Veiklos rezultatai kaip civilinių teisių objektai
5 (100%) 1 vote

Veiklos rezultatai kaip civilinių teisių objektai

1121314151617181

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Pasauga 4

1.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos 4

1.2. Sandėliavimas 10

1.3. Specialios pasaugos rūšys 12

2. Krovinių ir keleivių vežimas.Ekspedicija. 13

2.1. Krovinių vežimas 13

2.2. Atskirų vežimo rūšių ypatumai 20

2.3. Krovinių vežimas sausumos kelių transportu 21

2.4. Krovinių vežimas geležinkeliu 22

2.5. Krovinių vežimas jūra 23

2.6. Buksyravimo jūra sutartis 26

2.7. Krovinių vežimas oro transportu 27

2.8. Keleivių ir bagažo vežimas 28

2.9. Krovinių ekspedicija 31

2.10. Prekių (krovinio) gabenimas be dokumentų 33

IŠVADOS 34

LITERATŪRA 35

ĮVADAS

Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas

kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais

susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius

santykius.Civilinė teisė – tai teisės normų sistema, skirta teisiškai

reguliuoti vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių

objektas turi tiesiogiai išreikštą ar numatomą vertę, taip pat tiek su

turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei

organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrįstą

visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas vis geriau patenkinti

fizinių bei juridinių asmenų materialinius bei dvasinius poreikiusCivilinių teisių objektų rūšys – civilinių teisių objektai yra daiktai,

pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės,

intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų

rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.Veiksmai ir jų rezultatai – civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai

ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir

kt.).

PASAUGA

Bendrosios pasaugos sutarties nuostatosPasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kilos

šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o

davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK

6.830 str.).

Pasaugos sutartis paprastai yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo daikto

perdavimo momento (CK 6.830 str. 4 d.). Saugotojo pareigos saugoti daiktą

ir grąžinti jį išsaugotą atsiranda tik nuo to momento, kai daiktas

perduodamas.

Pasaugos sutartis gali būti ir konsensualinė. Konsensualine sutartimi

profesionalus saugotojas įsipareigoja priimti iš davėjo daiktą per

sutartyje nustatytą terminą. Tokia pareiga gali būti numatyta ir juridinio

asmens steigimo dokumentuose (6.830 str. 3 d.), profesionaliu saugotoju

laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena iš veiklos sričių yra

saugojimas. Pasaugos sutarties pripažinimas realine ir konsensualine nėra

naujiena. Atlygintinė konsensualinė pasaugos sutartis yra dvišalė, nes abi

šalys turi priešpriešines teises ir pareigas. Saugotojas įsipareigoja

priimti daiktą iš davėjo, išsaugoti jį ir grąžinti, o davėjas įsipareigoja

sumokėti atlyginimą.

Pasaugos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė (CK 6.830 str. 2

d.). Neatlygintinės pasaugos sutartys yra ir vienašalės, nes davėjas

neįsipareigoja atsilyginti (sumokėti) už saugojimą, pasaugos sutarties

priskyrimas vienai iš šių rūšių turi teisinę reikšmę, pavyzdžiui,

neatlygintinės pasaugos saugotojo atsakomybė yra švelnesnė. Saugotojas

privalo rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str.

3 d.). Tuo tarpu sutartyje atlygintinės pasaugos atveju saugotojas privalo

laikytis visų sutartyje nustatytų saugojimo sąlygų, o jei jos nenustatytos

arba nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktą tokiomis

sąlygomis, kurios maksimaliai užtikrintų daikto išsaugojimą (CK 836 str. 2

d.).

Pasaugos sutartis turi būti rašytinės formos, jei ją sudaro fiziniai

asmenys ir daikto arba daiktų vertė yra didesnė nei penki tūkstančiai litų.

Raštu privalo būti sudaryta ir konsensualinė pasaugos sutartis, numatanti

saugotojo pareigą priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 str. 2 d.).

Rašytinės pasaugos sutarties sudarymą, kai daiktas perduodamas saugotojui,

patvirtina saugotojo išduotas davėjui kvitas arba kitas dokumentas, taip

pat žetonas arba kitoks ženklas (CK 6.831 str. 3 d.). Tačiau formos

nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojančios ir neatima iš šalių

teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir

grąžinto daikto tapatybės.

Pasaugos sutarties šalys yra pasaugos davėjas ir saugotojas. Davėjas turi

būti perduodamo turto savininkas arba asmuo, valdantis daiktą kitais

pagrindais.

Pasaugos sutartis yra prievolė, kurios dalykas yra veiksmai (facere).

Saugotojas įsipareigoja saugoti jam perduotus daiktus ir imtis visų

prieinamų priemonių jiems išsaugoti, pasaugos sutarties dalykas yra

pasaugos davėjui teikiamos saugojimo paslaugos. Pasaugos objektas paprastai

yra
kilnojamieji daiktai (CK 6.830 str. 1 d.). Tačiau specialios pasaugos

rūšies – sekvestracijos objektu gali būti ir nekilnojamieji daiktai (CK

6.863 str. 2 d.). Jei pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti

saugoti daiktai sumaišomi su kitais tos pačios rūšies ir kokybės daiktais,

kuriuos saugoti yra perdavę kiti asmenys, davėjui grąžinamas sutartyje

numatytas tokios pat rūšies ir kokybės daiktų kiekis (CK 6.835 str.).

Pasaugos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Jei sutartis

neterminuota, laikoma, jog ji sudaryta iki pareikalavimo, paimti daiktą

turi teisę pasaugos davėjas arba kitas tokią teisę turintis asmuo,

pavyzdžiui, pasaugos davėjo atstovas.

Šalių teisės ir pareigos. Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamą

priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojime}.

Saugotojas neturi teisės be pasaugos davėjo naudoti saugomą daiktą arba

leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK

6.832 str. 2 d.).

Saugotojas privalo saugoti daiktą laikydamasis sutartyje nustatytų

saugojimo sąlygų. Jeigu saugojimo sąlygos sutartyje nenustatytos arba

nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktą tokiomis sąlygomis,

kurios maksimaliai užtikrintų daikto išsaugojimą (CK 6.836 str.).

Saugodamas daiktą saugotojas privalo užtikrinti įstatymų arba kitų teisės

aktų nustatytų saugojimo priemonių laikymosi reikalavimus (priešgaisrinės

saugos, sanitarinius ir kt.).

Neatlygintinės pasaugos atveju saugotojas privalo rūpintis saugomu daiktu

taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.).

Saugotojas privalo nedelsdamas pranešti davėjui apie tai, kad būtina

pakeisti saugojimo sąlygas ir gauti šio nurodymus. Saugotojas turi teisę

keisti saugojimo būdą, vietą ir kitas sąlygas be davėjo nurodymų, jei

saugojimo sąlygas būtina nedelsiant pakeisti, kad daiktas nežūtų arba

nesugestų (CK 6.837 str. 1 d.). Saugotojas taip pat turi teisę parduoti

daiktą arba jo dalį saugojimo vietovės rinkos kaina, jeigu iškyla grėsmė,

kad daiktas žus, arba daiktas atiduodamas saugoti jau sugadintas, taip pat

jei atsiranda kitų aplinkybių, neleidžiančių užtikrinti daikto saugumo, o

ir negalima tikėtis, kad davėjas imsis neatidėliotinų priemonių. Tokiu

atveju saugotojas turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su

daikto pardavimu, jeigu nurodytos aplinkybės įvyko dėl priežasčių, už

kurias saugotojas neatsako.

Saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu. Ši saugotojo pareiga

nepriklauso nuo to, ar sutartyje nustatytas saugojimo terminas yra

pasibaigęs, ar ne.

Saugotojas turi teisę reikalauti, kad atsiimantis daiktą asmuo pateiktų

kvitą arba kitą dokumentą, patvirtinantį pasaugos sutartį ir asmens teisę

atsiimti daiktą, tačiau neturi teisės reikalauti, kad davėjas arba asmuo,

kuriam daiktas turi būti grąžintas, įrodytų, kad yra saugomo daikto

savininkas arba turi kitokią teisę į tą daiktą (CK 6.832 str. 3 ir 5 d.).

Jei pasaugos sutartis konsensualinė, įsipareigojęs priimti daiktą saugoti

saugotojas neturi teisės reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam

saugoti. Tačiau saugotojas turi teisę reikalauti, kad davėjas, neperdavęs

daikto saugoti per sutartyje nustatytą terminą, atlygintų saugotojui

nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad daiktas saugoti nebuvo

perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pasaugos davėjas neatlygina

nuostolių, jeigu apie savo atsisakymą perduoti daiktą saugoti praneša

saugotojui per protingą terminą (CK 6.833 str.). Saugotojas pagal

konsensualinę sutartį turi teisę atsisakyti priimti saugoti daiktą, jeigu

jis nebuvo perduotas per sutartyje nustatytų terminą.

Pavojingų (degių, sprogstamųjų, chemiškai agresyvių ir pan.) daiktų

saugojimas reikalauja ypatingų saugojimo priemonių bei sąlygų. Todėl

saugotojas turi būti informuojamas apie tai, kad saugoti perduoti daiktai

yra pavojingi. Jei tokios informacijos pasaugos davėjas nesuteikia, jam

tenka neigiamų pasekmių rizika. Saugotojas turi teisę bet kuriuo metu

padaryti nekenksmingas arba sunaikinti degius, sprogstamuosius ar kitus

pavojingus daiktus (CK 6.838 str.). Dėl to atsiradę nuostoliai davėjui

neatlyginami, jeigu davėjas, perduodamas pavojingus daiktus saugoti,

neįspėjo saugotojo apie pavojingas tų daiktų savybes.

Jei pavojingi daiktui buvo perduoti saugoti profesionaliam saugotojui, tai

šis dėl neutralizavimo arba sunaikinimo patirtus pasaugos davėjo nuostolius

privalo atlyginti tik tais atvejais, jei tokie daiktai buvo perduoti

saugoti neteisingai nurodžius ji; pavadinimą ir saugotojas, juos priimdamas

ir išoriškai apžiūrėdamas, negalėjo nustatyti pavojingų daiktų savybių (CK

6.838 str. 2 d.).

Jei pavojingus daiktus saugotojas priima saugoti žinodamas apie pavojingas

daikto savybes, tai kilus grėsmei saugotojo ar aplinkinių gyvybei arba

turtui saugotojas turi teisę tuos daiktus padaryti nekenksmingus arba

sunaikinti ir davėjui nuostolių neatlyginti, jeigu saugotojo reikalavimo

nedelsiant juos atsiimti davėjas neįvykdė. Tokiais atvejais pasaugos

davėjas neatsako
saugotojui ir tretiesiems asmenims už jų nuostolius,

patirtus dėl tokių daiktų saugojimo (CK 6.838 str. 4 d.).

Saugotojas privalo saugoti daiktus pats, jeigu ko kita nenustato pasaugos

sutartis arba nėra pasaugos davėjo sutikimo, išskyrus atvejus, kai dėl

susiklosčiusių aplinkybių būtina apsaugoti davėjo interesus, o gauti davėjo

sutikimą saugotojas neturi galimybių (CK 6.839 str.). Tokiu atveju perdavęs

saugoti daiktus trečiajam asmeniui saugotojas privalo apie tai nedelsdamas

pranešti pasaugos davėjui. Daiktų perdavimas saugoti trečiajam asmeniui

neturi įtakos pasaugos sutarties galiojimui. Už trečiojo asmens veiksmus

pasaugos davėjui atsako saugotojas.

Saugotojas neturi teisės į atlyginimą ir privalo grąžinti sumokėtų

atlyginimą, jei pasaugos sutartis baigiasi dėl aplinkybių, už kurias jis

atsako (CK 6.840 str. 3 d.).

Saugotojas privalo grąžinti tą patį daiktą, kinis buvo priimtas saugoti,

išskyrus atvejus, kai pasaugos sutartis leido sumaišyti rūšiniais požymiais

apibūdintus daiktus (CK 6.844 str. 1 d.). Daiktas turi būti grąžintas

tokios pat būklės, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant j jo

normalų susidėvėjimą, amortizaciją arba pokyčius dėl natūralių jo savybių.

Kartu su daiktu saugotojas privalo grąžinti ir jo vaisius bei pajamas,

jeigu ko kita nenustato sutartis. Saugotojas taip pat privalo sumokėti

daikto grąžinimo išlaidas, jeigu sutartis yra atlygintinė ir nenustato

kitaip.

Saugotojo atsakomybė. Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davėjui

nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad perduoti daiktai buvo prarasti,

jų trūko arba jie sugedo. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinė arba jei

saugotojas yra profesionalus saugotojas, tai šie nuostoliai turi būti

atlyginti visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos atvejus. Jei pasaugos

sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845

str. 2 d.).

Už daikto praradimą, trūkumą arba sugedimą po to, kai atsirado davėjo

pareiga atsiimti daiktą, saugotojas atsako tik esant jo tyčiai arba

dideliam neatsargumui. Jeigu saugotojo įpėdinis arba atstovas pagal

įstatymą saugomą daiktą parduoda nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis

nepriklauso saugotojui, tai įpėdinis arba atstovas pagal įstatymą privalo

grąžinti tik tai, ką jis gavo pardavęs daiktą, arba perleisti reikalavimo

teisę davėjui, jeigu sąžiningas pirkėjas už daiktą dar nėra sumokėjęs (CK

6.846 str. 5 d.).

Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davėjui visus nuostolius, susijusius

su daikto praradimu, trūkumu arba sugedimu. Jei pasaugos sutartis buvo

neatlygintinė, saugotojas privalo atlyginti tik tiesioginius nuostolius.

Tokiu atveju jis atsako:

1) už daikto praradimą arba trūkumą – daikto arba jo trūkstamos dalies

verte;

2) už daikto sugedimą – daikto vertės sumažėjimo suma.

Jeigu dėl daikto sugadinimo, už kurį saugotojas atsako, daikto vertė

sumažėjo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesnę paskirtį, tai

davėjas turi teisę atsisakyti atsiimti daiktą ir reikalauti, kad saugotojas

atlygintų daikto vertę ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko

kita.

Pasaugos davėjo teisės ir pareigos. Jei pasaugos sutartis atlygintinė, t.

y. sutartyje nustatyta pasaugos davėjo pareiga sumokėti atlyginimą, jis

privalo saugotojui sumokėti atlyginimą pasibaigus saugojimui. Atlyginimas

gali būti mokamas ir dalimis (periodiškai). Jei pasaugos davėjas nesumoka

atlyginimo daugiau kaip už vieną laikotarpį, saugotojas turi teisę

atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pasaugos davėjas paimti) daiktą (CK

6.840 str. 2 d.). Ši taisyklė nėra imperatyvi, ją šalys gali pakeisti

sutartimi.

Jei pasaugos sutartis baigiasi prieš joje nustatytą terminą dėl aplinkybių,

už kurias saugotojas neatsako, jis turi teisę į atlyginimo dalį, kuri

atitinka saugojimo trukmę. Jeigu sutartis baigėsi dėl to, kad perduoti

saugoti pavojingi daiktai, apie kuriuos saugotojas nebuvo įspėtas, buvo

sunaikinti arba neutralizuoti, saugotojas turi teisę į visą atlyginimą.

Pasaugos davėjas privalo mokėti atitinkamą atlyginimą už tolesnį daikto

saugojimą, jeigu pasibaigus pasaugos sutartyje numatytam daikto atsiėmimo

terminui arba pasaugos sutarties terminui jis daikto neatsiima.

Pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui būtinąsias išlaidas, jeigu

kitaip nenustato įstatymas arba sutartis. Jei sutartis atlygintinė, šios

išlaidos yra įskaitomos į atlyginimą (CK 6.841 str.).

Pasaugos davėjas privalo atlyginti ypatingas pasaugos išlaidas, jeigu

davėjas leido daryti tokias išlaidas arba jas patvirtino vėliau, taip pat

kitais pasaugos sutartyje numatytais atvejais. Ypatingomis pasaugos

išlaidomis laikomos išlaidos, kurios viršija normalias tokios rūšies

saugojimo išlaidas ir kurių pasaugos sutarties sudarymo momentu šalys

negalėjo numatyti (CK 6.842 str. 1 d.).

Pasaugos davėjas privalo laiku atsiimti daiktą. Daikto atsiėmimo terminas

gali būti nustatytas sutartimi arba siejamas su sutarties termino pabaiga.

Jeigu pasaugos davėjas laiku neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu

ko kita nenustato
pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai

parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Jeigu saugomo

daikto vertė didesnė nei du tūkstančiai litų, saugotojas turi teisę jį

parduoti tik aukciono būdu. Suma, gauta už parduotą daiktą, atskaičius

saugotojui priklausančias sumas perduodama davėjui. Saugotojo teisė

parduoti daiktą gali būti apribota pasaugos sutartimi.

Pasaugos davėjas privalo atlyginti daikto grąžinimo išlaidas, jei pasaugos

sutartis yra neatlygintinė (CK 6.844 str. 4 d.).

Saugotojas turi teisę sulaikyti perduotą saugoti daiktą, kol davėjas

nesumokės priklausančio atlyginimo už saugojimą arba neatlygins saugojimo

išlaidų, jeigu kitaip nenustato pasaugos sutartis.

Jei pasaugos sutartis konsensualinė, pasaugos davėjas, neperdavęs daikto

saugoti per sutartyje nustatytą terminą, turi atlyginti saugotojui

nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad daiktas saugoti nebuvo

perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.833 str. I d.).

Pasaugos davėjas privalo atlyginti nuostolius, jeigu dėl pavojingų daiktų

saugojimo jie buvo padaryti saugotojui ir tretiesiems asmenims, o apie

pavojingas daiktų savybes pasaugos davėjas saugotojo neįspėjo (CK 6.838

str. 1 d.).

Pasaugos davėjas taip pat privalo atlyginti dėl saugomo daikto savybių

padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daiktą

saugoti, apie tas savybes nežinojo ir negalėjo žinoti, o davėjas apie jas

žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.847 str.).

Pasaugos davėjas turi teisę reikalauti bet kada grąžinti perduotą saugoti

daiktą (CK 6.848 str.).

Sandėliavimas

Sandėliavimo sutartis yra speciali pasaugos sutarties rūšis. Pagal prekių

sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už

atlyginimą saugoti prekių savininko (davėjo) jam perduotas prekes ir

išsaugotas grąžinti nurodytam asmeniui (CK 6.851-6.862 str.)

Saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindinė veiklos

rūšis yra saugoti prekes ir teikti kitas su prekių saugojimu susijusias

paslaugas.

Sandėliai gali būti skiriami į dvi grupes: bendrojo naudojimo ir specialios

paskirties. Sandėlis pripažįstamas bendrojo naudojimo sandėliu, jeigu jis

pagal įstatymą arba savo veiklos dokumentus privalo priimti prekes saugoti

iš bet kurio prekių savininko. Prekių sandėliavimo bendrojo naudojimo

sandėlyje sutartis pripažįstama viešąja sutartimi (CK 6.852 str.).

Specialios paskirties, pavyzdžiui, muitinės, licencijavimo ir kt.,

sandėliai aptarnauja tam tikrą veiklą vykdančius subjektus. Be CK,

sandėliavimo sutartims taikomi ir kiti teisės aktai. Pavyzdžiui,

Licencijuojamų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymas, Muitinės

sandėlių steigimo ir veiklos taisyklės ir kt.

Prekių priėmimas ir grąžinimas. Priimdamas prekes prekių sandėlis privalo

savo sąskaita patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nustatyti prekių

kiekį (skaičių, tūrį, svorį ir kt.) bei jų išorinę būklę. Ši saugotojo

pareiga gali būti pakeista arba panaikinta sandėliavimo sutartimi.

Saugojimo metu prekių sandėlis privalo sudaryti galimybę prekių savininkui

apžiūrėti saugomas prekes, imti prekių mėginius bei imtis kitų priemonių,

būtinų prekių saugumui užtikrinti. Saugotojas taip pat turi teisę

savarankiškai

imtis reikiamų priemonių, jeigu prekių saugumui užtikrinti būtina pakeisti

jų saugojimo sąlygas. Jei dėl to tenka iš esmės pakeisti nustatytas

sandėliavimo sutartyje saugojimo sąlygas, prekių sandėlis privalo apie tai

pranešti prekių savininkui (CK 6.854 str. 1 d.). Nustačius, kad prekės

pasikeitė ir tokie pokyčiai nėra numatyti sandėliavimo sutartyje,

saugotojas privalo surašyti aktą ir pranešti apie tai tą pačią dieną prekių

savininkui.

Prekės grąžinamos asmeniui, sudariusiam sandėliavimo sutartį su sandėliu,

arba kitam teisę paimli prekes turinčiam asmeniui (pvz., atstovui,

sandėliavimo liudijimo turėtojui ir pan.). Prekių gavėjas ir prekių

sandėlis turi teisę reikalauti apžiūrėti grąžinamas prekes ir patikrinti jų

kiekį. Tikrinimo išlaidas apmoka šalis, reikalaujanti apžiūrėti arba

patikrinti prekes. Prekių patikrinimas turi reikšmės pareiškiant

reikalavimus sandėliui dėl prekių sugadinimo arba stokos. Jeigu prekės, jas

atsiimant, nebuvo patikrintos, rašytinis pareiškimas apie prekių stoką arba

sugadinimą turi būti pateiktas atsiimant prekes arba per tris dienas nuo jų

atsiėmimo, jeigu trūkumas ar sugadinimas negalėjo būti pastebėti normaliai

apžiūrint prekes. Tokiu atveju prekių stokos arba sugadinimo įrodinėjimo

pareiga tenka prekių gavėjui. Jeigu pareiškimas nėra pateikiamas, galioja

prezumpcija, kad prekės buvo perduotos pagal sandėliavimo sutarties

sąlygas.

Sandėliavimo sutartis sudaroma raštu. Sutartis patvirtinama saugotojo

išduodamu dvigubu sandėliavimo liudijimu, paprastu sandėliavimo liudijimu

arba sandėlio kvitu.

Dvigubas sandėliavimo liudijimas yra nuosavybės teisę patvirtinantis

dokumentas, suteikiantis teisę disponuoti prekėmis. Šis
susideda

iš dviejų dalių – sandėliavimo liudijimo ir įkeitimo liudijimo. Tiek

sandėliavimo liudijimas, tiek jo dalys pripažįstami vertybiniais popieriais

(CK 6.856 str. 3 d.). Sandėliavimo ir įkeitimo liudijimas gali būti

perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai juos indosuojant.

Kiekviena iš dvigubo sandėliavimo liudijimo dalių patvirtina atitinkamas jo

turėtojo teises į saugomas prekes. Sandėliavimo liudijimo, atskirto nuo

įkeitimo liudijimo, turėtojas turi teisę disponuoti prekėmis,tačiau neturi

teisės atsiimti jų iš prekių sandėlio tol, kol nebus grąžintas kreditas,

kurio grąžinimas užtikrintas įkeitimo liudijimu. Įkeitimo liudijimo

turėtojas turi įkeitimo teisę į prekes tokios vertės, kokia atitinka pagal

įkeitimo liudijimą išduoto kredito ir palūkanų už jį dydį. Apie prekių

įkeitimą pažymima sandėliavimo liudijime.

Pagal dvigubą sandėliavimo liudijimą perduotos saugotojui prekės gali būti

išduotos tik pateikus abi liudijimo dalis. Įkeitimo liudijimo neturinčiam

asmeniui prekės gali būti išduotos, jei jis sumokėjo visą skolą ir prekių

sandėliui pateikė sandėliavimo liudijimą bei dokumentą, patvirtinantį, jog

skola sumokėta.

Paprastas sandėliavimo liudijimas yra pareikštinis dokumentas, suteikiantis

teisę atsiimti prekes jį pateikusiam asmeniui. Šis liudijimas, kaip ir

dvigubas sandėliavimo liudijimas, yra vertybinis popierius. Tačiau, kitaip

nei dvigubo sandėliavimo liudijimas, kuris yra vardinis vertybinis

popierius, paprastas sandėliavimo liudijimas yra pareikštinis vertybinis

popierius.

Specialios pasaugos rūšys

CK Šeštosios knygos XLII skyriaus antrame skirsnyje reglamentuojamos

specialios pasaugos sutarties rūšys: daiktų, esančių ginčo objektu,

laikinoji pasauga (sekvestracija) (CK 6.863 str.), daiktų saugojimas

lombarde (CK 6.864 str.), daiktų saugojimas viešbučiuose (CK 6.865 str.),

daiktų saugojimas banke (CK 6.866 str.), vertybių saugojimas individualiame

banko seife (CK 6.867 str.), daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo

kamerose (CK 6.868 str.), daiktų saugojimas drabužinėse (CK 6.868 str.).

CK 1.101 straipsnio 10 dalis taip pat numato, kad tuo atveju, kai

išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato

kitaip, pagal CK laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs

juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį.

KROVINIŲ IR KELEIVIŲ VEŽIMAS. EKSPEDICIJA

Vežimo sutartys teisinėje doktrinoje skirstomos pagal: 1) kelių ir

transporto priemones: j sausumos (geležinkelio, kelių transporto), jūros,

vidaus vandenų, oro, vamzdynų. Išskirtinas ir vežimas mišriu transportu,

kurį CK įvardija kaip mišrų susisiekimą (CK 6.811 str.). Kiekviena

transporto rūšis pasižymi savo techniniais, ekonominiais ir organizaciniais

ypatumais bei vežimo santykių teisiniu reguliavimu; 2) vežimo objektą: į

keleivių, bagažo, krovinių, pašto vežimus; 3) teritoriją: į vietinius

(nacionalinius) ir tarptautinius. Vežimai pagal tai, kiek transporto rūšių

įtraukta į vežimą, skirstomi į: tiesioginio susisiekimo, vietinio

susisiekimo bei tiesioginio mišraus susisiekimo (pastarasis

reglamentuojamas atskiru CK 6.811 str.) vežimus. Be to, kiekviena vežimų

rūšis skiriama į nesutartinius ir sutartinius vežimus, o pastarieji – j

atlygintinus bei neatlygintinus. CK 6.822 straipsnis taip pat numato vežimų

organizavimo sutarčių sudarymo galimybę, jeigu kroviniai vežami nuolat ir

reikia nustatyti transporto priemonių bei krovinių pateikimo terminus ir

tvarką.

Krovinių vežimas

Bendrosios nuostatos. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja

siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktų ir išduoti

turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas)

įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.807

str.).

Kroviniai gali būti vežami sausumos (geležinkeliu arba keliais), vandens,

oro, vamzdynų transportu. CK reglamentuoja bendrąsias nuostatas. Atskirų

vežimo sutarčių ypatumus pagal tai, kokiu transportu krovinys vežamas,

reglamentuoja atskiri įstatymai, kodeksai arba tarptautinės sutartys

(konvencijos).

Krovinių vežimo sutartis paprastai esti dvišalė, atlygintinė. Krovinio

vežimo sutartis dažniausiai patvirtinama važtaraščiu (sudarant jūros

transporto sutartį – konosamentu) arba kitokiu dokumentu. Važtaraštis

atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinėje teisėje ilgą laiką vyravusią

nuostatą, jog vežimo sutartis yra tik realinė, t. y. šalių teisės ir

pareigos atsiranda tik nuo krovinio perdavimo vežėjui momento, ir į tai.

jog jis laikomas vienintele šios sutarties forma, neretai prilyginimas

pačiai vežimo sutarčiai. Važtaraštis paprastai laikomas įrodymu prima

facie, patvirtinančiu vežimo sutarties sudarymą, jos sąlygas bei krovinio

perėjimą vežėjo dispozicijon. Tačiau pažymėtina, jog, pavyzdžiui, krovinių

sausumos kelių transportu vežimo tarptautinės CMR konvencijos 4 straipsnis

numato, jog važtaraščio
nebuvimas, pametimas arba neteisingas užpildymas

neturi įtakos nei sutarčiai, nei jos veikimui. Be to, vežimo sutarties

šalys krovinio vežimo sąlygas dažniausiai suderina prieš surašydamos

važtaraštį. Derybos dėl krovinio vežimo dažniausiai prasideda siuntėjo

užsakymu, gaunamu faksu arba telefonu, ir baigiasi pasirašant sutartį,

kuria vežėjas įsipareigoja pateikti siuntėjui transporto priemonę,

nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį

turinčiam teisę gauti asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja pateikti

krovinį bei už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Taigi

sutartiniai šalių įsipareigojimai dažnai atsiranda anksčiau, nei vežėjui

perduodamas krovinys ir surašomas važtaraštis. Todėl vežimo sutartis dažnai

yra konsensualinė, kurios forma gali būti ir rašytinė, ir žodinė.

Vežimo terminas ir užmokestis už vežimą paprastai nustatomas šalių

susitarimu, tačiau kai kurių krovinių vežimo tam tikromis transporto

priemonėmis bei tam tikrais būdais atvejais vežimo terminas, ypač

užmokestis, gali būti nustatomas krovinių vežimą atskiromis transporto

rūšimis reglamentuojančiomis taisyklėmis (pvz., krovinių vežimas

geležinkelio transportu, kai sudaroma viešoji vežimo sutartis ir pan.).

Vežimo sutarties dalykas. Vežimo sutarties dalykas – paslaugos, kurias

suteikia vežėjas, gabendamas krovinį. Tai ne tik paties krovinio vežimas,

bet ir jo saugojimas, o kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iškrovimas,

priėmimas išdavimas ir pan. Kiekviena iš šių paslaugų gali būti ir kitų

sutarčių dalyku, pavyzdžiui, rangos, pasaugos, tačiau pervežimo esmę ir

prigimtį lemia jo tikslas – saugiai ir laiku nuvežti krovinį į paskirties

punktų, todėl būtent toks vežimo rezultatas ir sudaro vežimo sutarties

dalykų.

Vežimo sutarties šalys. Viena iš vežimo sutarties šalių laikomas krovinio

siuntėjas – fizinis arba juridinis asmuo, perduodantys vežti krovinį jo

nurodytam gavėjui. Vežimo sutartį galima įvardyti kaip sutartį trečiojo

asmens (gavėjo) naudai, nes krovinio siuntėjas su gavėju sutartyje

nesutampa.

Kita sutarties šalis – vežėjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamą

licenciją (leidimą) vežti krovinius tam tikru transportu. Taigi vežėjui

būdinga tai, jog tai yra ūkinės komercinės veiklos subjektas, kurio tikslas

– vežti krovinius ir siekti pelno. Pažymėtina, jog paprastai vežėju laikoma

sutarties šalis, kuri organizuoja vežimą neatsižvelgdama į tai, ar ji veža

krovinį pati (jai priklausančiomis transporto priemonėmis), ar per kitus

asmenis – subvežėjus (agentus), nes, pavyzdžiui, CMR konvencijos 3

straipsnis numato, jog „vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas,

bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių

paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ir kiti asmenys

vykdo jo įsipareigojimus“.

Vežėju gali būti ir juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis viešojo

transporto paslaugas, t. y. kai jis pagal įstatymą arba leidimą (licenciją)

privalo vežti krovinius arba keleivius bet kurio asmens pageidavimu

nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku. Tokiu atveju vežimo viešuoju

transportu sutartis yra viešoji sutartis.

Identifikuojant vežėjų dažnai kyla problemų, kai tarp siuntėjo ir vežėjo

įsiterpia ekspeditorius. CK 6.824-6.829 straipsniai reglamentuoja

ekspedijavimo santykius, leidžiančius atskirti vežėjų bei ekspeditorių

krovinių vežimo metu. Bendras principas, padedantis atskirti vežėjų nuo

ekspeditoriaus, yra tas, kad ekspeditorius pats neveža krovinių, o tik

veikia kaip profesionalus tarpininkas tarp krovinio siunlėjo arba gavėjo ir

vežėjo (nors ekspeditorius sutartyse dažnai įvardijamas kaip vežėjas).

Tačiau kai kuriais atvejais ekspeditorius veikia kaip vežėjas (visame

krovinio vežimo procese arba jo dalyje) ir tada ekspedijavimo ir vežimo

sutartis atskirti sunku. Tokias atvejais reikėtų atsižvelgti į šiuos

kriterijus: 1) sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus. Jeigu sutartyje

vežėjas vadinamas vežėju ir atitinkamai apibūdinamos jo teisės

ir pareigos, sutartis siuntėjo sutikimu turėtų būti pripažįstama vežimo

sutartimi; 2) sutarties kainą. Jeigu mokėjimų, kuris mokamas pagal sutartį,

sudaro vežimo kaina, mokama vežėjui, bei atitinkamas komisinis mokestis,

mokamas ekspeditoriui, tokia sutartis dažniausiai bus laikoma ekspedijavimo

sutartimi.

Šalių teisės ir pareigos. Vežimo sutarties šalių teisės ir pareigos sudaro

šios sutarties turinį, pagrindinės šalių teisės ir pareigos atsispindi

krovinio vežimo sutarties apibrėžime, kitos nustatomos atitinkamais CK,

kitų kodeksų bei įstatų straipsniais, taip pat šalių susitarimu.

Pagrindinės vežėjo pareigos: a) pateikti transporto priemonę; b) laiku

paimti krovinį ir nugabenti jį trumpiausiu keliu į paskirties punktą per

nustatytą arba protingų terminą; c) išduoti jį turinčiam teisę gauti

asmeniui; d) apsaugoti vežamą krovinį; e) laikytis siuntėjo
ir kt.

Šių pareigų pobūdį lemia jų paskirtis užtikrinti, kad vežimo sutartis būtų

įvykdyta laiku bei tinkamai.

Pagrindinės siuntėjo pareigos: a) sumokėti už vežimą; b) laiku perduoti

vežėjui sutartą krovinį; c) tinkamai ir laiku pakrauti krovinį ir kt.

Vienos vežimo sutarties šalies pareigos atitinka kitos sutarties šalies

teises, todėl kiekviena iš vežimo sutarties šalių pirmiausia turi teisę

patikrinti, kaip kita šalis vykdo reikalavimus, pavyzdžiui, vežėjas turi

teisę patikrinti krovinio būklę bei su kroviniu susijusius dokumentus ir

pan.

Šalių atsakomybės pagal vežimo sutartis ypatumai. Už neįvykdytą arba

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4504 žodžiai iš 9007 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.