Vandenų terša buvusiose sovietų karinėse bazėse
5 (100%) 1 vote

Vandenų terša buvusiose sovietų karinėse bazėse

Vilniaus Universitetas

Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Įvertinimas

VANDENŲ TERŠA BUVUSIOSE SOVIETŲ KARINĖSE BAZĖSE

Kursinis darbas

Hidrologijos ir meteorologijos specialybės

Bakalauro studijų programos

…….

Darbo vadovas

……..

VILNIUS, 2003

Įvadas

Nutolo, nors ir nenublanko tos dienos, kai Lietuva išsivadavo iš sovietinės okupacijos – ji beatrodo kaip slogus sapnas. Manėme, kad okupacija baigėsi kariuomenės išvedimu. Tačiau išeidami svetimieji ne tik neatlygino žalos, bet ir paliko amžiais žiojėsiančias gamtos žaizdas, nelauktus pavojus. Todėl, kol vykstateisėta žalos atlyginimo byla, būtina kuo išsamiau užfiksuoti atgautos mūsų žemės dalies – buvusių sovietinių karinių teritorijų – būklę, apskaiciuoti patirtus nuostolius.

Karinė gamtonauda

Karyba yra žmonių veikos rūšis, reikalaujanti įvairiapusiškos resursų mobilizacijos. Nacionalinio saugumo užtikrinimas, krašto gynyba, strateginių problemų sprendimas reikalauja sparčiai tobulinti karinės pajėgas. Tai vercia naudoti militaristinėms reikmėms vis daugiau ir įvairesnių gamtos išteklių. Atitinkamai kinta ir karinis poveikis gamtai.

Karinės gamtonaudos tikreji mastai yra sunkiai apskaičiuojami, nes pasireiškia įvairomis formomis, be to, yra slepiami. Pažymėta, kad XX a. Ryškiai pasikeitė pats karinės gamtonaudos pobūdis: jei anksčiau resursai buvo mobilizuojami karui prasidėjus, tai naujausiais laikais jie kaupiami ir naudojamikarinėms reikmėms nuolat. Be to, būtina nepamiršti, kad karinė gamtonauda turi reikšmingos įtakos kitos gamtonaudos rūšims.

Gamtos išteklių naudojimas karinėms reikmėms

Karinėms reikmėms naudojami visų rūšių gamtos ištekliai. Jų poreikių tenkinimui reikalingi dideli teritoriniai ištekliai – žemės paviršius, vandenynų, oro ir kosminės erdvės. Tobulėjant kariavimo būdui ir didėjant karybos mastams, sparčiai didėja teritorijos poreikis karybos reikmėms.

Karinis poveikis aplinkos kokybei ir kraštovaizdžio struktūrai

Karinė veikla daro visapusišką įtaką aplinkai. Fizinis poveikis aplinkai labiausiai pasireiškia kariniuose poligonuose ir įguluose. Ardomas, suslegiamas, po dirbtinėmis dangomis sunaikinamas dirvožemis, sukuriamas dirbtinis reljefas. Karinių bazių statybos metu atliekami milžiniškos apimties žemės drabai, ypač – statant požeminius statinius. Kalnuose sukeliamos griūtys, vandenyse supilamos salos. Poligonuose dėl suardyto pavišiaus kyla dirvožemio erozija.

Kariniė bazių teritorijosdažniausiai užteršamos naftos produktais, organiniais junginiais, sunkiais metalais. Su vandenių šie teršalaiplinta toli už karinių bazių ribų. Nemaža cheminių karinių atliekų išpilama tesiog į jūrą. Ji pasitarnauja ir kaip nebereikalingų cheminių karinių medžiagų talpykla. Tuo pasižymi ir baltijos jūra.

Manoma, kad cheminis ginklas pradėtas skandinti Baltijos jūroje (prie Bornholmo) jau po Pirmojo pasaulinio karo.Baigiantis Antrojam pasauliniam karui, Vokietija Mažųjų Beltų sąsiauryje paskandino dalį savo cheminio ginklo atsargų (3000-5000 t iš turėtų 300000 t, tarp jų 500-700 t fosgeno ir tabuno). Liubeko įlankoje buvo paskandinta 540 t chlorinų ir fosgenų. Po antrojo pasaulinio karo šalys_nugalėtojos nuspendė sunaikinti Vokietijoje rastas cheminio ginklo atsargas. 1947 m. apie 150000 t sprogmenų su dujomis buvo pakrauta į 32-34 laivus ir paskandinta Skagerako sąsiauryje, o 36000-50000 t sprogmenų su cheminiais užtaisais paskandinta kitose Baltijos dalyse.

Kariniams objektams būdinga tai, kad teršalai ir atliekos dažnai būna sumaišyti, todėl kyla paildomų problemų surinkus atliekas, jas susrūšiuoti ir utilizuoti.

Labai mažai žinoma apie cheminio ginklo gamybos ir bandymų poveikį aplinkai.

Vienas iš pačių pavojingiausių karinio poveikio aplinkai būdų yra radioaktyvi aplinkos tarša. Radioaktyvus poveikis aplinkai dėl karinės veiklos yradidesnis nei dėl civilinės. Radioaktyvios taršos šaltinių karinėje veikloje yra daug. Tai branduolinio ginklo gamybos įmonės ir saugyklos, laivų reaktoriai, prietaisai ir specialiosios medžiagos su radioaktyviais elementais. Labiausiai aplinką teršia branduoliniai sprogimai. Blogiausia yra tai, kad skirtingai nuo kitų karinių teršalų, radioaktyvių medžiagų plitimas tampa globalinė problema, tuo labiau, kad plutonio skilimo pusperiodis – 24000 metų.

Baltijos šalyse taip pat būta radioaktyvios karinės taršos. Pasitraukius Rusijos kariuomenei, Paldiski uoste Estijoje liko 250 t radioaktyvių atliekų. Rygos įlankoje palikta apie 20 karinių švyturių su radioaktyviais elementais. Keli šimtai kilogramų radioaktyvių medžiagų aptikta karinių laivų remonto gamykloje, cheminės gynybos dalinyje Daugpilyje. Radioaktyviosios taršos židinių liko ir Lietuvoje.

Karinė gamtonauda Lietuvoje sovietmčiu

Sovietinių bazių steigimas: gegrafinis ir ekologinis aspektai

Pagal 1939 metų spalio 10 d. sutartį į Lietuvą buvo įvesta 20 tūkstančių sovietų karių kariuomenė (16-asis ypatingasis šaulių korpusas). Ji buvo įvesta 1939 m. lapkričio 15 d. „Atėjo tyliai, nenorėdami į save kreipti dėmesio, ir be didesnių pritenzijų apsistojo Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Nuajoje Vilnioje.

Šiuo darbo tikslas
yra išaiškinti karinių baziųpadėti hidrografinio tinklo atžvilgiu, nustatyti kurių upių baseinams priklauso tyrinetų bazių plotai.

1992 metais Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės pasirašė sutartį dėl Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai paliko Lietuvos teritoriją.

1992 m. Lietuvos teritorijos, anksčiau naudotos Sovietų kariuomenės, buvo pradėtos grąžinti Lietuvos Respublikai.

Sovietų Sąjungos karinės bazės buvo užėmusios 67 762 ha arba apie 1,03 % Lietuvos teritorijos.

Aplinkai padaryta žala buvusiose sovietinėse karinėse teritorijose tyrinėta trimis etapais. 1991 m. Lietuvos savanoriškosios krašto apsaugos užsakymu buvo ištirtos keturios karinės bazės ir nustatyti karinės veiklos ilgalaikio poveikio Lietuvos kraštovaizdžiui ypatumai ir mastai: tiek gamtinėmis, tiek kultūrinėms, tiek ir socialinėms ekonominėms vertybėms.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) iniciatyva 1993 m. buvo sudaryta speciali ekspertų komisija perimamų karinių teritorijų ekologinei būklei įvertinti. Buvo tyrinėjami įvairios paskirties kariniai objektai: oro uostai, kuro sandėliai, tankodromai, šaudyklos, poligonų teritorijos. Gauti preliminarūs duomenys apie aplinkos būklę, nustatytas pažeidimų laipsnis. Nors atlikti tyrimai buvo rimtas žingsnis, tačiau jie neaprėpė daugiau nei poros šimtų smulkių bazių. Reikėjo patikslinti metodikas bei remiantis tarptautine patirtimi ir normomis įvertinti teritorijų tvarkymo ir sanavimo kainas, nurodyti labiausiai užterštas vietas, keliančias didžiausią pavojų žmonių sveikatai, vandens ištekliams, florai ir faunai, įvardinti labiausiai tvarkytinas vietoves.

1994 – 1995 m. buvo vykdomas projektas “Buvusių karinių bazių inventorizavimas ir aplinkai padarytos žalos įvertinimas”. Jį finansavo Europos Komisijos PHARE programa. Tyrimų metu buvo inventorizuotos 277 buvusios Sovietų Sąjungos karinės bazės, kurių dydžiai svyravo nuo 100 m2 iki 14 000 ha. Įvertinus taršos mastą ir žalos aplinkai atvejus, užregistruotus karinėse teritorijose, nustatyta, kad naftos produktais buvo užteršta 21 %, atliekomis – 17 % visų buvusių karinių bazių, kraštovaizdžio ir dirvožemio pažeidimai atitinkamai sudaro16 % ir 29 %.

Gamtos vertybių inventorizacija buvo atlikta Danijos Gamtos apsaugos fondo ir Lietuvos Gamtos apsaugos fondo, įgyvendinant projektą “Biologinė įvairovė ir gamtos vertybės buvusiose Sovietų karinėse teritorijose” 1993 m. Šiam projektui įgyvendinti iš visų buvusių Sovietų karinių bazių buvo išrinktos tos, kurių teritorijos didesnės negu 500 ha (išskyrus karines oro bazes). Tokių teritorijų buvo devynios. Lietuvos tyrimų rezultatai yra labai panašūs į analogiškus tyrimus, atliktus kitose šalyse. Dvejus metus stebėjus buvusias uždaras teritorijas, buvo prieita išvados, kad nepaisant karinės veiklos poveikio aplinkai (dirvožemio užterštumas ir erozija, kraštovaizdžio degradacija), šios teritorijos dėl riboto žmonių poveikio vis dar yra turtingos biologine įvairove. Gamtos vertybių gausą tyrinėtose teritorijose geriausiai atspindi į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, rastų šiose teritorijose, skaičius. Iš viso buvo rastos 133 Lietuvos raudonąją knygą įrašytos gyvūnų ir augalų rūšys: 68 augalų rūšys (39,9 % viso sąrašo), 4 žinduolių rūšys (16,6 %), 45 paukščių rūšys (65,7 %), 4 roplių ir varliagyvių rūšys (80 %), bei 12 vabzdžių rūšių (7,8 %).

Kariuomenė būdama visuomenės dalimi ir vykdydama karinę veiklą, turi paisyti aplinkos apsaugos įstatymų ir rodyti pavyzdį kaip tvarkyti didžiules teritorijas. Kariuomenė, vykdydama savo pagrindinį uždavinį – ginti šalies suverenitetą ir demonstruoti savo pajėgumą, sulaiko kitus nuo agresijos ir nuo didžiausio pavojaus gamtai – karo.

Kariuomenė nuolat veikia aplinką: orą, vandenį, dirvožemį, jūros aplinką, kraštovaizdį, augaliją ir gyvūniją, todėl jai privalu sistemingai bei koordinuotai vykdyti ir gerinti aplinkos apsaugą.

Krašto apsaugos sistemos aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos karinės teritorijos, karinė įranga, tiesiogiai ar netiesiogiai veikianti aplinką, bei karinėse teritorijose esantys gamtos ištekliai.

Krašto apsaugos sistemos Aplinkos apsaugos tikslai:

a) skatinti Krašto apsaugos sistemos darbuotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai;

b) diegti aplinkosaugos valdymą Krašto apsaugos sistemoje ir taip pagerinti aplinkos kokybę;

c) skatinti Krašto apsaugos sistemos darbuotojus mokytis aplinkos apsaugos pagrindų;

d) riboti taršaus kuro ir skatinti ekologiškai švaraus kuro naudojimą;

e) mažinti susidarančių atliekų kiekį, rūšiuoti susidarančias atliekas;

f) skatinti efektyvų energijos vartojimą ir taupymą;

g) užtikrinti dirvožemio ir paviršinių bei požeminių vandenų apsaugą;

h) mažinti triukšmą aplink šaudyklas, poligonus, aviacijos bazes bei transporto priemonių keliamą triukšmą;

i) stiprinti gamtos apsaugą Krašto apsaugos sistemai priklausančiuose plotuose ir sudaryti augalijai bei gyvūnijai kuo palankesnes gyvavimo sąlygas;

j) pagal galimybes ir finansinius išteklius imtis būtinų priemonių išvalyti turimas teritorijas ir

atkurti gamtos išteklius.

Krašto apsaugos sistema, įgyvendindama apsaugos politikos tikslus:

a) prognozuoja karinės veiklos galimą poveikį gamtai ir aplinkai;

b) rengia ir, suderinusi su Aplinkos ministerija, įgyvendina Krašto apsaugos sistemos teritorijų ilgalaikes gamtosaugines ir tikslines aplinkos apsaugos programas;

c) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės biudžeto asignavimų dydžio Krašto apsaugos sistemos teritorijų aplinkos apsaugos programoms ir priemonėms finansuoti;

d) organizuoja ir, suderinusi su Aplinkos ministerija, vykdo Krašto apsaugos sistemos teritorijų žinybinį aplinkos monitoringą bei gamtos išteklių ir teršalų emisijų į aplinką apskaitą;

e) teikia valstybinėms institucijoms informaciją apie ekologinę būklę;

f) organizuoja ir vykdo ekologinių nelaimių ir avarijų, įvykusių Krašto apsaugos sistemos objektuose ir teritorijose, padarinių likvidavimą, Vyriausybės nurodymu dalyvauja ekologinių nelaimių ir avarijų likvidavime visoje šalyje;

g) organizuoja Krašto apsaugos sistemos darbuotojų ir karių aplinkosauginį švietimą ir mokymą;

h) dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje tarptautiniuose seminaruose, pasitarimuose, posėdžiuose aplinkos apsaugos kariniame sektoriuje klausimais.

VANDENŲ APSAUGA

Dabartinė būklė:

Nemažoje dalyje karinių teritorijų paviršinis vanduo yra teršiamas nevalytomis arba nepakankamai išvalytomis nuotekomis. Kai kuriose teritorijose nustatyta paviršinio ir požeminio vandens taršos naftos produktais ir cheminėmis medžiagomis atvejų, siekiančių dar tuos laikus, kai karinėse teritorijose šeimininkavo Sovietų kariuomenė.

Daugumoje karinių teritorijų buitinės nuotekos yra kanalizuojamos į miestų ar gyvenviečių komunalinius kanalizacijos tinklus. Kitose karinėse teritorijose, kur tokių galimybių nėra, pradedami projektuoti ir statyti savi nuotekų valymo įrenginiai. Norėdama kuo geriau apsaugoti paviršinius vandenis, į kuriuos išleidžiamos valomos nuotekos, kariuomenė turi užtikrinti, kad nuotekų valymo efektyvumas atitiktų valstybės nustatytas normas. Kad nuotekos nebūtų kenksmingos tiek savų, tiek miestų ar gyvenviečių valymo įrenginių technologiniam procesui bei susidariusio dumblo panaudojimui būtina įrengti riebalų bei naftos produktų gaudykles, buitinėms ir karinėms reikmėms naudoti kuo mažiau kenksmingų cheminių medžiagų arba užtikrinti, kad jos nepatektų į kanalizacijų tinklus. Paviršių (lietaus) ir buitinių nuotekų kanalizacijos turi būti atskirtos, siekiant sumažinti užteršto vandens kiekius.

Karinių teritorijų transporto priemonių plovyklos neatitinka šiandieninių aplinkosaugos reikalavimų, o kai kur jų visai nėra įrengta. Plovyklose nėra uždaro vandens ciklo sistemų, nutekamojo vandens valymo įrenginių. Iš plovyklų, technikos parkų transporto stovėjimo aikščių ir degalinių dėl blogai įrengtų arba visai neįrengtų paviršinių (lietaus) kanalizacijų naftos produktai su lietaus vandeniu patenka į paviršinius vandens telkinius. Šiose transporto priemonių priežiūrai skirtose vietose turi būti pasirūpinta padėklais po transporto priemonėmis, naftos produktų sorbentais, paviršinėje kanalizacijoje turi būti įrengtos naftos produktų gaudyklės.

Uždaviniai vandenų apsaugos srityje:

a) mažinti nuotekų kiekį;

b) atskirti paviršinę (lietaus) ir buitinę kanalizacijas;

c) renovuoti infrastruktūros įrenginius ir kanalizacines sistemas įrengiant juose reikalingus teršalų sugaudymo ir valymo įrenginius.

6. DIRVOŽEMIO, ŽEMĖS GELMIŲ IR POŽEMINIO VANDENS APSAUGA

Dabartinė būklė:

Svarbiausieji veiksniai, lemiantys dažniausiai paplitusius dirvožemio ir žemės gelmių pažeidimus ir užterštumą karinėse teritorijose– tai didelės kuro, cheminių medžiagų sankaupos ir intensyvi jų apyvarta, sunkiosios technikos koncentracija bei dažnas jos naudojimas, specifinė karinė veikla.

Buvusiose Sovietų karinėse teritorijose vyraujantys teršalai – naftos produktai, cheminės medžiagos, raketinis kuras ir jo komponentai bei įvairios atliekos. Naftos produktų saugyklos, perpylimo aikštelės, garažai ir remonto dirbtuvės, degalinės, plovyklos ir kitos vietos, kuriuose buvo naudojami naftos produktai, yra dirvožemio, žemės gelmių bei požeminio vandens taršos šaltiniai. Dauguma degalinių neatitinka šiandieninių aplinkosaugos reikalavimų. Jose nėra įrengtų apsauginių ekranų, o naudojamas tik supilto žvyro ar smėlio sluoksnis. Naftos produktai laikomi požeminiuose ir antžeminiuose Sovietinės kariuomenės paliktuose rezervuaruose, kuriuos būtina rekonstruoti. Didelė problema yra kiauri požeminiai rezervuarai. Galimybė naftos produktams ir cheminėms medžiagoms patekti į dirvožemį bei gilesnius žemės sluoksnius susidaro dėl susidėvėjusių, nesandarių antžeminių kietųjų dangų garažuose, technikos remonto dirbtuvėse, transporto stovėjimo aikštėse. Didesnėse karinėse teritorijose tebėra paliktų atliekų sąvartynų.

Sovietų kariuomenė paliko ne tik buitinės paskirties cheminių medžiagų: dažų, antikorozinių ir dezinfekuojančių skysčių, tirpiklių, tačiau ir bakteriologinės bei organinės kilmės teršalų. Jų pobūdis labai kasdieniškas ir nebūtinai kariškas. Teršimo objektai – kiaulidės, karvidės, lauko tualetai ir pan.

Dėl

intensyvaus technikos ir amunicijos naudojimo didesnėse karinėse teritorijose nustatyta per didelė sunkiųjų metalų koncentracija. Kai kurių poligonų ir pratybų aikščių žemėje dar ir dabar aptinkama išbarstytų sprogmenų ir amunicijos liekanų bei nesprogusių sprogmenų, kuriuos būtina identifikuoti ir nukenksminti.

Mechaninių dirvožemio pažeidimų pagrindinė priežastis buvo intensyvus važinėjimas sunkiąja karine technika bei sprogdinimai. Dėl suardytos augalijos dangos ir dirvožemio sluoksnio liko atviri vėjo pustomi smėlynų plotai, kuriuose stebima erozija. Kariuomenė turi imtis veiksmų, užtikrinančių tokių pažeistų plotų rekultivaciją ir, planuodama savo karinę veiklą, taikyti naudojimo ir ramybės fazių kaitą didelėse pratybų aikštėse, kad išvengti dirvožemio sluoksnio visiško nuniokojimo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2366 žodžiai iš 7721 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.