Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..3
BVP……………………………………………………………………………………………………………….5
Ekonomikos rodikliai……………………………………………………………………………………….5
Valstybė ir ekonomika………………………………………………………………………………………6
Streikai……………………………………………………………………………………………………………6
Darbo santykiai………………………………………………………………………………………………..6
Šveicarijos bankų paslaugos………………………………………………………………………………6
Vertingos paslaugos kompensuoja pardavimų deficitą………………………………………….7
Mašinų pramonė ir metalo gaminai…………………………………………………………………….8
Chemijos pramonė……………………………………………………………………………………………8
Žemės ūkis………………………………………………………………………………………………………8
Žemės ūkio sudėtis ir vystymasis……………………………………………………………………….9
Gamybos ir efektyvumo lygis……………………………………………………………………………9
Žemės ūkio įstatymas……………………………………………………………………………………….9
Miškininkystė………………………………………………………………………………………………….9
Turizmas……………………………………………………………………………………………………….10
UŽSIENIO PREKYBA…………………………………………………………………………………..10
Geležinkeliai………………………………………………………………………………………………….11
Didžiausios bendrovės…………………………………………………………………………………….11
Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………..12
ĮVADAS
OFICIALUS PAVADINIMAS – Šveicarijos Konfederacija
PROPAGANDINIAI PAVADINIMAI: „vizitinė kortelė“, „stabilumo sala chaoso juroje“, „aukščiausia demokratijos pasireiškimo forma“.
SOSTINĖ – Bernas, sostine nuo 1848m.
BENDROSIOS ŽINIOS. Šveicarijos dalis pasaulyje proc. pagal: teritorijos dydį 0,03; gyventojų skaičių 0,12; bendrąjį produktą 1,05; eksportą 1,81.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Vidurio Europoje, neturi išėjimo prie jūros; Alpių šalis – vandenskyra tarp Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros; priskiriama Vakarų arba Vidurio Europai.
PLOTAS – 41294 kv.km.; Alpės (iš vakarų į rytus: Apeninų, Berno, Leponto, Glarno, Retijos) užima 60%, Šveicarijos plokščiakalnis (Vidurio plynaukštė – Mittelland) 31%, Jūros kalnai šiaurės vakaruose 9% šalies teritorijos. Pievos, ganyklos ir alpės pievos užima 39%, miškai 25%, ledynai, firno laukai ir „plikės“ 20%, dirbamoji žemė 10%, ežerai 3,5% šalies teritorijos.
NAUDINGOSIOS IŠKASENOS: valgomoji druska, statybinės medžiagos.
KLIMATAS vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemynini, slėniuose primenantis mediteraninį, amžinojo ledo ir sniego aukštesnėse, žemiau – Alpių pievų ir miškų; šiltos drėgnos vasaros ir saulėtos žiemos; dažni vėjai fenai – šilti sausi kalnų vėjai ir brizai – šalti drėgni paežerių vėjai šalies vakaruose.
GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI. Ilgiausios upės Šveicarijos teritorijoje: Reinas, Arė, Rona; didžiausi ežerai: Ženevos, Bodenas, Nešatelis.
DEMOGRAFIJOS ŽINIOS. Gyventojų skaičius mln.: 6,37 (1980 S), 6,91 (1993). Vid. gyventojų tankumas 167 žm./1kv.km. Vid. metinis gyventojų prieaugis (%): 1980 – 1990 (+0,7), 1991 – 1992 (+1,2). 1000 gyventojų 1980, 1990 ir 1992: G 11,7, 12,5 ir 12,6; M 9,4, 9,5 ir 9,0; NGP 2,3, 3,0 ir3,6; vedybų 5,7, 6,9 ir 6,6; skyrybų 1,7, 2,0 ir 2,1; kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųjų 9,1, 6,8 ir 6,6. Vid. būsimojo gyvenimo trukmė 1980, 1990 ir 1992: vyrų 72,5, 74 ir 74, moterų 79,5, 81 ir 81(Europoje didesnis tik Prancūzijoje). Sudėtis pagal lytį %: vyrų 48,9, moterų 51,1. Sudėtis pagal amžių %: iki 15m. – 17,5, 15 – 59m. – 63, 60 – 74m. – 13, per 75m. – 6,5.Etinė ir religinė sudėtis. Etinė sudėtis %: Šveicarijos vokiečiai 61, Šveicarijos prancūzai 17, italai 5.5, Šveicarijos italai 3.5, “jugoslavai” 2, ispanai 1,5, portugalai 1, vokiečiai 1, turkai 1, prancūzai 1, retoromanai 10; 82% šalies gyventojų turi Šveicarijos pilietybę ( Šveicarijos vokiečiai, Šveicarijos prancūzai, Šveicarijos italai, retoromanai), 18% svetimšaliai ( svetimšalių proc.: italai 31, „jugoslavai“ 17, ispanai 9, portugalai 9, vokiečiai 7, turkai 6, prancūzai 4, austrai, anglai, olandai). Religinė sudėtis proc.: katalikai 49, protestantai 48 (daugiausia kalvinistai), musulmonai.
„ŠVECARAI“ IR „NEŠVEICARAI“. Imigrantai sudaro didžiąją
prieaugio dalį nuo 1986 viso gyventojų prieaugio proc.: 1990 = 74, 1991 = 72, 1992 = 65; tūkst. žmonių – 1991: imigrantai 164, emigrantai 104, 1992: imigrantai 118, emigrantai 73.
Svetimšaliai darbininkai sudaro 75% viso svetimšalių skaičiaus (daugiausia vyrai, nes įstatymai pirmiausią suteikia vyrams be šeimų); nuo 1992 formaliai lygios teisės tarp vyrų ir moterų užsieniečių; sezoniniai darbininkai žemės ūkyje, vykstantys kasdieniam darbui iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.
TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS. Įvairių tarptautinių ir specializuotų JTO organizacijų būstinės, nors nėra JTO narė; 1919 – 1939 Ženevoje buvo Nacių Lygos rezidencija, dabar Ženevoje yra Europos ekonomikos komisijos, UNCTAD, ILO, WHO, ITU, WMO, GATT, EFTA, UNHCR, WIPO, ISO, Tarptautinio Raudonoje kryžiaus (daugelis įsikūrė Nacių rūmuose), Berne yra UPA, Bazelyje yra BIS, Lozanoje Tarptautinio olimpinio komiteto būstinės.
POLITINĖS ŽINIOS- narystė tarptautinėse organizacijose: UECD 1960 m.; EFTA 1960 m.; Europos Taryba 1963 m.; ECBO; nuo 1923 m. muitų sąjunga su Lichtenšteinu, jo atstovė tarptautiniams reikalams.
Parlamentinė „tiesioginės“ demokratijos federacinė respublika; veikia 1848 m. ir 1874 m. Konstitucija; valstybės vadovas- Šveicarijos Konfederacijos prezidentas, renkamas vieneriems metams rotaciniu principu iš 7 Federacijos tarybos narių. Kantonų taryba renkama ketveriems metams po 2 žmonės iš kantono, 46 deputatai ir Nacionalinė taryba, 200 deputatų, renkamų 4 metams.
„Tiesioginės“ demokratijos principas: visų rinkėjų, o ne jų atstovų dalyvavimas sprendžiant valstybės klausimus per visos liaudies, kantonų ar komunų referendumas.
VALSTYBĖS KALBOS- vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Vokiečių kalbą pirmąją laiko 65 %, prancūzų- 18 %, italų- 12 %, retoromanų 1 % šalies gyventojų; labiausiai paplitusi vokiečių kalbos šveicarų tarmė; labai dažnai dvikalbystė arba trikalbystė.
Kantonas- puskantonis Nuo kada konfederacijoje Plotas kv. km Gyventojų tūkst. Sostinė
1990 S 1993
Švicas 1291 908 112 118 Švicas
Untervaldenas 1291
Nidvaldenas 276 33 35 Štancas
Obvaldenas 490 29 31 Zarnenas
Ūris 1291 1077 34 36 Altdorfas
Liucernas 1332 1493 326 335 Liucernas
Ciurichas 1351 1729 1179 1162 Ciurichas
Giarusas 1352 685 38 39 Glarusas
Cugas 1352 239 86 89 Cugas
Fribūras 1481 1671 214 219 Fribūras
Zoloturnas 1481 791 232 236 Zoloturnas
Bazelis 1501
KAIMAS 428 234 235 Lystalis
MIESTAS 37 119 197 Bazelis
Šafhauzenas 1501 299 72 74 Šafhauzenas
Apencelis 1513
Auserodenas 243 52 54 Harizau
Inerodenas 172 14 15 Apencelis
Sankt Galenas 1513 2026 428 437 Sankt Galenas
Bernas 1553 6050 958 957 Bernas
Griaubiundenas 1803 7105 174 182 Kuras
Argau 1803 1404 507 519 Arau
Turgau 1803 991 209 217 Frauenfeldas
Tičinas 1803 2812 282 298 Belincona
Vo 1803 3212 602 597 Lozana
Vale 1815 5225 250 267 Sionas
Nešatelis 1815 803 164 164 Nešatelis
Ženeva 1815 292 379 388 Ženeva
Jura 1979 836 66 69 Delemonas
ŠVEICARIJA 1291 41294 6874 6969 BERNAS
EKONOMIKA
BVP
Didžiausios valstybių aukso atsargos 1997 m.
Valstybė Milon. Trojos uncijų
JAV 261,6
Vokietija 95,5
Šveicarija 83,3
Prancūzija 81,9
Italija 66,7
Olandija 27,1
Japonija 24,2
D. Britanija 18,4
Rusija 16,3
Portugalija 16,1
PINIGINIS VIENETAS- Šveicarijos frankas = 100 santimų arba rapų; 1 JAV doleris = 2,1 Šv. frankų (1985 m.) = 1,3 Šv. frankų (1990 m.) = 1,5 Šv. frankų (1993 m.) = 1,45 Šv. frankų (1994 m.);
Užsienio valiutos atsargos (mljrd. JAV dol.):
1983- 15
1990- 29
1992- 33
1993- 32,5
1994- 30
Aukso atsargos (mljn. Trojos uncijų):
1985-1997- 83,28 (3 vieta pasaulyje; 9,5 % pasaulio atsargų)
Visuminis įsiskolinimas (nuo BVP %):
1980- 43
1988- 31
1993- 40
Infliacijos augimo tempai (%):
1980-1990- 3,7
1991- 5,8
1992- 4,2
1993- 3,2
Didžiausi BVP vienam gyventojui 1996 m.
Valstybė JAV doleriais
Liuksemburgas 45360
Šveicarija 44350
Japonija 40940
Norvegija 34510
Danija 32100
Singapūras 30550
Vokietija 28870
Austrija 28110
JAV 28020
Islandija 26580
1994- 0,8
EKONOIKOS RODIKLIAI
BVP (mlrd. dol.):
1985- 93
1990- 219
1991- 226
1992- 249
1993- 254;
NP vienam gyventojui (JAV dol.):
1975- 8500
1980- 16000
1990- 33000
1991- 33500
1992- 36250
1993- 36400 ( I- vieta pasaulyje)
BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (JAV dol.):
1989- 18600
1991- 21900
1993- 23600
Realusis kasmetinis BVP prieaugis +; nuosmukis -; (%):
1970-1980- +1,9
1980-1989- +2,2
1990- +2,3
1991- 0
1993- -0,8
1994- +1,8
Šveicarijos vieta tarp OECD pagal ekonomikos konkurencingumą:
1990- 2 vieta;
1992- 3 vieta;
1994- 4 vieta (6 vieta pasaulyje);
Pagal verslo aktyvumą (vieta pasaulyje):
1990-1993- 3
1994- 4
EKONOMIKOS VYSTYMASIS
Valstybė ir ekonomika
Šveicarų ekonomikos pagrindas yra laisva (neįgaliota) įmonė. Ji yra garantuota Konstituciniu Straipsniu 1874 m. dėl laisvos komercijos ir gamybos.
Konstitucinis Straipsnis kalbantis apie ekonomiką nuo 1947 m. ir vėlesni straipsniai, truputį pakoregavo šias laisves. Valstybės įsikišimas yra leistinas jei tai yra pateisinta visos šalies susidomėjimu.Tačiau valstybės įsikišimas yra visada minimalus.
Valstybė visada palaiko nuosprendi , dėl sumažintų muitinės pareigų, be jokių
suvaržymų, lieka prieštaringa įvairioms gynimo, saugojimo formoms.
Ekonomikos sfera susidedanti iš 300 milijonų žmonių yra sukurta kaip Europos visuomenių dalis. 1992 m. gruodžio 6 d. vykusiame referendume rinkėjai atėmė Šveicarijos norą įstoti į ES. Tai reškia, kad Šveicarija turi pati muštis sau kelią. Šveicarija turės pasisavinti atsinaujinimo programą, kad patobulintų lankstumą ir kompetentingumą, savo ekonomikos ir pristatyti buitinius pasikeitimus.
Streikai