Vartotojo rinka ir poreikiai
5 (100%) 1 vote

Vartotojo rinka ir poreikiai

VIEŠOJI ĮSTAIGA VAKARŲ LIETUVOS VERSLO KOLEGIJA

REKREACIJOS IR TURIZMO VERSLO KATEDRA

REKREACIJOS IR TURIZMO VERSLO VADYBA

NEAKIVAIZDINIO SKYRIAUS

I KURSO STUDENTĖS VARDAS PAVARDE

VARTOTOJO RINKA IR POREIKIAI

(Mikroekonomikos referatas)

Dėstytoja

Lekt. K. Puleikienė

Klaipėda, 2006

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………..3

1. NAUDINGUMO TEORIJA …………………………………………………………………………..4

1.1Naudingumas kaip pasirinkimo kriterijus ……………………………………………………………………..4

1.2 Naudingumo maksimizavimo taisyklė …………………………………………………………………………5

1.3 Naudingumo funkcija ……………………………………………………………………………………………….5

2. INDEFERENTIŠKUMO KREIVĖ IR INDEFERENTIŠKUMO KREIVIŲ ŽEMĖLAPIS ……………………………………………………………………………………………..6

2.1 Indeferentiškumo kreivė ……………………………………………………………………………………………6

2.2 Indeferentiškumo kreivių žemėlapis ………………………………………………………………………….10

3. VARTOTOJO PASIRINKIMAS IR PIRMENYBĖS ……………………………………..11

3.1. Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas ………………………………………………………………………….11

3.2 Pirmenybių pavyzdžiai ……………………………………………………………………………………………11

3.3. Prielaidos apie vartotojų pirmenybes ………………………………………………………………………..13

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………. 14

LITERATŪTA……………………………………………………………………………………………….15

ĮVADAS

Svarbiausias rinkos santykių subjektas yra vartotojas. Vartotojas (consumer or buyver) – tai kiekvienas, kuris naudoja prekes ir paslaugas. Jo norai ir ekonominės galimybės formuoja prekių ir paslaugų paklausą, kuri sąlygoja pasiūlą. Turėdamas darbo, kapitalo, žemės ir kitų išteklių, žmogus siekia juos panaudoti taip, kad tenkintų savo poreikius. Viena vertus, tai priklauso nuo žmogaus individualių fizinių ir dvasinių savybių, prioritetų ir pasirinkimo, kaip, kuo ir kada tenkinti savo poreikius, antra vertus nuo turimų piniginių pajamų dydžio, prekių ir paslaugų kainų lygio, rinkoje siūlomų prekių kiekio ir kokybės bei kitų ekonominių, politinių ir socialinių sąlygų (3. 76) .

Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties nulemtos reikmės vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Jų ypatybė yra ta, kad užtikrinant nuolatinį vienos poreikių dalies (gyvybinių poreikių) patenkinimą, atsiranda naujų, sudėtingesnių (sveikatos apsaugos, išsimokslinimo, kultūros, poilsio, sveikos gyvenimo aplinkos, bendravimo ir pan.) poreikių, taigi bendra poreikių apimtis didėja. Nei šiuolaikinė, nei įžvelgiamos ateities gamyba negali patenkinti kiekvieno žmogaus atskirai ar šeimos bei visuomenės visų poreikių. Todėl nuo pat civilizacijos visuomenės ar apskritai žmogaus atsiradimo egzistuoja noras gerinti gyvenimą, tenkinti vis daugiau ir daugiau poreikių, o norint tai įgyvendinti, reikia nuolat didinti produktų, o vėliau – prekių gamybos ir paslaugų teikimą (1. 22) .

Šio referato pagrindinis tikslas – išanalizuoti vartotojų rinką ir poreikius.

Šiam tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai:

1. Išnagrinėti naudingumo teoriją,

2. Išanalizuoti indeferentiškumo kreivę bei indeferentiškumo kreivių žemėlapį,

3. Nustatyti vartotojo pasirinkimą ir pirmenybes,

4. Pateikti išvadas.1. NAUDINGUNO TEORIJA

Sveikas protas sako, kad, mažėjant kainoms, vartotojas pajėgia nusipirkti daugiau prekių. Pajamų ir substitucijos efektas tai paaiškina labiau formalizuotai. Fundamentaliai vartotojo elgseną galima pagrįsti naudingimo teorija. Ji remiasi tokiomis prielaidimis:

• vartotojas disponuoja ribota pinigų suma ir siekia gauti maksimalų pasitenkinimą (naudingumą), išleisdamas šiuos pinigus prekėms bei paslaugoms pirkti;

• jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekėms išleisti pinigus;

• visi kiti veiksmai yra nekintami.

Vartotojas nuolat turi spręsti, ar jo pasirinkta prekė verta esamos pinigų sumos (1. 49) .

1.1 Naudingiumas kaip pasirinkimo kriterijus. Žmogus, pirmenybių skalėje rikiuodamas prekes

ir paslaugas, atsižvelgia į tai, kiek ta ar kita prekė tenkins jo poreikius.

Prekės ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu (utility). Pagal modelio prielaidas naudingumo kiekis priklauso nuo suvartoto prekių ar paslaugų kiekio.

Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu ( total utility).

Didinant tos pačios prekės ar paslaugos vartojamą kiekį, žmogaus poreikis palaipsniui prisotinamas. Kiekvienas kitas papildomas prekės vienetas teikia vis mažesnį
pasitenkinimą. Kitaip tariant, operacijų sekoje matuojama kiekvieno naujo sekos nario teikiama ribinė nauda.

Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu (marginal utility).

Tarp bendrojo ir ribinio naudingumo yra atvirkštinis procesingumas: bendrasis naudingumas didėja, o ribinis naudingumas palaipsniui mažėja. Šią priklausomybę atspindi mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis (principle of diminishing marginal utility):

didėjant vartojamos prekės ar paslaugos kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo didėjimo

tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį

naudingumą.

Ribinis naudingumas nustatomas kaip bendrojo naudingumo pokyčio, atsiradusio suvartojus kitą papildomą prekės vienetą, skirtumas:

MU = , (1)

čia TU – bendrasis naudingumas;

MU – ribinis naudingums;

Q – suvartotų prekės vienetų skaičius;

n – prekės vienetų seka (3. 78) .1.2 Naudingumo maksimizavimo taisyklė. Mažėjančio ribinio naudingumo idėja ne tik aiškina

paklausos dėsnį, bet taip pat svarbi nagrinėjant, kaip vartotojai paskirsto savo pinigines pajamas prekėms ir paslaugoms.

Tipiškas vartotojas yra racionalus ir išleidžia pinigus taip, kad patirtų didžiausią pasitenkinimą arba naudingumą. Jis stengiasi maksimizuoti bendrąjį naudingumą. Tarkime, kad vidutinis vartotojas turi tiksliai apibrėžtus polinkius įvairioms prekėms ir paslaugoms, esančioms rinkoje. Jo pajamos yra ribotos, o perkamų prekių kainos nepriklauso nuo jų kiekio. Koks prekių derinys teiks vartotojui didžiausią pasitenkinimą? Vartotojas, norėdamas patirti didžiausią pasitenkinimą, turi išleisti pinigus taip, kad paskutinis litas, išleistas vienai prekei pirkti, teiktų tokį pat papildomą (ribinį) naudingumą, kaip ir paskutinis litas, išleistas kitai prekei pirkti. Tai apibūdinama kaip vartotojo optimalaus elgesio taisyklė (5. 10).

Taigi naudingumo maksimizavimo taisyklė reikalauja, kad vartotojas išleistų pinigus taip:

= (2)

čia MU – ribinis naudingumas;

P – prekių kiekis.

Jei netenkina ši lygybė, bendrąjį naudingumą maksimizuojantis vartotojas perskirsto išlaidas x ir y prekėms. Jis perka didesnį kiekį prekės, kuriai išleistas paskutinis litas teikia didesnį ribinį naudingumą, ir mažesnį kiekį prekės, kuriai išleistas paskutinis litas teikia mažesnį ribinį naudingumą, tai

. (3)

čia MU – ribinis naudingumas;

P – prekių kiekis.

Taigi vartotojas bendrąjį naudingumą galėtų padidinti pirkdamas didesnį x ir mažesnį prekių kiekį (5. 12).

1.3 Naudingumo funkcija. Naudingumo funkcija rodo ryšį tarp suvartotų prekių ir paslaugų kiekių ir vartotojo pasiekto naudingumo lygio. Naudingumo funkcija yra žmogaus pirmenybių vaizdavimo būdas. Naudingumo funkciją galima užrašyti taip:

, (4)

kur f yra funkcijos simbolis, rodantis, kad U (naudingumas) priklauso nuo kintamųjų, esančių skliaustuose.Naudingumo funkcija (4 lygybėje) rodo, kad žmogaus patirtas naudingumas per tam tikrą laikotarpį (pvz., savaitę) priklauso nuo suvartoto x prekės kiekio ir y prekės kiekio. Žmogaus patirtas naudingumas priklauso nuo daugelio prekių ir paslaugų, įgytų per tam tikrą laiką, kiekio, taip pat nuo žmogaus dalyvavimo įvairioje veikloje apimties. Supaprastintoje naudingumo funkcijoje dėmėsys koncentruojamas į žmogaus pasirinkimo pagrindus, siekiant paaiškinti pasirinkimą tik tarp dviejų ekonominių gėrybių (5.13).

2. INDEFERENTIŠKUMO KREIVĖ IR INDEFERENTIŠKUMO KREIVIŲ ŽEMĖLAPIS

2.1 Vartotojo indiferentiškumo (abejingumo) kreivės. Vartotojas, suteikdamas pirmenybę vienai prekei kartu atmeta kitą prekę arba vienos labiau už kitą nevertindamas nemato tarp jų skirtumo. Remiantis tokia prielaida daroma išvada, kad pagal naudingumą vertinąs prekes vartotojas pasirenka tam tikrą prekių rinkinį, kurį sudaro atitinkamas prekių kiekių derinys.

Įvairių prekių rinkinys, apimantis atitinkamą prekių kiekių derinį, vadinamas vartotojo prekių krepšelių (market basket), kurį pirkėjas įsigyja vartoti per tam tikrą laikotarpį(savaitę, mėnesį, metus).

Šis krepšelis atsispindi naudingumo funkcijos x, y, z, …, n argumentuose.

Paprastumo dėlei tarkime, kad vartotojo prekių krepšelį sudaro tik tam tikri A ir B prekių kiekiai. Galimi įvairūs šių kiekių deriniai. Pavyzdžiui, vartotojas pagal prekių naudingumą gali pasirinkti tokius keturis A ir B prekių kiekių derinius:

1 lentelė

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1122 žodžiai iš 3699 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.