Veicariškų bankų patikimumas
5 (100%) 1 vote

Veicariškų bankų patikimumas

Turinys

Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………………. 2

1. Šveicarijos bankų istorija ………………………………………………………………………………………….. 3

2. Šveicarijos bankų paslaptys

2.1. Turtas …………………………………………………………………………………………………………. 6

2.2.Banko funkcijos ……………………………………………………………………………………………. 7

2.3. Kaip aš galiu atsidaryti sąskaitą Šveicarijos banke? ………………………………………….. 8

2.4. Šveicarijos bankų konfidencialumas ……………………………………………………………….. 9

2.5. Šveicarijos bankų „nešvarių pinigų plovimas“ …………………………………………………. 10

3. Bankų rūšys ……………………………………………………………………………………………………………… 11

4. Didžiausias Šveicarijos bankas – UBS …………………………………………………………………………. 12

5. Šveicarijos bankininkų asociacijos portretas ………………………………………………………………… 15

6. Lietuvos bankų patinimumas

6.1. Istorija ………………………………………………………………………………………………………… 16

6.2. Lietuvos banko pasiruošimas dalyvauti būsimoje Europos Centrinių bankų siste-

moje …………………………………………………………………………………………………………… 19

6.3. Lietuvos gyventojų prioritetai vertinant šalies bankus ………………………………………. 20

6.4. Esama padėtis Lietuvos bankininkystėje ………………………………………………………… 21

6.5. Poreikis plėsti Lietuvos bankų teikiamas paslaugas …………………………………………. 23

6.6. Bankinės veiklos perspektyvos Lietuvoje ……………………………………………………….. 24

Išvados ………………………………………………………………………………………………………………………. 25

Naudota literatūra ……………………………………………………………………………………………………….. 26

Priedai ……………………………………………………………………………………………………………………….. 28

Įvadas

Bankininkystė atsirado jau gilioje senovėje. Pinigus skolinačių ir užsienio valiutą keičiančių būta jau Babilone ( 2000 metų prieš mūsų erą ), Graikijoje, Romoje. Dažniausiai tuo užsiimdavo šventyklos, valstybinės žinybos, stambūs pirkliai, kurie priimdavo saugoti tauriuosius metalus, pinigus, brangenybes, už lupiškas palūkanas duodavo paskolas. Anglijoje bankininkystė paplito tarp auksakalių. Jie priimdavo saugoti brangenybes ir greitai suvokė, kad ne visi klientai savo atsargas nori atsiimti tuo pat metu, vadinasi, dalį jų galima skolinti. Tačiau tikroji bankininkystės pradžia yra Renesanso laikai. Pirmieji bankai atsirado Lombardijoje, nuo tada vartojama sąvoka. Labai plačiai ji paplito Italijoje, kur bankininkai ne tik pirkdavo ir parduodavo užsienio valiutą, bet ir priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotus indėlius. Nuo XII amžiaus Šiaurės Italijoje ( Florencijoje ) žinomi bankininkai ( bancherii ) Medičiai, Vokietijoje – Fugeriai ir Velseriai, Šv. Jurgio bankas Genuje ( 1407 m. ), Banco di Rialto Venecijoje ( 1587 m. ), Milane ( 1593 m. ), Amsterdame ( 1609 m. ), Hamburge ( 1619 m.), Niurnberge ( 1621 m. ), Stokholme (1656 m.).(5,8).

Bankai yra ne tik mūsų ūkio širdis, jie yra ir drauge to ūkio smegenys. Bankai nustato mūsų ūkio dinamikos gaires. Kas nori tinkamai suprasti ir pažinti mūsų ūkio reiškinius, tas turi pažinti bankų statiką ir bankų dinamiką.

Ekonomikos transformavimosi laisvos rinkos linkme metu bankai vystoti sparčiai, stengdamiesi perimti geriausius šiuolaikinės bankininkystės pasiekimus. Greitai augo Šveicarijos ir Lietuvos bankų finansinė galia, didėja jų siūlomų paslaugų kiekis, gerėja serviso lygis.

Savo kursiniame darbe aptarsime Šveicarijos ir Lietuvos bankų istoriją, veiklą ir jų patikimumą.

1. Šveicarijos bankų istorija

Šveicarijos demokratijos modelis nėra jau toks demokratiškas, taip mano daugelis europiečių – taip savikritiškai apie valstybę pasisako dalis už įstojimą į ES balsuojančių gyventojų. Iš tiesų įdomu, kas gi toji mįslingoji, savo bankuose sukaupusi bene vieną ketvirtadalį viso pasaulio finansų, šalis, įsikūrusi Senojo Žemyno vidury ir nuo neatmenamų laikų vadinama Šveicarija.

Užsieniečiai, kuriems Šveicarijoje teko pragyventi daugiau kaip dešimt metų, šį kraštą apibūdina kaip
fenomeną. Pirmiausia jie pastebi, kad nors valstybė ir maža, ji veikia socialinį ir ekonominį Europos gyvenimą. Šveicarų vykdoma pinigų politika, moderni bei stulbinančiai paslanki bankų sistema, sėkmingas užsienio valiutos įplaukų panaudojimas liaudies ūkyje leidžia šiai Vidurio Europos valstybei diktuoti savo sąlygas kitų Vidurio Europos valstybių vidaus ekonominei politikai.

Šios nedidelės valstybės pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su pasakišku gamtos grožiu, žmonių darbštumu, taupumu ir turtingumu. Lietuvišką išmintį “ jei neturtingas ir neprotingas “, matyt, galima transformuoti į šveicarišką – “ jei turtingas, tai ir protingas “. Darbštumo ir taupumo dėka sukaupti turtai Šveicarijoje naudojami saugiai ir protingai. Tam tarnauja puikiai išvystyta, visam pasauliui gerai žinoma bankų sistema. Bankai siūlo savo paslaugas nuo pat pirmos žmogaus atėjimo į šį pasaulį dienos iki paskutinės. Taip naujagimio tėvus pradžiugina kartais net kelių bankų pranešimai, kad jų vaikui jau atidaryta nedidelė sumos sąskaita. Siūlė Šveicarijos bankai ir savo pagalbą, sudarant klientų testamentus, prisidedant prie jų vykdymo.

Ilgai būtų galima pasakoti, kaip kaupėsi šioje mažoje šalyje didžiuliai turtai. Pradžios tikriausiai tektų ieškoti atsigręžus keletą amžių atgal, kai tūkstančiai Šveicarų kovojo už įvairių valstybių karalius ir kunigaikščius, į gyvenimo pabaigą grįždami į Tėvynę, parsiveždavo ir sunkiai uždirbtus pinigus. Šios šalies politinis ir ekonominis stabilumas kaip magnetas traukė čia turtus iš įvairių planetos kampelių. Bankai mielai priimdavo iš įvairių šalių “ pabėgusius pinigus” ir kitą turtą, garantuodami jų saugumą, o jo savininkams – paslaptį. Būtent bankinė paslaptis buvo, yra ir bus Šveicarijos vienas iš svarbiausių bruožų, jų efektyvios veiklos ir didelės traukos priežastis.

Mes neretai susiduriame su įvairiomis profesijoms būdingomis paslaptimis, sakysime gydytojo ar dvasininko, notaro ar advokato. Įvairių valstybinių įmonių ar privačių firmų tarnautojai taip pat privalo negarsinti ir neskleisti tam tikros informacijos, laikytis konfidencialumo principų.

Bankinė paslaptis yra sena kaip ir patys bankai. Šveicarijos bankų paslapties ištakų reikia ieškoti sugrįžtant porą šimtmečių atgal, kada šioje šalyje sparčiai ėmė formuotis bankų sistema. Aplinka tam buvo labai palanki ir pirmiausia čia reikia nurodyti aukštą Šveicarijos politinę kultūrą, tobulą juridinę sistemą, efektyvų jos funkcionavimą. (3,18).

Istorija prasidėjo dar sąjungininkų kariuomenei traukiant per Prancūziją ir Lenkiją, kai apie Hitlerio okupuotą Europą veržėsi kilpa. 1944 m.rugpjūčio 10d. įtakingų vokiečių pramoninkų grupė susirinko viešbutyje Strasbūre, Prancūzijojje. Karas pralaimėtas, pranešė SS generolas vyrams iš ,, Krupp ”, ,, Rochling ”, ,, Messerschmit ”, ,, Rheinmetall ” ir kt.. Nacių režimas atšaukė draudimą eksportuoti kapitalą, kad stipri Vokietijos imperija galėtų būti atkurta po pralaimėjimo. Tik ką išslaptintos sąjungininkų žvalgybų ataskaitos skelbia, kad nemaža turto turėjo būti perkelta

( nėra įrodymų, kad būtent minėtos įmonės tai padarė ) per trečią šalį. Ta šalis, karo metais naciams buvusi neįkainojama, – Šveicarija.

Paveikslas ( 2.1. ). Taip 1947 m. atrodė ,, Credit Suisse ” pastatai Ciūriche.

Kalnuotoji Šveicarija visuomet buvo principinga ir neutrali. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais neutralumas galėjo būti lankstus. Nė viena šalis neliko karo nepaliesta, neutralios šalys tapo stambių lošėjų žaislais, intrigų lizdais – vietomis, kur kariauta ne ginklais ir kariuomene, o kitomis priemonėmis, bet tikslų siekta tokių pačių. Šveicarija būtų buvusi visiškai nepajėgi apsiginti, jeigu vokiečiai būtų įsiveržę, todėl brangiai sumokėjo už savo neutralumą, tapdama vokiečių karo mašinos bankininke. Tik prabėgus dešimtmečiams visiško uždarumo, patys šveicarai pradėjo pripažinti, kad karo metais padaryta neleistinų kompromisų.

Pagal susitarimą tarp Pasaulio žydų kongreso ir Šveicarų bankų asociacijos, pasirašytą 1997 gegužės mėn., šveicarai pažadėjo specialioms tyrimo komisijoms suteikti galimybę laisvai tirti jų sąskaitas. Tai pirmas kartas, kai tokia galimybė bus suteikta pašaliečiams.

Kaip gimė tas garsusis Šveicarijos bankų paslaptingumas? Šiuolaikinės šveicarų bankinės sistemos kūrėjas – Alfredas Ešeras. Iš pradžių jis įsteigė nedidelį banką. Tačiau turėjo genialią idėją – panaudodamas deponuotus pinigus prisidėjo prie geležinkelio per Alpes nutiesimo. Taip sudėtingas ir pavojingas kelias iš Vokietijos ir Prancūzijos į Italiją tapo prieinamas kiekvienam. Tai turėjo milžiniškos įtakos prekybos vystymui, o iki tol buvęs provincijos miestas Ciūrichas atsirado prekybinio kelio centre. A. Ešero bankas augo kaip ant mielių. XX amžiaus pradžioje Ciūrichas tapo vienu stambiausių Europos bankų centrų. Kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, šveicarai suprato, kad galima iš jo išpešti naudos. Jie nusprendė laikytis nuošalyje nuo kovų ir bendradarbiauti su
kariaujančiomis pusėmis. Taip 1918 m. Europa pamatė, kad žemyne nėra viena saugi vieta – Šveicarija. Kas galėjo, tas čia vežė savo santaupas. Depozitų stulbinamai daugėjo. Šveicarai, siekdami pritraukti dar daugiau pinigų, išvystė turizmą ir atvykstančius į šalį poilsiautojus kvietė bent šiek tiek turto palikti jos bankuose. Kai po kelerių metų kitos valstybės suprato, kad iš jų išvežama vis daugiau pinigų, ir įvedė griežtus apribojimus, šveicarai patobulino savo sistemą. Bankininkai klientams būtiną korespondenciją siuntė ne iš Šveicarijos, bet iš kliento gimtosios šalies teritorijos. Be to, savo atstovus siuntė į daugelį Eurpos valstybių, esant reikalui, agentai nelegaliai iš tų šalių išveždavo klientų pinigus ar auksą, kurie paskui būdavo panaudojami Šveicarijoje.( 14, 7 )

2. Šveicarijos bankų paslaptys

2.1. Turtas

Šiuo metu Šveicarijos bankuose dirba 3,6 proc. visų šalies dirbančiųjų, čia sukuriama 8 proc. viso šalies nacionalinio produkto. Bankai yra labai svarbus mokesčių mokėjimo šaltinis. Šios šalies gyventojų skaičius nesiekia septynių milijonų, o čia esantys bankai valdo, kaip skelbia informacija, 2100 milijardų šveicariškų frankų turtą ( apie 6300 milijaurų litų ) . Jei kas pabandė paskaičiuoti turto dalį, tenkančią vienam šveicarijos gyventojui, tikriausiai kiek nustebo. Tiesa, patikslinsime, kad daugiau nei pusę iš šių 2100 milijardų frankų turto priklauso ne Šveicarijos, o užsienio piliečiams. Ne veltui yra dažnai sakoma, kad Šveicarija yra “ saugiausias visų penkių kontinentų seifas ”. Tačiau ir perpus sumažintas šis rodiklis atrodo labai įspūdingai. Tiesa, didesnę šio turto dalį sudaro ne taip kaip pas mus – piniginiai indėliai, o įvairūs vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos. Bankų saugyklose sukrauti didžiuliai kiekiai brangiųjų metalų, priklausančių…Ne, kam tai priklauso mes nežinome – paslaptis. Saugo Šveicarijos bankų požemiai ir daug meno kūrinių. Savininkai savo brangiausiais paveikslais pasigėri ateidami į banko požemius. Apžiūrėję tokias meno kūrinių saugyklas viename iš didžiausių Šveicarijos bankų, siūlome čia surengti saugomų paveikslų parodą. (3, 18)

Šveicarijos bankai kuria patikimą, rafinuotą banko imidžą. Banko klientui labai svarbu, kokį vardą turi jo bankas, kaip ir kokias operacijas atlieka, ar jos atliekamos sąžiningai ir saugiai. Banko klientams įdomu sužinoti, kas vadovauja bankui – ar vadovai išsilavinę ir kultūringi žmonės. Tai formuoja klientų nuostatą: geruose namuose – geri šeimininkai. Kada visuomenė daug žino apie banką, jam lengviau surasti klientus, o ir klientai lengviau suranda banką. Yra bankų, kurie dirba jau su kelinta tos pačios šeimos karta. Na, o šeimos pagarbiai mini ” savo “ banko vadrą.

Aštrioje ir negailestingoje konkurencinėje kovoje bankai kovoja už kiekvieną klientą, suprantama, kad kitaip ir būti negali, nes kas kitas, jei ne klientas, moka banko darbuotojams atlyginimus. Todėl nuo kliento pasitikimo iki atsisveikinimo su juo banko darbuotojai rodo jam didžiausią dėmesį, pagarbą ir jo vertės suvokimą. Bankui labai svarbu patenkinti jo poreikius. Labai svarbi ir tinkama bankų aplinka. Barjerais ir langeliais atsiribojusių nuo kliento banko darbuotojų jau negrįžtamai praėjo.

Suprantama, kad siekiant išsilaikyti ir laimėti konkurencinėje kovoje labai daug lemia aukštas banko darbuotojų profesionalumas. Ne veltui dažnai girdimi prasmingi teiginiai

“ Didžiausias banko turtas yra jo darbuotojai “, “ Profesionalumas yra viskas “. Šveicarijos bankų bendrijoje banko darbuotojų profesionalumui yra skiriamas labai didelis dėmesys. Per daug metų praktiškai patikrintos mokymo programos ir metodikos leidžia nuolat gerinti banko darbuotojų profesinį pasirengimą. Šveicarijoje sakoma, kad kiekvienas banko darbuotojas kišenėje nešiojasi auksinę banko direktoriaus automatinė plunksną.

Nuolatinis savo profesinio lygio kėlimas sudaro galimybę gabiausiems ir darbščiausiems banko darbuotojams užimti direktorių postus. Būtina pastebėti, kad Lietuvoje kai kurie bankai taip pat įkūrę mokymo centrus.(3, 22)

Karikatūra ( 2.1. ). Tarpusavio santykiai. ( 3, 22)

2.2. Banko funkcijos

Šveicarijos bankininkystė žinoma savo įvairumu. Tai pagrindas pasaulinės bankininkystės koncepsijai, pagal kurią visi bankai gali ( pa ) siūlyti skirtingas bankų paslaugas:

• kreditai, paskolos;

• turto tvarkymas ir investicijų ( įdėto kapitalo ) konsultacija;

• atsiskaitymų susitarimas (sandoris );

• indėlių veikla ( saugomos sąskaitos);

• valiutų keitimas;

• apsaugos veikla;

• įsipareigojimo ( finansiškai paremti ) veikla;

• kitos operacijos.( 25 )

2.3. Kaip aš galiu atsidaryti sąskaitą

Šveicarijos banke

Atsidaryti sąskaitą labai lengva – tereikia nuvažiuoti į Šveicariją ir užpildyti keletą blankų. Pirmiausia kontaktas su banku, su kuriuo tu nori turėti reikalų , teikia savo atidarymo sąskaitos sąlygas. Jei tu nori atidaryti nedidelę sąskaitą, tai labai brangiai kainuoja ir daugumos bankų būtina sąlygą turėti bent minimum didelį indėlį.
momentu informacija tokia, kad keletą bankų atidarys negyventojams saugojančias sąskaitas su 5000 frankų ( Šveicarijos nacionaliniai pinigai ) pradiniu indėliu.

Geriausiai yra turėti banko ar bankininko rekomendaciją. Klientas gali atidaryti sąskaitą savo vardu arba numerinę sąskaitą. Šiuo atveju tik keli banko darbuotojai žino, kas yra tikrasis sąskaitos savininkas. Galima atidaryti sąskaitą Šveicarijos arba užsienio kompanijos vardu.

Praktika rodo, kad sąskaitas Šveicarijoje paprastai atidaromos steigiant akcinę bendrovę, kuri įregistruojama Šveicarijoje arba kitoje šalyje su priveligijuotais mokesčiais.

Kompanijos steigimą kontroliuoja Šveicarijos notaras, šis darbas užtrunka 3 – 4 savaites. Jeigu kapitalo indėlininkas negali atvažiuoti į Šveicariją, kompaniją įkurti gali trys jo parinkti asmenys ( pvz., advokatas, notaras ir sekretorius ).

Kol steigiama kompanija, Šveicarijos bankas blokuoja ne mažiau kaip 100 tūkst. Šveicarijos frankų ( apie 70 tūkst. JAV dolerių ). Atlikus steigimo procedūrą, ši “ akcinės bendrovės kapitalo ” suma ( išskaičiavus 3 proc. mokestį ) grąžinama kompanijai. Kompanijos įkūrimas Šveicarijoje suteikia teisę gauti ilgalaikę biznio vizą, leidžiančią užsienio direktoriams išbūti Šveicarijoje iki 120 dienų.( 14, 7 )

Pseudoniminės sąskaitos nelabai skiriasi nuo normalių sąskaitų. Šios sąskaitos įprastas įrašas yra kliento vardo užuomina ar kita informacija nustatanti tapatybę, tai būtų skaičių kodas ar slapyvardis. “ Draugystė ” tarp skaičių kodo ir slapyvardžio yra žinoma faktiškai tik tai klientui ir banko viduje esantiems keliems banko vadovams ir jų sekretorėms. Tai svarbus akcentas Šveicarijos banko turimame įsipareigojime, t. y. tiesos tapatumas tarp sąskaitos savininko ir palankaus šeimininko. Be to, nėra tokių dalykų kaip bevardės sąskaitos, todėl kad yra būtina sąlyga-

griežtas ir stiprus konfidencialumas.

Banko kliento įslaptinimas ir paslapties išlaikymas neliko nepastebėtas tų, kas nori išlikti anonimais, laiko pinigus, uždirbtus nešvariais būdais, patikimuose Šveicarijos bankuose. Manoma, kad korumpuoti Italijos politikai ir mafijozai Šveicarijoje deponavę mažų mažiausiai milijardą dolerių. Tačiau grąžinti šiuos pinigus į šalį realių galimybių nėra, nes teisėsaugininkai nežino sąskaitų numerių. Paskui europoiečius į Šveicarijos bankus patraukė ir afrikiečiai, azijiečiai. Pinigų niekas negali paimti, bet niekas nežino, kas su jais vyksta ir kiek jų yra sąskaitose. Šveicarijos valdžia pritaria savo bankų veiksmams, nes tai šaliai atneša 9 –10 proc. bendrojo vidaus produkto. Bankų apyvarta siekia bilijoną dolerių. ( 19 )

2.4. Šveicarijos bankų konfidencialumas

Šveicarijos bankai informaciją apie savo finansinius ryšius su klientais šalies vidaus ir užsienio tarnyboms suteikia tik labai retais, išimtinais atvejais. Žinoma, tai dažniausiai yra susiję su nelinksmais kriminaliniais dalykais. Įdomu pažymėti, kad po kliento mirties jokia informacija jokioms vidaus ar užsienio tarnyboms nėra teikiama. Tai, ką palikdamas šią žemę banko klientas paliko banke, yra žinoma tik aukšto banko tarnautojams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2361 žodžiai iš 7768 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.