Veiklos organizavimas
5 (100%) 1 vote

Veiklos organizavimas

Turinys

1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika 3

2. Gamybinės programos pagrindimas 3

3. Investicinio kapitalo poreikis 4

3.1 Pagrindinio kapitalo poreikis 5

3.2 Apyvartinio kapitalo poreikis 9

4. Gamybinės veiklos organizavimas 10

4.1 Veiklos ciklo trukmė (operacijų derinimo būdai) 2 sudėtingumo grupės detalės pavyzdžiu 10

4.2 Pertraukiamo veikimo srovinė linija 12

4.3 Ciklogramos formavimas 13

5. Pagalbinės veiklos organizavimas 14

7. Kokybės kontrolės organizavimas 18

8. Personalo poreikio nustatymas 20

8.1 Pagrindinių darbininkų poreikis 20

8.2 Pagalbinių darbininkų poreikis 21

8.3 Vadovų ir specialistų poreikis 21

9. Organizacinė valdymo schema. Gamybinė struktūra su tarpusavio ryšiais. 22

10. Gamybos kaštų formavimas 24

10.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos 24

10.2. Darbo apmokėjimo sąnaudos 28

10.3 Nusidėvėjimas 30

11. Gaminio kainos nustatymas 30

12. Gamybos sąnaudų panaudojimo efektyvumas 31

12.1. Grynųjų pinigų srautai 31

12.2. Projekto efektyvumo apskaičiavimas 35

12.3. Investicinio projekto pajamų ir išlaidų balansas 37

Išvados 39

Naudotos literatūros sąrašas 40

1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika

Mechaninio cecho techniniai ekonominiai rodikliai

1 lentelė

Rodiklis Projektinis dydis

1. Metinė gamybos apimtis

1.1. Natūrinė išraiška, vnt. 4220

1.2. Normatyvinėmis valandomis, nh 160709

1.3. Vertinė išraiška, Lt 13636930

2. Įengimų skaičius, vnt. 42

3. Investicinis kapitalas, Lt 18903227

3.1. Pagrindinis 18660080

3.2. Apyvartinis, Lt 243146,75

4. Bendras baro plotas, m2 1980,8

5. Pramoninio gamybinio personalo skaičius 119

5.1. Pagrindiniai darbininkai 82

5.2. Pagalbiniai darbininkai 25

5.3. Vadovai, specialistai, tarnautojai 12

6. Vidutinis metinis išdirbis, Lt

6.1. Vieno PGP darbuotojo 114599

6.2. Vieno darbininko 166304

7. Darbo apmokėjimo išlaidos

7.1. Darbininkų 876470

7.2. Vadovų, specialistų, tarnautojų 157200

8. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, tūkst.Lt

8.1. Darbininko 683

8.2. Vadovo, specialisto 1092

9. Fondogrąža 3,55

10. Produkcijos vieneto savikaina, Lt 2154,29

11. Produkcijos vieneto kaina (baro, cecho) 3231,5

12. Produkcijos gamybos kaštai, Lt 9091107

13. Išlaidos vienam produkcijos litui pagal cechinę pardavimo kainą 0,67

14. Gaminio rentabilumas 0,5

15. Projekto efektyvumo rodikliai

15.1. Apsimokėjimo laikas, m 4.28

15.2. Grynoji esamoji vertė, Lt 8242227,05

15.3. Pelningumo indeksas 1,43

2. Gamybinės programos pagrindimas

Gamybos apimtis turi remtis gaminio gyvavimo ciklu. Įsisavinimo ir senėjimo gamybos stadijose gamybos apimtis sumažinama.

Prognozuojama produkcijos apimtis

2 lentelė

Metai 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Mėnesiai 11 1 12 12 12 12 12 12 3 9 12

Gamybos stadija Įsisav. Branda Senė jimas

Gaminių kiekis 2112 351 4220 4220 4220 4220 4220 4220 1053 1579 2110

Visa gamybos trukmė Tg=9 metai, 108 mėnesiai. Brandos stadijoje gaminama 4220 gaminių per metus, o per mėnesį – 351 gaminiai.

Įsisavinimo stadijos trukmė apskaičiuojama:

T1=0,1 Tg; T1=9*0,1=0,9 m.= 11 mėn.

Brandos stadijos trukmė apskaičiuojama:

T2=0,7*Tg; T2=9*0,7=6,3 m.= 76 mėn.

Senėjimo stadijos trukmė apskaičiuojama:

T3=0.2*Tg; T3=9*0.2=1,8 m.= 21 mėn.

Įsisavinimo stadijos gamybos apimtis kiekvieną mėnesį apskaičiuojamas taip:

Pirmą mėnesį – 351/11=32 ; antrą- 32+32=64; trečią – 64+32=96; ketvirtą – 96+32=128; penktą – 128+32=160; šeštą – 160+32=192; septintą – 192+32=224; aštuntą – 224+32=256; devintą – 256+32=288; dešimtą – 288+32=320; vienuoliktą – 320+32=352. Viso per 0,9 metus – 2112 gaminiai.

Pirmųjų metų paskutinį mėnesį, priklausantį brandos stadijai yra gaminama: 4220/12= 351 gaminys.

Produkcija

4220

Laikas

11 mėn. 76 mėn. 21 mėn.

Tg=9 m

1 paveikslas

3. Investicinio kapitalo poreikis

3.1 Pagrindinio kapitalo poreikis

Pagal metinę gamybos apimtį reikia apskaičiuoti jos metinį darbo imlumą (kiek laiko jai reikia pagaminti).

Metinės gamybos apimties darbo imlumas

3.1.1 lentelė

Veiklos Metinis

Rūšis 1 2 3 4 gamybos

Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes apimties

16880 71740 63300 25320 darbo

Laiko norma vienetui ir met. programos darbo imlumas pagal sudėt. grupes n.k. imlumas

Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k.
G 2 563 3 3587 7 7385 10 4220 15755

Suma 42 11814 46 55000 61 64355 70 29540 160709Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes kiekvienai sudėtingumo grupei yra gaunamas metinę gamybos apimtį padauginus iš to, kiek kiekvienos sudėtingumo grupės detalių yra kiekviename gaminyje. Metinis gamybos apimties darbo imlumas kiekvienai operacijai yra apskaičiuojamas laiko normą vienetui dauginant iš detalių skaičiaus per metus, o tuos horizontaliai sudėjus gaunamas visoms sudėtingumo grupių detalėms, kiekvienai operacijai, sugaištas laikas, o sudėjus šiuos laikus – metinės gamybos apimties darbo imlumas – 160709 h.

Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes:

4220*4 = 16880

4220*17= 71740

4220*15= 63300

4220*6 = 25320

Tada reikia apskaičiuoti kiek įrengimų reiks visai gamybos apimčiai pagaminti.

Įrengimų skaičius

3.1.2 lentelė

Veiklos rūšis Metinis gamybos darbo imlumas, T nh Efektyvus įrengimųdarbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymokoeficientą Fei*kn Įrengimų skaičius vienetais Apkrovimo koeficientas, ka

Apskaičiuotas Priimtas

A 12798 4202 3,046 4 0,76

B 15052 4202 3,582 4 0,90

C 9846 4202 2,343 3 0,78

D 31580 4202 7,515 8 0,94

E 41778 4202 9,942 10 0,99

F 33900 4202 8,068 9 0,90

G 15755 4202 3,749 4 0,94

Suma 160709 – 38,246 42

Cecho įrengimų skaičius vienetais apskaičiuojamas:

Nt = T / (Feį * kn)

T – metinis gamybos imlumas, n.h

T = G * tvnt

G – metinė gamybos apimtis, vnt.

tvnt – vienetinė laiko norma, h.

kn – normų įvykdymo koeficientas (1,1)

Feį – metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laikas, h

Feį = Dm * p * tv * (1 – ∆n/100)

Feį = 254* 8 * 2 * 0,94 = 3820

Dm – darbo dienų skaičius per metus:

Dm = Dk – Dš – Ds – Dšv

Dm == 365 – 52 – 52 – 7 = 254

p – pamainų skaičius (2);

tv – vidutinė pamainos trukmė (8 h);

∆n – darbo laiko nuostoliai įrengimų remontui (5-7 %). Rinkausi 6.

Feį * kn = 3820 * 1.1 = 4202 n.h

Apskaičiuotas darbininkų skaičius gaunamas II stulpelį padalinus iš III. Priimtas darbininkų skaičius apskaičiuojamas suapvalinus IV stulpelį iki didesniojo sveikojo skaičiaus. Apkrovimo koeficientas gaunamas IV stulpelį padalinus iš V.

Skaičiuojame įrengimų vertę.

Įrengimų vertė

Technologiniaiįrengimai Skaičius Suminė varikliųgalia, kw Sudėtingumo grupėremontiniais vnt. Vieneto kaina, Lt Vieneto transportavimoir remontavimo išlaidos,Lt Balansinė vertė, Lt Visa vertė, Lt

A 4 14 8 30000 7500 37500 150000

B 4 15 9 40000 10000 50000 200000

C 3 11 12 48000 12000 60000 180000

D 8 12 10 66000 16500 82500 660000

E 10 15 14 74000 18500 92500 925000

F 9 10 12 80000 20000 100000 900000

G 4 5 8 95000 23750 118750 475000

Suma 42 82 73 100000 25000 541250 3490000

Energetiniai įrengimai 349000

Kėlimo irtransportavimoįrengimai 1 1000 1000

Iš viso: 3840000

3.1.3 lentelė

Energetinių įrengimų vertę skaičiuoju 10% (šiaip 0,05-0,2) nuo technologinių įrengimų vertės.

Transportavimo ir kėlimo įrengimų vertė skaičiuojama:

Qp = M / Dm

M- per metus pervežamų krovinių svoris, t; ( korp. + orig.)

Dm – darbo dienų skaičius per metus, d;

Originalios detalės: 4220*(42-1)*0.36 (vidutinė originalios detalės masė kg.)*1,17(ruošinio masė 17 proc. didesnė už detalės masę)

=72876,024kg.

Korpusinės detalės: 4220*1*20 (vidutinė korpusinės detalės masė kg)*1,17(ruošinio masė 17 proc. didesnė už detalės masę)= 98748kg.

M = 72876,024+98748= 171624,024 kg = 171,624 t.

Qp = 171,624/254= 0,676 t/d.

Transporto priemonių skaičius:

Ntr = Qp / qp

Ntr = 0,676/0.7=0,96 transporto priemonės.

qp – pasirinktos transporto priemonės techninis našumas, t/d (0,7-1,5);

Suapvaliname iki 1.

Transportavimo išlaidos skaičiuojamos 25% nuo kainos.

Balansinė vertė = kaina+ vieneto ir jo transportavimo išlaidos

Visa vertė = balansinė vertė*įrenginių skaičius.

Skaičiuojame įrengimų nusidėvėjimą.

Įrengimų nusidėvėjimas

3.1.4 lentelė

Metai Skaičiavimas Nusidėvėjimas Nusidėvėjimas,%

I metai (3840000-384000)*5/15 1152000 33,33

II metai (3840000-384000)*4/15 921600 26,67

III metai (3840000-384000)*3/15 691200 20,00

IV metai (3840000-384000)*2/15 460800 13,33

V metai (3840000-384000)*1/15 230400 6,67

Suma – 3456000 100,00

Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas “Metų skaičiaus” metodu.

V1- įrenginių vertė.

V1= 3840000 Lt = 3840 tūkst. Lt

V2- likvidacinė vertė (10%* V1)

V2= 384 tūkst. Lt

T- tarnavimo laikas metais (5-7). Renkuosi 5 metus.

T= 5 metai, 1+2+3+4+5 = 15

Pirmais metais paskaičiuojama 5/15 viso nusidėvėjimo, antrais 4/15, trečiais 3/15,
ketvirtais 2/15, o penktais 1/15.



Įrengimų užimamas plotas ir papildomo ploto koeficientas

3.1.5 lentelė

Įrenginys Įrenginių skaičius Įrenginio užimamas plotas, m2 Papildomo ploto koeficientas Reikalingas patalpų plotas, m2

A 4 2 5 40

B 4 4 4,5 72

C 3 7 4 84

D 8 8 4 256

E 10 10 3,5 350

F 9 20 3 540

G 4 3 4,5 54

Suma 42 1396

Baro (cecho) pastatų vertė ir nusidėvėjimas

3.1.6 lentelė

Patalpų

Gamybinės patalpos Plotas m2 (priskaičiavus koeficientą) Aukštis m Kubatūra m3 Vieno m3 vertė Lt. Vertė Lt, V1 Likvidavimo vertė Lt,V2 Tarnavimo laikas m., T Metinė nusidėvėjimosuma Lt

Gamybinės 1396 7 9772 1200 11726400 1172640 10 1055376

Pagalbinės 69,8 7 488,6 1300 635180 63518 10 57166,2

Buitinės tarnybinės 515 3 1545 1500 2317500 231750 10 208575

Suma 1980,8 – 13786,4 – 14679080 14679080 – 1321117,2

Gamybinių ir buitinių, tarnybinių patalpų plotas yra su priskaičiuotu papildomo ploto koeficientu. Buitinių, tarnybinių patalpų plotas imamas 5 m2 vienam darbuotojui, kurių iš viso yra 103 ( 82 pagrindiniai ir 21 pagalbinių), o pagalbinių patalpų – 5% nuo viso gamybinių patalpų ploto.

Likvidavimo vertė yra 10% nuo visos vertės, o nusidėvėjimas skaičiuojamas:

A=(V1-V2)/T,

kur A – metinė nusidėvėjimo suma, V1 – visa vertė Lt., V2 – likvidavimo vertė Lt., T – tarnavimo laikas.

3.2 Apyvartinio kapitalo poreikis

Apyvartinis kapitalas turi būti suformuotas nuliniais metais.

Papildomos investicijos į apyvartinį kapitalą, keičiantis gamybos apimčiai, apskaičiuojamos praeitų metų apyvartinį kapitalą pakoreguojant gamybos apimties keitimosi procentu.

Įmonės apyvartinio kapitalo poreikis nuliniais metais skaičiuojamas:

Kap= Qs*Nd/360

Qs = Kk+Kp+Npji

Qs – produkcijos gamybos kaštai pirmaisiais gamybos metais

Nd – apyvartinio kapitalo norma dienomis (5-15 dienų)

Kk – kintami kaštai

Kp – pastovūs kaštai, be pastatų, įrengimų ir intelektualaus turto nusidėvėjimo

Npįi – pastatų, įrengimų ir intelektualaus turto nusidėvėjimas 1-ais metais

Qs = 1442507,3 + 4821991,5 + 1321117,2 + 1152000 + 15667 = 8753283 Lt

Kap =8753283*10/360 = 243146,75 Lt

Investicijos į apyvartinį kapitalą

3.2.1 lentelė

Pavadinimas Investicijos 0 metais Gaminio gamybos metai

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Gamybos apimtis – 2463 4220 4220 4220 4220 4220 4220 2632 2110

Gamybos prieaugis, % – – 71 0 0 0 0 0 -38 -20

Apyvartinis kapitalas (-243146,75) – – – – – – – – –

Papildomosinvesticijos į apyvart. kap. – (-173450,61) – – – – – 158307 51658,07 206632,29

Viso investicijų į apyvart.kap. (-243146,75) (-173450,61) 0 0 0 0 0 158307 51658,07 206632,3

Gamybos prieaugį skaičiuojame:

(4220-2463)/4220 = 0,71 = 71%

(2632-4220)/4220 = -0,38 = -38%

(2110-2632)/2632 = 0,2 = -20%

Papildomos investicijos į apyvartinį kapitalą:

(-243146,75)*0,71 = (-173450,61)

((-243146,75)+ (-173450,61))*(-0,38) = 158307

((-243146,75)+ (-173450,61)+ 158307)*(-0,20) = 51658,07

Paskutiniais projekto gyvavimo metais:

-((-243146,75)+ (-173450,61)+ 158307+51658,07) = 206632,3

Nulinių ir visų gamybos metų investicijos į apyvartinį kapitalą, nutraukus gamybą, sugrįžta paskutiniais gamybos metais kaip teigiama pinigų srauto dalis.

Apskaičiavus investicijų poreikį pagrindiniam ir apyvartiniam kapitalui, sudaromas investicijų paskirstymo planas.

Investicijų paskirstymo planas

3.2.2 lentelė

Investicijų struktūra Bendra suma 0-iais metais

1. Pastatai 14679080

2. Įrengimai 3840000

3. Intelektualus turtas 141000

Bendras pagrindinis kapitalas 18660080

Apyvartinis kapitalas 243146,75

Bendros investicijos 18903227

4. Gamybinės veiklos organizavimas

4.1 Veiklos ciklo trukmė (operacijų derinimo būdai) 2 sudėtingumo grupės detalės pavyzdžiu

Apskaičiuojamas įrengimų skaičius antros sudėtingumo grupės detalėms.

4.1.1 lentelė

Įrengimų skaičius

Veiklos rūšis Metinis gamybos darbo imlumas, T n.h Efektyvus įrengimųdarbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymokoeficientą Feį*kn Įrengimų skaičius, vnt. Apkrovimo koeficientas, ka

Apskaičiuotas Priimtas

A 2391 4202 0,57 1 0,570

B 4783 4202 1,14 2 0,570

C 5978 4202 1,42 2 0,710

D 17935 4202 4,27 5 0,854

E 14348 4202 3,41 4 0,853

F 5978 4202 1,42 2 0,710

G 3587 4202 0,85 1 0,850

Suma 55000 – 13,08 17 –

“N” = 4220 vnt. (metinė gaminio apimtis),

N02=17 (originalių detalių skaičius gaminyje antroje sudėtingumo grupėje).

Gm = “N”* N02 = 4220*17 =71740 (kiek originalių detalių pagaminti per metus antroje sudėtingumo grupėje).

Fed = Dm*(1-n/100) = 254*(1-6/100) =239 d.d.

Gd = Gm/ Fed*kn =71740/239*1,1 =273 vnt./d (pagaminamų vienetų skaičius per dieną).

p = 60 (detalių skaičius partijoje)

Gd/P = 273/60 = 4,55 _5

n = 5*60 = 300

n*Fed*kn = 300*239*1,1 = 78870

78870-71740 = 7130 (per metus pagaminama detalių daugiau nei
reikia).

Yra trys operacijų derinimo būdai:

nuoseklus,

lygiagretus,

mišrus.

Nuoseklus operacijų derinimo būdas.

Gaminant n detalių, pirmiausia visoms partijoms atliekama pirmoji operacija, tada visoms partijoms atliekama antroji operacija ir t.t

Šio operacijų derinimo būdo trūkumai: susidaro ilgas detalių partijos gamybos ciklas. Jis populiarus vienetinėje gamyboje, gamyboje mažomis serijomis ir net serijinėje gamyboje, kurių technologijos operacijų proceso trukmė labai skirtinga. Privalumai: lengvas operatyvinis gamybos planavimas, tinkamas darbo vietų apkrovimas.

Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:

Lygiagretus operacijų derinimo būdas.

Derinant operacijas lygiagrečiai, atlikus eilinę operaciją, detalė (transportinė partija) iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos kitos, per duodamos tolesnei operacijai.

Privalumai : gamybos ciklo trukmė gaunama trumpiausia. Trūkumai: kai operacijų trukmė nevienoda, trumpesnėse operacijose įrengimai ir darbininkai stovi, ir dėl trumpalaikių prastovų duoti papildomo darbo neįmanoma.

Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:

Mišrus operacijų derinimo būdas.

Gaminant šiuo būdu, dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai,dalį – lygiagrečiai. Galimi du atvejai: ankstesnioji operacija trumpesnė už tolesniąją ir ankstesnioji operacija ilgesnė už sekančią operaciją. Į formulę įrašomas trumpesnis iš dviejų gretimų operacijų laikas.

Operacijas derinant mišriai, darbo vietos –darbininkai (per ilgesnę operaciją einančią po trumpesnės ) prastovi ilgiau ir, pradėję apdoroti detales, dirba, kol baigia apdoroti visas detales. Taip geriau naudojamas laikas. Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:

Grafiniai kiekvieno detalių derinimo būdo vaizdavimai pateikti 1, 2, 3 prieduose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1787 žodžiai iš 5927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.