Veiklos audito
5 (100%) 1 vote

Veiklos audito

ĮVADAS

Veiklos auditas – nauja kontrolės forma, aprėpianti viešojo sektoriaus institucijų, jos atskirų sistemų ir visos valstybės veiklą. Šiuo metu jau beveik visos pasaulio valstybės atlieka veiklos auditą, tiesa, jis įvairiuose šalyse skirtingai suprantamas ir vykdomas. Veiklos auditas faktiškai pradėtas taikyti aštuntajame XX a. dešimtmetyje.

Pačia plačiausia prasme veiklos auditas yra valstybės, ministerijų, departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų šiems kriterijams gerinti rengimas.

Veiklos audito uždaviniai įvairiuose šalyse formuluojami nevienodai, tačiau jų esmė nėra labai skirtinga.

Siekiant realizuoti veiklos audito tikslus, daugelyje šalių sukurtos specialios kontrolės institucijos, o įvairiuose departamentuose, organizacijose, įstaigose, ministerijose įsteigti struktūriniai padaliniai, kurie atlieka vidaus audito funkcijas. Įvairiuose šalyse tokių kontrolės institucijų pavadinimai šiek tiek skiriasi. Tokias funkcijas Lietuvoje atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institucija, kuri pavaldi Seimui.

Kadangi veiklos auditas yra labai sudėtingas procesas, tai sukurtos specialios tarptautinės organizacijos, nustatančios veiklos audito standartus, nagrinėjančios ir apibendrinančios sukauptą patirtį, siekiančios suvienodinti taikomus požiūrius, metodus, modelius, procedūras.

Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija apibrėžia veiklos auditą kaip

procesą, kuriuo metu įvertinama: „…kiek ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai tikrinama organizacija, atlikdama priskirtas jai užduotis, naudoja savo resursus“. „Veiklos auditas rūpinasi ekonomiškumu, efektyvumu ir veiksmingumu ir apima: administracines veiklos ekonomiškumo auditą, siedamas jį su paskelbtais administravimo principais ir praktika bei valdymo politika; tikrinamų organizacijų žmoniškųjų, finansinių ir kitų resursų analizę, informacinių sistemų tyrinėjimą, veiklos rezultatų vertinimą ir stebėsenos (monitorinio) tvarkymą, tikrinamos organizacijos veiklos veiksmingumą, siedamas veiksmingumą su tos organizacijos nustatytų tikslų įgyvendinimu ir realų veiklos poveikį lygindamas su tikėtinomis pasekmėmis“.

Šio kursinio darbo tikslas – išanalizuoti įmonės „Famega“ veiklą ir nustatyti kaip yra laikomasi įmonės nuostatų bei vidaus taisyklių, įvertinti įmonės veiklos efektyvumą bei įmonės vadovybės planų ir procedūrų vykdymą.

Kursinį darbą sudaro įvadas ir dvi dalys, pateikiamos išvados.

Pirmoje dalyje išdėstysiu teorinius veiklos audito aspektus, o antroje dalyje pateiksiu įmonės „Famega“ veiklos audito etapus, sudarysiu vidaus audito planą, programą, išanalizuosiu kokios yra daromos klaidos, pateiksiu pasiūlymus jas ištaisyti.

1. Veiklos audito pagrindinės teorinės nuostatos

1.1. Veiklos audito apibrėžimas, tikslai ir uždaviniai.

Pačia plačiausia prasme veiklos auditas yra valstybės, ministerijų, departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šios kriterijus gerinti, rengimas.

Veiklos audito uždaviniai įvairiose šalyse formuluojami nevienodai, tačiau jų esmė nėra labai skirtinga.

Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija (International Organization of Supreme Audit Institutions – INTOSAI) apibrėžia veiklos auditą kaip procesą, kurio metu įvertinama, „…kiek ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai tikrinama organizacija naudoja savo resursus, atlikdama priskirtas jai užduotis“. „Veiklos auditas rūpinasi ekonomiškumo ir veiksmingumo auditu ir apima:

• administracinės veiklos ekonomiškumo auditą;

• tikrinamų organizacijų žmoniškųjų, finansinių ir kitų resursų analizę;

• tikrinamos organizacijos veiklos veiksmingumo įvertinimą, siejant šį veiksmingumą su organizacijos nustatytų tikslų pasiekimo lygiu ir realiu veiklos poveikiu, palyginus jį su tikėtinomis pasekmėmis.

Veiklos audito uždaviniai yra kur kas įvairesni nei finansinio audito. Be to, finansinio audito procedūros yra gerai standartizuotos, tuo tarpu sukurti tokias veiklos audito procedūras iš viso neįmanoma, nes veikla aprėpia aibę funkcijų, kurios skiriasi turiniu (finansiniu, ekonominiu, valdymo, teisiniu ir įvairių šių veiksnių kombinacijomis), kompleksiškumu (nerietai veikla vykdoma dalyvaujant daugeliui organizacijų, atliekančių joms priskirtas funkcijas), sudėtingumu (sąveikos, valdymo, atsakomybės neapibrėžtumu), laikotarpiu, per kurį šios funkcijos turi būti atliktos, planų įvairove (operatyvinių, taktinių, strateginių), planu turiniu, jų struktūra, gausa terminų, kuriuos nerietai sunku suderinti, ir kitomis ypatybėmis.

Visa tai reikalauja, kad būtų sukurti specialūs veiklos audito metodai, plačiai taikoma sisteminė analizė, plėtojama specifinė metodologija, remiamasi tinkamai apdorotais kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis ir pasirūpinta išvadų bei rekomendacijų patikimumu bei tikslumu.

Veiklos auditoriai neturi didelės patirties dar ir todėl, kad toks auditas nebuvo aktualus praeityje, kad visos apimtis jis nebuvo ir nėra taikomas privačiame sektoriuje, tuo
tarpu finansinio audito šaknys yra pakankamai gilios. Poreikis atlikti kurios nors organizacijos auditą sunku prognozuoti, nes priklauso nuo daugelio priežasčių, tarp kurių svarbiausios yra šios: įvairių stagnacijos procesų atsiradimas, tam tikros organizacijos veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir/ar veiksmingumo stoka, prognozavimo ir planavimo klaidos, valdymo struktūrų gremėzdiškumas, funkcijų dubliavimas, atskaitomybės spragos, atsilikimas nuo pasaulinių standartų, įstatyminės bazės neatitikimas šiuolaikiškų reikalavimų, sunkiai suprantamas lėšų panaudojimas, ypač stambiu mastu, aukštų pareigūnų viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo tvarkos pažeidimai.

Išvardyti veiklos audito ypatumai išskiria šią audito rūšį kaip specifinę, naują, ir todėl reikalaujančią itin kruopščios analizės nustatant tikslus, turinį, procedūras, etapus, pasirenkant taikytiną metodologiją, metodus, įvairių duomenų apdorojimo būdus ir kt.

1.2. Ryšys su organizacijos valdymu, vidaus kontrolės sistema

Tam, kad viešojo juridinio asmens tikslai būtų pasiekti ekonomiškai, efektyviai, rezultatyviai, organizacijos valdymas turi funkcionuoti efektyviai bei apimti tokias sritis:

• vykdomų programų planavimą, organizavimą, valdymą ir kontroliavimą;

• naudojamų išteklių valdymą bei jų valdymo atitikimą įstatymams ir poįstatyminiams aktams,

• išteklių apsaugą nuo švaistymo, praradimų ar netinkamo naudojimo,

• veiklos vertinimą, priežiūrą,

• programos bei veiklos atitiktį tikslams,

• duomenų tinkamumo juos gaunant ir naudojant patikrą (įskaitant jų įtraukimą į ataskaitas).

Vidaus kontrolė turi užtikrinti, kad šiose srityse vidaus kontrolės procedūros, o kartu ir organizacijos valdymas veikia efektyviai. Atitinkamai, vidaus auditorius vertindamas vidaus kontrolės sistemos efektyvumą bei valdymą ir teikdamas rekomendacijas vidaus kontrolei bei įmonės valdymui tobulinti, taip pat prisideda prie viešojo juridinio asmens veiklos tobulinimo. Bet reikia pabrėžti, kad vidaus auditorius negali pats dalyvauti valdymo procese ir gali turėti įtakos įmonės valdymui tik vertindamas procesus bei teikdamas rekomendacijas.

Taigi, vidaus auditoriai, atlikdami veiklos auditą, padeda viešajam juridiniam asmeniui veikti šiuos procesus:

• pajamų augimą,

• kaštų ar išlaidų sumažinimą,

• veiklos efektyvumo didinimą,

• organizacinių, administracinių, valdymo procesų tobulinimą,

• paslaugų ar prekių kokybę,

• numatytų tikslų pasiekimą ekonomiškiau, efektyviau, rezultatyviau,

• veiklos planų sudarymą bei koregavimą,

• veikos skaidrumo didinimą.

1.3. Veiklos audito sritys

Veiklos auditas apima visas valdymo sritis: projektų, veiklos, programų valdymą. Gali būti audituojama konkreti siaura sritis arba platus valstybinės reikšmės procesas. Be to, atskiras auditas gali apimti tik ekonomiškumo arba efektyvumo, arba rezultatyvumo tyrimą, tačiau gali būti vertinami ir visi šie veiksniai. Tačiau, nepaisant to, pagal audito mastą galėtume išskirti keturias pagrindines veiklos audito sritis:

• atskirų faktų auditas (taupumo ir racionalumo panaudojant išteklius tyrimas, išlaidų pagrįstumo, vidaus kontrolės įvertinimo, efektyvumo, rezultatyvumo ir pan.), pvz., atskirų projektų vykdytojų pasirinkimo kriterijų auditas;

• atskirų projektų, pvz., skurdo sumažinimo programų auditas;

• atskiros veiklos srities auditas, pvz., šalpos organizavimo auditas;

• visapusiškas viešojo juridinio asmens vidaus auditas.

1.4. Veiklos audito kriterijai

Auditui atlikti vidaus auditorius turi pasirinkti tinkamus kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami audito įrodymai. Vertinimo kriterijai turi būti aiškiai išdėstyti ir pagrįsti ir, kur įmanoma, paimti iš autoritetingų šaltinių.

Kalbant apie veiklos audito kriterijus, būtina pradėti nuo vadinamosios 3E koncepcijos, aprėpiančios tris sampratas: ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą. Toks poreikis kyla, todėl, kad viešojo administravimo kokybės vertinimo sampratos vis dar nėra visiems iki galo aiškios, visiems priimtinos ir vienodai naudojamos.

Norint, kad specialistai suprastų vienas kitą, kad būtų plėtojama teorija, kad praktikai galėtų tinkamai taikyti teorines koncepcijas, metodus, metodikas, suprastų nagrinėjamos situacijos sudėtingumą, sprendinio priklausomumą nuo pasirinktų vertinimo kriterijų, taikomų modelių ir kitų veiksnių, leidžiamos enciklopedijos, žodynai, autoriai dėsto mokslinių tyrimų rezultatus, apibrėždami taikomų sampratų turinį, vadinasi, terminijai skiriama dėmesio, tik gal nepakankamai.

Šio skyriaus tikslas ribotas – išnagrinėti tris pagrindines, taikomas viešajame administravime veiklos vertinimo sampratas, kurios sutrumpintai žymimos 3E simboliu: ekonomiškumas (Economy), efektyvumas (Efficiency) ir veiksmingumas (Effectiveness).

Kadangi šie terminai pakankamai sudėtingai siejasi vienas su kitu, tačiau yra visiškai skirtingi, tai verta išsiaiškinti šiuos panašumus bei skirtumus.

1.4.1. 3E koncepcija

1.4.1.1. Ekonomiškumas ir efektyvumas

Tikslinga pradėti nuo ekonomiškumo (Economy) ir efektyvumo (Efficiency) apibūdinimų ir santykių tarp jų nustatymo.

Apibendrinus egzistuojančius ekonomiškumo apibūdinimus galima teigti, kad, ekonomiškumas suprantamas kaip
minimizavimas panaudotų išteklių, kurių reikia tam tikram rezultatui gauti (pagaminti prekę, suteikti paslaugą ir pan.), išlaikant tam tikrą to rezultato kokybę.

Vadinasi, įvairius rezultatus galima palyginti panaudotų išteklių kaštais, turint galvoje, kad šie rezultatai nesiskiria kokybe. Tokio palyginimo kriterijumi laikomas ekonomiškumas. Šis kriterijus suteikia galimybę pasirinkti geriausią, t. y. ekonomiškiausią arba pigiausią būdą, siekiant konkretaus rezultato.

Ekonomiškumas glaudžiai susijęs su efektyvumu, tačiau pirmasis rodiklis (ekonomiškumas) suprantamas daug siauriau, negu antrasis.

Ekonomiškumas, kartais dar vadinamas taupumu, vertina tik kaštus, tuo tarpu efektyvumas yra kur kas universalesnis kriterijus laikui, vykdančių konkrečią užduotį darbuotojų skaičiui, darbo organizavimo aspektams, sąveikos problemoms ir kitiems veiksniams vertinti, žinoma, neatsisakant ir finansinių sąnaudų vertinimo aspektų. Tačiau tai daroma aukštesniu lygmeniu, t. y. apskaičiavus visas arba didesnę dalį išlaidų, susijusių su konkrečios užduoties vykdymu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1549 žodžiai iš 5093 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.