Veiklos auditas
5 (100%) 1 vote

Veiklos auditas

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Veiklos audito samprata 4

1.1. Veiklos audito tikslai ir uždaviniai 5

1.2. Veiklos audito rūšys 6

1.3. Veiklos audito etapai 7

2. Veiklos audito kriterijai 10

3. Veiklos audito standartai 12

3.1 Veiklos audito reikalavimai 14

Išvados 15

Literatūra 16

Įvadas

Auditas – tai nepriklausomo auditoriaus vykdomas oficialus įmonės finansinės būklės patikrinimas, siekiant įvertinti jos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktos informacijos tikrumą ir tikslumą bei atitikimą galiojantiems apskaitos norminiams aktams. Audito rezultatas – auditoriaus išvada ir įvertinimas. Firma, atliekanti auditą, turi turėti leidimą šiai veiklai.

Yra trys pagrindinės audito rūšys: 1) finansinis auditas, 2) veiklos auditas, 3) konstitucinis auditas. Šiame referate nagrinėjamas veiklos auditas.

Veiklos auditas yra valstybės, ministerijų departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.

Temos aktualumas. Temos aktualumą lemia tai, kad veiklos auditas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, juo siekiama išsiaiškinti tiriamo objekto valdymo efektyvumą. Siekdama efektyvesnio įmonių valdymo, geresnio vadovavimo ir geresnių veiklos rodiklių, savivaldybė sprendžia, kuriose įmonėse reikia atlikti veiklos auditą. Įmonių atrankai įtakos turi tam tikri rizikos faktoriai, pvz., įmonės finansiniai rezultatai jau keleri metai buvo prasti, buvo pateikta neigiama auditoriaus išvada, spaudoje daug rašyta apie konkrečias problemas, prastą valdymą, lėšų švaistymą.

Darbo tikslas – aptarti veiklos audito paskirtį.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti veiklos audito sampratą ir pagrindines charakteristikas;

2. Aptarti veiklos audito tikslus ir uždavinius;

3. Aptarti veiklos audito kriterijus;

4. Išnagrinėti veiklos audito standartus.

Darbo objektas – veiklos auditas.

Darbo pagrindas. Atliekant veiklos audito apžvalgą analizuota:

1. Mokslinė literatūra, kurioje pateikta veiklos audito samprata, pagrindinės charakteristikos.

2. „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ leidinio pateikta informacija.

3. Internete rasta informacija.

Darbo struktūrą sudaro tik teorine dalis.

1. Veiklos audito samprata

Pačia plačiausia prasme veiklos auditas yra valstybės, ministerijų departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas. [3]

Veiklos auditas – tai audituojamos valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės administracinės veiklos siekiant iškeltų tikslų, taip pat darbo, materialinių, finansinių bei kitų išteklių naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo įvertinimas. Šiame apibrėžime užakcentuota ne tik audituojamo subjekto veiklos įvertinimo, bet ir išteklių naudojimo reikšmė. Išteklių naudojimas turi būti įvertintas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo aspektais. Ekonomiškumas – tai taupus išteklių naudojimas, išlaikant atitinkamą kokybę. Rezultatyvumas – tai pasiektų rezultatų palyginimas su planais ar kitais nustatytais parametrais. Vertinant išteklių naudojimo efektyvumą, veiklos rezultatai lyginami su panaudotais ištekliais. Siekiama, kad išlaidos būtų kuo mažesnės, o rezultatas – geresnis. [2]

Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija apibrėžia veiklos auditą kaip procesą, kurio metu įvertinama, „…kiek ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai tikrinama organizacija naudoja savo resursus, atlikdama priskirtas jai užduotis“. „Veiklos auditas rūpinasi ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo auditu ir apima:

• administracinės veiklos ekonomiškumo auditą, siejant jį su paskelbtais administravimo principais ir praktika bei valdymo politika;

• tikrinamų organizacijų žmogiškųjų, finansinių ir kitų resursų analizę, apimant informacinių sistemų tyrinėjimą, veiklos rezultatų vertinimą ir stebėsenos (monitoringo) tvarkymą, atliekamų nustatytiems trūkumams šalinti;

• tikrinamos organizacijos veiklos veiksmingumo įvertinimą, siejant šį veiksmingumą su organizacijos nustatytų tikslų pasiekimo lygiu ir realiu veiklos poveikiu, palyginus jį su tikėtinomis pasekmėmis. [3]

Veiklos audito metu įvertinami galutiniai veiklos rezultatai, t.y. pajamos, išlaidos ir nuostoliai. Be to, nustatoma, ar objektyviai buvo naudojami visų rūšių ištekliai (atskleidžiamos neracionalaus jų naudojimo priežastys), ieškoma būdų produkcijos gamybai didinti bei kokybei gerinti, parengiami ir nagrinėjami alternatyviniai sprendimai veiklos efektyvumui didinti. [1]

Apibendrinant trumpai galima sakyti, kad veiklos auditas – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.

Atlikdami veiklos auditą, auditoriai tikrina, ar pinigai panaudojami taupiai, ar jie išleisti pagal programas, ar pasiekti numatyti rezultatai, ar gautas planuotas efektas, ar laikytasi visų teisės aktų reikalavimų. Veiklos auditą atliekantys auditoriai paprastai tiesiogiai nebendrauja su įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalteriais. Netikrinami visi finansinės atskaitomybės dokumentai. Pasitikima metinės finansinės atskaitomybės auditą atlikusio
atestuotojo auditoriaus išvada. Daugiau bendraujama su įvairių sričių specialistais, kurie, pvz., atsakingi už turto valdymą ir privatizavimą, organizuojamus ir vykdomus viešuosius pirkimus, bei su paslaugų gavėjais, kurie apklausiami, anketuojami ir tiriami siekiant išsiaiškinti, ar jiems teikiamos paslaugos atitinka kokybę. Auditoriai stebi veiklos sritis, renka duomenis, nustato ir analizuoja problemas. Veiklos audito metu analizuojami kai kurie finansinės atskaitomybės dokumentai, statistinė informacija, pasitelkiami įvairių sričių ekspertai. Į viską žvelgiama daug plačiau. Vertinamas veiklos tikslingumas ir valdymo efektyvumas bei pajamos, teikiant viešąsias paslaugas, biudžeto programų valdymas ir efektyvus lėšų naudojimas bei teikiamos rekomendacijos. Domimasi, kaip vykdomos sąmatos, biudžetai, konkursai, sutartys, siekiama išaiškinti rizikos veiksnius ir siūlomos priemonės. Veiklos auditas įvertina strateginių arba kitų veiklos planų bei programų vykdymą, valstybės ir savivaldybių turto naudojimą ekonomiškumo požiūriu, iš valstybės ar ES fondų gautų lėšų administravimą. [4]

1.1. Veiklos audito tikslai ir uždaviniai

Veiklos audito tikslas – konstruktyviai abejoti esama padėtimi. Svarbu išsiaiškinti sistemų bei kontrolės trūkumus, o kur reikalingi veiksmai – užtikrinti reikiamus patobulinimus. Veiklos auditas turi skatinti daugiau dėmesio skirti veiklos efektyvumui, akcentuojant ir parodant tikrinamoms įstaigoms būdus, kaip jos galėtų atlikti patobulinimus, leidžiančius sutaupyti lėšų arba sumažinti išlaidas, gerinti paslaugų kokybę stiprinti valdymo, administracinius ir organizacinius procesus bei siekti savo tikslų.

Veiklos audito tikslas – ne tik nepriklausomas valstybės institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos veiklos įvertinimas, bet ir problemų sprendimo, veiklos tobulinimo, geresnio turimų išteklių panaudojimo būdų siūlymas (teikiant rekomendacijas). Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, būtina nustatyti problemines ar nepakankamai išplėtotas veiklos sritis, ištirti priežastis, apibrėžti jų poveikį tiriamai veiklai. [2]

Pasak Valstybės kontrolės Veiklos audito valdymo departamento direktoriaus Kęstučio Širvaičio, veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Siekdamas audito tikslų, auditorius taip pat turi įvertinti, ar audituojama veikla vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus. Veiklos audito rezultatai įforminami audito ataskaita. [4]

Veiklos audito metu nagrinėjama:

1. Kaip formuluojama veiklos strategija.

2. Ar vyksta visi darbiniai procesai, kurie būtini strategijai įgyvendinti.

3. Ar esantys darbai vykdomi efektyviai.

4. Ar aprašyta atskirų darbų atlikimo tvarka įmonėje.

5. Ar visiems darbams priskirti šeimininkai, ar nesidubliuoja darbai, kaip dalinamasi atsakomybė „pasienio“ srityse.

6. Ar tinkamai aprašytos visų darbuotojų pareigos, atsakomybės sritys, darbo efektyvumo rodikliai.

7. Kaip padaliniai bendrauja tarpusavyje.

8. Kokiu būdu planuojami darbuotojų rezultatai, kaip kontroliuojamas šių planų įgyvendinimas.

9. Kokia yra kompanijos kultūros specifika, lankstumas, pasirengimas permainoms.

Veiklos auditas atliekamas renkant ir analizuojant informaciją, kalbantis su darbuotojais, taip pat nagrinėjami darbo dokumentai: procesų ir procedūrų aprašymai, pareiginiai nuostatai ir darbo instrukcijos, planų ir ataskaitų formos ir kt.

Po audito įmonės vadovybei pateikiamos išvados ir tolimesnių veiksmų rekomendacijos. [5]

Lyginant veiklos ir finansinį auditą, veiklos audito uždaviniai yra kur kas įvairesni nei finansinio audito. Be to, finansinio audito procedūros yra gerai standartizuotos, tuo tarpu sukurti tokias veiklos audito procedūras iš viso neįmanoma, nes veikla aprėpia aibę funkcijų, kurios skiriasi turiniu (finansiniu, ekonominiu, valdymo, teisiniu ir įvairių šių veiksnių kombinacijomis), kompleksiškumu (neretai veikla vykdoma dalyvaujant daugeliui organizacijų, atliekančių joms priskirtas funkcijas), sudėtingumu (sąveikos, valdymo, atsakomybės neapibrėžtumu), laikotarpiu, per kurį šios funkcijos turi būti atliktos, planų įvairove (operatyvinių, taktinių, strateginių), planų turiniu, jų struktūra, gausa terminų, kuriuos neretai sunku suderinti, ir kitomis ypatybėmis. [3]

Visa tai reikalauja, kad būtų sukurti specialūs veiklos audito metodai, plačiai taikoma sisteminė analizė, plėtojama specifinė metodologija, remiamasi tinkamai apdorotais kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis ir pasirūpinta išvadų bei rekomendacijų patikimumu bei tikslumu.

Veiklos auditoriai neturi didelės patirties todėl, kad toks auditas nebuvo aktualus praeityje, tuo tarpu finansinio audito šaknys yra pakankamai gilios.

1.2. Veiklos audito rūšys

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1330 žodžiai iš 4421 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.