valstybinio
socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Lietuvoje VSD reglamentuoja šie
svarbiausi normatyviniai dokumentai:
1. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas, galiojantis nuo 1991 m.
gegužės 22 d., ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.
2. Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų.
3. Kiti normatyviniai dokumentai (apdraustųjų įskaitos taisyklės;
biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės; įvairių pašalpų nuostatai;
pensijų įstatymas ir kiti). [1]
2 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio subjektas ir objektas
VSD privalomai draudžiami apdraustieji (mokesčio mokėtojai) beveik visi
darbingo amžiaus žmonės valstybinėse ir privačiose įmonėse bei
organizacijose nuo pirmos jų darbo dienos. Draudimas pasibaigia, nutraukus
darbo sutartį. VSD įstatyme nurodyta, kad privalomuoju draudimu draudžiami
asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. [1]
Socialinio draudimo mokesčio mokėtojais (draudėjais) laikomi visi
viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurie
įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo
įmokas. Samdomąjį darbą dirbantys žmonės draudžiami visomis socialinio
draudimo rūšimis. [1]
Socialinio draudimo mokesčio objektas yra darbo užmokestis bei pajamos.
Draudėjams svarbu žinoti išmokas, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio
socialinio draudimo įmokos. [1]
4 Valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifai
Draudėjų (darbdavių) ir apdraustųjų (dirbančiųjų) socialinio draudimo
įmokų tarifai buvo patvirtinti 1991 m. ir 2000 m. nesikeitė (atitinkamai
buvo 30 ir 1 procentas priskaičiuoto darbo užmokesčio). Draudėjai moka iš
savo lėšų 31 procentą nuo kiekvieno apdraustojo darbo užmokesčio ir jam
prilygintų pajamų, o apdraustieji – 3 procentų įmoką nuo tos pačios
apskaičiavimo bazės kaip ir darbdaviai. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas
nustatė 34 proc. įmokų tarifą (31 proc. moka darbdavys, o 3 proc. –
darbuotojas). Šį mokestį apskaičiuoja darbdaviai ir įneša į Sodros
biudžetą. [1]
[pic]
1.1 pav. – Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifaiPlanuojami VSD įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims kiekvienais
metais nežymiai koreguojami, atsižvelgiant į draudimo paslaugų poreikį.
Įmokos užtikrina Lietuvos gyventojams teisę į pensijas, ligos ir motinystės
pašalpas, išmokas nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
susirgimų atvejais. Dalis įmokų perskirstoma ir pervedama į Privalomojo
sveikatos draudimo fondą.
[pic]1.2 pav. Valstybinio socialinio draudimo įmokų pasiskirstymas
draudimo rūšims 2005 metais
5 Valstybinio socialinio draudimo rūšys
Lietuvoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo
rūšys:
1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar
pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir
motinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatyme;
3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms
Nedarbo socialinio draudimo įstatyme;
4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis
draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe
ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;
5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia
sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos
draudimo įstatyme. [ 6]
1 Pensijų socialinis draudimas
Valstybinis socialinis pensijų draudimas įstatymų nustatyta tvarka
užtikrina šalies gyventojams pragyvenimo šaltinį, kai jie sulaukia
nedarbingo amžiaus, tampa invalidais ar netenka pragyvenimo šaltinio mirus
maitintojui.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos:
➢ Senatvės pensija;
➢ Netekto darbingumo (invalidumo) pensija;
➢ Našlių ir našlaičių pensija.Senatvės pensija
Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia
socialinės apsaugos senatvėje rūšis. [7]
Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys,
kai jie tenkina nustatytus amžiaus ir valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažo reikalavimus, tai yra:
1) yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą,
nustatytą senatvės pensijai (minimalus pensijų draudimo stažas
senatvės pensijai gauti – 15 metų).
Pensijų draudimo stažas, tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba
už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos valstybinio
socialinio pensijų draudimo įmokos Senatvės pensiją sudaro dvi dalys:
pagrindinė ir papildoma. [7]
Pagrindinė pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei
pensijai ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio
socialinio pensijų
stažą (jo neturintiems ji proporcingai
mažinama). Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 30
metų. Bazinė pensija negali būti mažesnė už 110 proc. minimalaus gyvenimo
lygio. Šiuo metu bazinė pensija yra 200 Lt.[7]
Papildoma pensijos dalis – tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi
išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo
principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio
socialinio pensijų draudimo įmokoms. [7]
Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:
B + 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D,
B – pagrindinė (bazinė) pensija;
s – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar
tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.;
k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių
5 paeiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984-1993 m.
laikotarpiu;
S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar
tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d.
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal
draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d.
D – einamųjų metų draudžiamosios pajamos.[7]Netekto darbingumo (invalidumo) pensija
Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos
1 d.- invalidumo) pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos rūšis
neįgalumo atveju.[8]
Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygio
nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą
netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo
stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens
amžiaus.[8]
Netekto darbingumo pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaip
ir senatvės pensija, pridedant negalios ištiktam asmeniui prie turimo
draudimo stažo tiek metų, kiek jam trūksta iki senatvės pensijos amžiaus.
[8]
Asmenų, pripažintų netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m.
liepos 1 d.- antros grupės invalidais), netekto darbingumo pensijos dydis
toks pats kaip senatvės pensijos dydis.
Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1
d. – pirmos grupės invalidams) pensija apskaičiuojama taip pat, kaip
asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, tačiau pagrindinė pensijos
dalis lygi 1,5 bazinės pensijos. [8]
Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1
d. – trečios grupės invalidams) pensija apskaičiuojama kaip netekusiems 60-
70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 proc.[8]
Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis
nenustatinėjamas. Šiems asmenims skiriama senatvės pensija. Jei iki
senatvės pensijos amžiaus sukakimo dienos asmeniui buvo paskirta ir mokama
netekto darbingumo (invalidumo) pensija, po 2005 m. liepos 1 d. skiriant
senatvės pensiją pirmą kartą netekto darbingumo (invalidumo) pensijos
gavimo laikas prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažui.[8]Našlių ir našlaičių pensija
Našlių ir našlaičių pensijos skiriamos įstatyme nurodytiems mirusiojo
(arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktiniui bei vaikams,
taip pat jiems prilygintiems asmenims, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo
nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo
(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba
vieną iš šių pensijų gavo.[9]
Našlių pensijos dydis – 20 proc. mirusiam asmeniui galėjusios
priklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto
asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. –
II grupės invalidumo pensijos dydžio) apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo
mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002
metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.
[9]
Našlaičių pensijų dydis – 30 proc. mirusiam asmeniui galėjusios