Varnių regioninis parkas
5 (100%) 1 vote

Varnių regioninis parkas

Informacija apie Varnių regioninį parką

Įsteigtas 1992 m., plotas 33 800 ha, miškingumas 31,2%.

Rezervatai užima 2,4%, draustiniai – 19%, rekreacinė zona – 0,8%.

Varnių regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemaičių centrinio ežeringo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Varnių regioniniame parke prasideda vienos didžiausių žemaitijos upių: Venta, Virvytė ir Minija

Viena didžiausių gamtinių vertybių Telšių rajone yra Varnių regioninis parkas.

Varnių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 dieną, siekiant išsaugoti Žemaitijos centrinio ežeringo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Direkcija veiklą pradėjo 1997 m. vasario mėnesį.

Regioninio parko teritorija išsitęsusi šiaurės – pietų kryptimi 33 km. ilgio, 21 km. pločio ir apima 33508 ha plotą. Didžiausia teritorijos dalis – Telšių ir Šilalės rajonuose, mažesnė – Kelmės rajone. Miškai užima 31,2 % teritorijos, vandens telkiniai – 5,3 %, pelkės – 11,9 %, žemės ūkio naudmenos – 48,7 %gyvenvietės – 1,0 % teritorijos ploto.

Rytinį parko pakraštį juosia sudėtingiausias ir seniausias Žemaičių aukštumos reljefo ruožas – takoskyrinis kalvynas su aukštais bei gražiais piliakalniais: Šatrija, Sprūde, Moteraičiu, Girgždute, Medvėgaliu, Bilionių moreniniais masyvais, sudarantys Žemaičių aukštumos branduolį. Centrinę dalį užima Biržulio – Lūksto duburio limnoglacialinė lyguma, vakarinę – Pietų Lietuvos fazės suformuotas Jaušaičių bei Apvaršuvos šoninių morenų ruožas.

Parko pasididžiavimas ne vien kraštovaizdžio ir gamtinės vertybės iš kurių svarbiausi yra Stervo gamtinis rezervatas ir Biržulio zoologinis draustinis, pasižymintys turtinga botanine ir zoologine įvairove, bet ir kultūrinis palikimas. Varnių regioninis parkas yra turtingas biologine įvairove, daugelis augalų ir gyvūnų rūšių yra saugotinos. Čia yra 43 europinės svarbos gamtinės buveinės, 4 gamtinės buveinės (prie Biržulio, Stervo, Saloto ežerų bei Debesnų pelkė) atitinka „Natura 2000“ gamtinėms buveinėms keliamus reikalavimus. Varniuose yra seniausia Žemaitijoje Šv. Aleksandro katalikų bažnyčia, statyta 1416m., Šv.Petro ir Povilo katedra, statyta 1691 m., kurioje išlikę vertingų meno kūrinių, l697 m. statyti kunigų seminarijos rūmai, žemaičių vyskupo, rašytojo, visuomenininko Motiejaus Valančiaus gyvenimo ir kūrybos vietos. Parko miesteliuose -Pavandenėje ir Požerėje aplankykite XVII a. statytas Šv. Onos ir Kristaus Atsimainymo bažnyčias.

Direkcija ir jos tikslai

Direkcija yra valstybinė biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo.

Jos tikslai:

išsaugoti Žemaičių ežeringo kalvyno kraštovaizdį su aukštomis Medvėgalio, Aukštagirės, Spingės, Girgždūtės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės, Žąsūgalos, Žiogriakalnio, Šatrijos viršukalnėmis, raiškiais plokščiakalvių kompleksais, Lūksto, Paršežerio, Stervo, Kliokio, Saloto, Didovo, Pluotinalio, Baltežerio, Sydeklio, Venių ežerais ir pelkiniais kompleksais, didelės ornitologinės vertės Biržulio ežerą su apyežeriu.

Išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Pabiržulio akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksą, piliakalnius, pilkapius, kūlgrindas, Varnių ir Luokės urbanistinius kompleksus.

Organizuoti gamtinės ekosistemos stabilumo, biotos komponentų, savitos augalijos ir gyvūnijos išsaugojimą.

Organizuoti sunaikintų ir pažeistų gamtos, kultūros kompleksų bei objektų atkūrimą.

Organizuoti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse.

Sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje.

Reguliuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą.

Vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.

Regioninio parko teritorija išsitęsusi šiaurės – pietų kryptimi 33 km. ilgio, 21 km. pločio ir apima 33508 ha plotą. Didžiausia teritorijos dalis – Telšių ir Šilalės rajonuose, mažesnė – Kelmės rajone.

Miškai užima 31,2 % teritorijos, vandens telkiniai – 5,3 %, pelkės – 11,9 %, žemės ūkio naudmenos – 48,7 %, gyvenvietės – 1,0 % teritorijos ploto

Rytinį parko pakraštį juosia sudėtingiausias ir seniausias Žemaičių aukštumos reljefo ruožas – takoskyrinis kalvynas su aukštais bei gražiais piliakalniais: Šatrija, Sprūde, Moteraičiu, Girgždūte, Medvėgaliu, Bilionių moreniniais masyvais, sudarantys Žemaičių aukštumos branduolį. Centrinę dalį užima Biržulio – Lūksto duburio limnoglacialinė lyguma, vakarinę – Pietų Lietuvos fazės suformuotas Jaušaičių bei Apvaršuvos šoninių morenų ruožas.

Parke yra: 1 rezervatas, tai – Stervo gamtinis rezervatas 827 ha ploto, kuriame yra Stervo ežeras, jį supantys pelkynai bei pelkėti Tetervinės miško kompleksai. Gamtiniu požiūriu tai labai vertinga NATURA 2000 teritorija su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija.

33 draustiniai. Labai vertingas ornitologiniu požiūriu yra Biržulio botaninis – zoologinis draustinis (plotas 1535 ha) su retų ir nykstančių augalų ir gyvūnų
rūšių buveinėmis. Jame aptikta 167 paukščių rūšys, iš jų 41 Lietuvos raudonosios knygos rūšis ir 42 Europinės svarbos rūšys. Tai Europinės svarbos NATURA 2000 teritorija.

Savitos pelkėtų miškų ir ežerų biocenozės atsiveria 5 parko telmologiniuose draustiniuose (bendras plotas 1196 ha), kuriuose puikią ekologinę nišą randa retos augalų ir gyvūnų rūšys. Arčiausiai Varnių esanti ežerinės kilmės Žemapelkė – Debesnų telmologinis draustinis, vertinga NATURA 2000 teritorija, kurioje aptikta net 21 Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšis, iš kurių labai daug gegužraibių šeimos augalų. Susipažinti su pelkės augalų ir gyvūnų pasauliu kviečia čia įrengtas Debesnų pažintinis botaninis takas.

Upių ir ežerų grožį ir paslaptis saugo 4 hidrografiniai draustiniai, apimantys 2420 ha. Didžiausias iš jų yra Lūksto hidrografinis draustinis. Tai antras pagal dydį Žemaitijos ežeras unikalus tuo, kad jo bangos iš tamsių gelmių į krantą išmeta gintarą.

Pasigrožėti piliakalnių didybe, o užkopus ant jų gėrėtis svaiginančiais Žemaitijos krašto toliais kviečia 9 kraštovaizdžio draustiniai, jų bendras plotas 6135 ha. Pats didžiausias iš jų yra Sietuvos kraštovaizdžio draustinis pelkėtuose liūnuose ir Sietuvos upelyje slepiantis senovinį slaptą kelią – kūlgrindą.

Vienas svarbiausių visoje Lietuvoje yra prie Biržulio esantis Pabiržulio archeologinis draustinis (1126 ha ploto). Čia aptikta apie 50 senovinių akmens amžiaus gyvenviečių, kapinynų su Kundos, Narvos, Indoeuropiečių ir vėlesnių laikų kultūrų pėdsakais. Donkalnyje rasta 2000 m. pr. Kr. buvusi maldų ir aukojimo vieta ir labai unikalus, gausiai pabarstytas ochra, išdabintas 57 emuletais iš pragręžtų Žvėrių dantų Žynio kapas.

Parke yra 9 geomorfologiniai draustiniai, apimantys 4202 ha bendrą plotą, atskleidžiantys Žemaitijos krašto reljefo ypatybes, ledynmečio suformuotą moreninį smulkiakalvių ir plokščiakalvių masyvą.

Dubulio botaninis draustinis (51 ha) svarbus augalijos požiūriu. Jo tikslas – išsaugoti šlapių pievų ir miško bendrijas su retomis augalų rūšimis.

Yra 1 pedologinis – Pagirgždūčio draustinis, su velėninių jaurinių priemolio dirvožemių natūraliu etalonu ir jam būdinga aplinka.

Varnių ir Luokės urbanistiniai draustiniai atskleidžia Žemaitijos miestelių planinę ir erdvinę struktūrą, architektūrines ir memorialines vertybes, svarbius visai Lietuvai kultūrinius paminklus ir vietas.

Organizuojami jau tradicija tapę renginiai: Lūksto ežero pakrantėje kasmet vyksta tarptautiniai festivaliai „Bliuzo naktys”, suburiantys atlikėjus ir Žiūrovus iš įvairių ne tik Europos, bet ir Pasaulio kampelių, Kalėdiniai renginiai Biržuvėnuose, Užgavėnių šventės Varniuose, kasmet organizuojamos regioninio parko kūrybingų, darbščių Žmonių rankdarbių, kūrybos pristatymo parodos, šventės.

Lūksto ežero pakrantėje įsikūrusi „Piro” poilsiavietė – pagrindinė rekreacinė vieta. Čia galima išsinuomoti poilsio namelius, pasistatyti palapinę, pramogauti. Kasmet pasigrožėti ežero platybe, pailsėti, puikiai praleisti atostogų dienas į šią poilsio ir pramogų vietą atvyksta tūkstančiai Žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Kita lankytojų pamėgta poilsio vieta – Paršežerio ežero pakrantė, o kas nori daugiau ramybės, labiau linkę šiltas vasaros dienas leisti prie Saloto ar Gludo ežerų. Dar kitų poilsiautojų poreikiams – kaimo turizmas. Lūksto ežero šiaurinėje pakrantėje gyvenantis A.Jonutis priima atostogautojus savo sodyboje. Lankytojų paslaugoms – jodinėjimas Žirgais, kaimiškos pirties malonumai, ežeras, miškas. (Telefonas pasiteiravimui 8-687 69627).

Įvairių švenčių, susitikimų, jubiliejų rengimui puikiai tinka Bilionių pilikalnio papėdėje šalia tvenkinių įrengti poisio ir pramogų namai su nakvynės kambariais, pirtimi.

Prie direkcijos veikia regioninio parko taryba – direktoriaus patariamoji institucija, susidedanti iš Kelmės, Šilalės, Telšių rajonų savivaldos institucijų, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių, Klaipėdos ir Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų, Kultūros ministerijos teritorinių padalinių, Telšių ir Rietavo miškų urėdijų, parko direkcijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia pasiūlymus parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais.

Veikia bendraminčių klubas „Sietuva”, savo gretose vienijantis visų regioninio parko mokyklų moksleivius, besidominčius gamtos, kultūros vertybėmis, propaguojančius jų apsaugą, dalyvaujančius mokslinėje veikloje, atliekančius įvairius tyrimus, gamtos stebėjimus, rengiančius ir dalyvaujančius įvairiuose projektuose, puoselėjančius Žemaičių kraštui būdingas tradicijas, papročius, organozuojančius vasaros stovyklas ir poilsį.

Svarbiausios gamtos ir kultūros paveldo vertybės

Svarbiausios gamtos vertybės.

Medvėgalio, Šatrijos, Girgždūtės, Aukštagirės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės, Žąsūgalos kalvos, raiškūs plokščiakalvių kompleksai. Lūksto ežeras didžiausias ne tik regioniniame parke, bet ir visoje Žemaitijoje. Unikalus jis dar ir tuo, kad išmeta gintarą. Aklaežeris, esantis Jomantų miške stebina savo vandens
ištekliais: sausros metu būna sklidinas, lietingais metais – tuščias.

Regioniniame parke auga 77 Raudonosios knygos augalų rūšys. Varnių duburyje tyvuliuojantys Paršežerio, Biržulio ir Stervo ežerai bei pelkynai yra vienos vertingiausių teritorijų paukščiams Lietuvoje. Biržulio botaniniame – zoologiniame draustinyje peri daugiau nei šimtas paukščių rūšių. Netoli Varnių telkšančioje Debesnų pelkėje, tipiškoje kalkingoje žemapelkėje, auga dugiau nei 20 Raudonosios knygos augalų rūšių.

Gamtos paminklai

Saugomų gamtos paminklų nedaug. Jie yra šiaurinėje regioninio parko dalyje: tai labai aukštas (27 m) ir senas Jomantų ąžuolas, gyvybingas 24 m aukščio triliemenis ąžuolas, storiausias Telšių rajone – Skliausčių ąžuolas (skersmuo 1,8 m). Labai įspūdingas didelis ąžuolas yra Aukštagirės geomorfologiniame draustinyje — tai kandidatas į gamtos paminklus. Biržuvėnų dvare — didžiulis europinis maumedis su baltojo gandro lizdu viršūnėje. Gamtos paminklu paskelbtas ir didžiausias visame parke Jomantų akmuo (3,6×2,8×2,3 m).

Nenustebkite, jei apsilankę Jomantų miške, nerastumėte Aklaežerio. Ateikite kitą dieną ir jį išvysite. Vietiniai šį paslaptingą ežerą vadina Vokšteliu. Kai kurie gyventojai tvirtina, kad Vokštelį iškasė Jomantas. Sako, kad tai labai keistas ežeras, kuriame vanduo gali kuriam laikui visai dingti, o kai susikaupia jo vis daugiau, tai ir gretimo kaimo šuliniuose vandens lygis pakyląs. Pasakoja ir tai, jog šiame ežere yra nuskendęs žmogus.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės.

Didingiausi Žemaitijos piliakalniai (jų yra 13), menantys sunkius kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikus. Žymiausi jų: Medvėgalis, Girgždūtė, Šatrija, Moteraitis, Sprūdė, Bilioniai, Vembutai. Biržulio ežero baseino zonoje rasta apie 50 akmens amžiaus gyvenviečių, stovyklų, kapinynų. Čia yra ir vienas seniausių kapų visame Rytų Pabaltijyje (5 000 m. prieš Kristų).

Varnių regioninio parko centras – Varniai. Varnių urbanistinis kompleksas vertingas žymiais statiniais: Varnių katedra, Šv. Aleksandro parapine bažnyčia, žemaičių kunigų seminarijos rūmais, vyskupo M. Valančiaus rezidencija. Jam atminti pastatytas paminklas. Varniai ne tik žemaičių vyskupystės centras, bet ir vienas varbiausių lietuvių kultūros centrų. Čia gyveno, mokėsi ir dirbo: M. Giedraitis, M. Daukša, M. Strijkovskis, A. Vienažindis, A. Baranauskas, S. Daukantas, M. Valančius.

Biržuvėnai – buvęs stambus karališkasis dvaras, viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių. Dvaro teritorijoje yra 6-ios sakralinės bei mitologinės vietos, Biržuvėnų piliakalnis, šaltinis Laumės Pėda.

Varnių regioniniame parke gausu senosios architektūros paminklų – kryžių, koplytėlių, koplytstulpių. Saviti statiniai – Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Pavandenės Šv. Onos, Janapolės Šv. Mykolo arkangelo ir Luokės Visų Šventųjų bažnyčios. Ant Gludo ežero kranto yra įdomi dvarininkų Sakelių kapavietė – mauzoliejus.

Unikali Sietuvos kūlgrinda, einanti per Sietuvos upelį tarp Lūksto ir Paršežerio ežerų. Kūlgrinda sukrauta iš akmenų, kurie metų metais buvo vežami žiemą ant ledo, o šiam tirpstant nugrimzdavo, taip sudarydami tik vietiniams gyventojams žinomą važiuojamą taką.

KULTŪRA

Svarbiausios Varnių regioninio parko kultūros paveldo vertybės

Tai Varnių urbanistinis kompleksas su įžymiausiais statiniais: Varnių katedra (1691 m.) (dabartinė šv.Petro ir šv.Pauliaus parapinė bažnyčia), šv. Aleksandro parapine bažnyčia, pastatyta Vytauto Didžiojo rūpesčiu 1413-1416 metais, Žemaičių kunigų seminarijos rūmais (1770m.), vyskupo M. Valančiaus rezidencija bei skverelis su paminklu vyskupui.

Varnių regioninio parko centras – Varniai. Varnių istorija siekia mezolito amžių, nors pirmieji žmonės prie Biržulio ir Lūksto ežerų lankėsi dar prieš 8000 m. pr. Kristų. Atlikus kasinėjimus Biržulio ežero baseino zonoje rasta apie 50 akmens amžiaus gyvenviečių, stovyklų, kapinynų. Čia rastas ir vienas seniausių kapų visame Rytų Pabaltijyje – Duonkalnio žynio kapas, datuojamas 5000 m. pr.Kr. Minėtini ir mezolito laikotarpio kapai Spigino rage. Šiam kompleksui suteiktas Pabiržulio archeologinio draustinio statusas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2167 žodžiai iš 7186 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.