TURINYS
ĮVADAS 3
1. Pasauga 4
1.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos 4
1.2. Sandėliavimas 10
1.3. Specialios pasaugos rūšys 12
2. Krovinių ir keleivių vežimas.Ekspedicija. 13
2.1. Krovinių vežimas 13
2.2. Atskirų vežimo rūšių ypatumai 20
2.3. Krovinių vežimas sausumos kelių transportu 21
2.4. Krovinių vežimas geležinkeliu 22
2.5. Krovinių vežimas jūra 23
2.6. Buksyravimo jūra sutartis 26
2.7. Krovinių vežimas oro transportu 27
2.8. Keleivių ir bagažo vežimas 28
2.9. Krovinių ekspedicija 31
2.10. Prekių (krovinio) gabenimas be dokumentų 33
IŠVADOS 34
LITERATŪRA 35
ĮVADAS
Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas
kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais
susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius
santykius.Civilinė teisė – tai teisės normų sistema, skirta teisiškai
reguliuoti vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių
objektas turi tiesiogiai išreikštą ar numatomą vertę, taip pat tiek su
turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei
organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrįstą
visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas vis geriau patenkinti
fizinių bei juridinių asmenų materialinius bei dvasinius poreikiusCivilinių teisių objektų rūšys – civilinių teisių objektai yra daiktai,
pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės,
intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų
rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.Veiksmai ir jų rezultatai – civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai
ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir
kt.).
PASAUGA
Bendrosios pasaugos sutarties nuostatosPasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kilos
šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o
davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK
6.830 str.).
Pasaugos sutartis paprastai yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo daikto
perdavimo momento (CK 6.830 str. 4 d.). Saugotojo pareigos saugoti daiktą
ir grąžinti jį išsaugotą atsiranda tik nuo to momento, kai daiktas
perduodamas.
Pasaugos sutartis gali būti ir konsensualinė. Konsensualine sutartimi
profesionalus saugotojas įsipareigoja priimti iš davėjo daiktą per
sutartyje nustatytą terminą. Tokia pareiga gali būti numatyta ir juridinio
asmens steigimo dokumentuose (6.830 str. 3 d.), profesionaliu saugotoju
laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena iš veiklos sričių yra
saugojimas. Pasaugos sutarties pripažinimas realine ir konsensualine nėra
naujiena. Atlygintinė konsensualinė pasaugos sutartis yra dvišalė, nes abi
šalys turi priešpriešines teises ir pareigas. Saugotojas įsipareigoja
priimti daiktą iš davėjo, išsaugoti jį ir grąžinti, o davėjas įsipareigoja
sumokėti atlyginimą.
Pasaugos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė (CK 6.830 str. 2
d.). Neatlygintinės pasaugos sutartys yra ir vienašalės, nes davėjas
neįsipareigoja atsilyginti (sumokėti) už saugojimą, pasaugos sutarties
priskyrimas vienai iš šių rūšių turi teisinę reikšmę, pavyzdžiui,
neatlygintinės pasaugos saugotojo atsakomybė yra švelnesnė. Saugotojas
privalo rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str.
3 d.). Tuo tarpu sutartyje atlygintinės pasaugos atveju saugotojas privalo
laikytis visų sutartyje nustatytų saugojimo sąlygų, o jei jos nenustatytos
arba nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktą tokiomis
sąlygomis, kurios maksimaliai užtikrintų daikto išsaugojimą (CK 836 str. 2
d.).
Pasaugos sutartis turi būti rašytinės formos, jei ją sudaro fiziniai
asmenys ir daikto arba daiktų vertė yra didesnė nei penki tūkstančiai litų.
Raštu privalo būti sudaryta ir konsensualinė pasaugos sutartis, numatanti
saugotojo pareigą priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 str. 2 d.).
Rašytinės pasaugos sutarties sudarymą, kai daiktas perduodamas saugotojui,
patvirtina saugotojo išduotas davėjui kvitas arba kitas dokumentas, taip
pat žetonas arba kitoks ženklas (CK 6.831 str. 3 d.). Tačiau formos
nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojančios ir neatima iš šalių
teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir
grąžinto daikto tapatybės.
Pasaugos sutarties šalys yra pasaugos davėjas ir saugotojas. Davėjas turi
būti perduodamo turto savininkas arba asmuo, valdantis daiktą kitais
pagrindais.
Pasaugos sutartis yra prievolė, kurios dalykas yra veiksmai (facere).
Saugotojas įsipareigoja saugoti jam perduotus daiktus ir imtis visų
prieinamų priemonių jiems išsaugoti, pasaugos sutarties dalykas yra
pasaugos davėjui teikiamos saugojimo paslaugos. Pasaugos objektas paprastai
yra
kilnojamieji daiktai (CK 6.830 str. 1 d.). Tačiau specialios pasaugos
rūšies – sekvestracijos objektu gali būti ir nekilnojamieji daiktai (CK
6.863 str. 2 d.). Jei pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti
saugoti daiktai sumaišomi su kitais tos pačios rūšies ir kokybės daiktais,
kuriuos saugoti yra perdavę kiti asmenys, davėjui grąžinamas sutartyje
numatytas tokios pat rūšies ir kokybės daiktų kiekis (CK 6.835 str.).
Pasaugos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Jei sutartis
neterminuota, laikoma, jog ji sudaryta iki pareikalavimo, paimti daiktą
turi teisę pasaugos davėjas arba kitas tokią teisę turintis asmuo,
pavyzdžiui, pasaugos davėjo atstovas.
Šalių teisės ir pareigos. Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamą
priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojime}.
Saugotojas neturi teisės be pasaugos davėjo naudoti saugomą daiktą arba
leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK
6.832 str. 2 d.).
Saugotojas privalo saugoti daiktą laikydamasis sutartyje nustatytų
saugojimo sąlygų. Jeigu saugojimo sąlygos sutartyje nenustatytos arba
nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktą tokiomis sąlygomis,
kurios maksimaliai užtikrintų daikto išsaugojimą (CK 6.836 str.).
Saugodamas daiktą saugotojas privalo užtikrinti įstatymų arba kitų teisės
aktų nustatytų saugojimo priemonių laikymosi reikalavimus (priešgaisrinės
saugos, sanitarinius ir kt.).
Neatlygintinės pasaugos atveju saugotojas privalo rūpintis saugomu daiktu
taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.).
Saugotojas privalo nedelsdamas pranešti davėjui apie tai, kad būtina
pakeisti saugojimo sąlygas ir gauti šio nurodymus. Saugotojas turi teisę
keisti saugojimo būdą, vietą ir kitas sąlygas be davėjo nurodymų, jei
saugojimo sąlygas būtina nedelsiant pakeisti, kad daiktas nežūtų arba
nesugestų (CK 6.837 str. 1 d.). Saugotojas taip pat turi teisę parduoti
daiktą arba jo dalį saugojimo vietovės rinkos kaina, jeigu iškyla grėsmė,
kad daiktas žus, arba daiktas atiduodamas saugoti jau sugadintas, taip pat
jei atsiranda kitų aplinkybių, neleidžiančių užtikrinti daikto saugumo, o
ir negalima tikėtis, kad davėjas imsis neatidėliotinų priemonių. Tokiu
atveju saugotojas turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su
daikto pardavimu, jeigu nurodytos aplinkybės įvyko dėl priežasčių, už
kurias saugotojas neatsako.
Saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu. Ši saugotojo pareiga
nepriklauso nuo to, ar sutartyje nustatytas saugojimo terminas yra
pasibaigęs, ar ne.
Saugotojas turi teisę reikalauti, kad atsiimantis daiktą asmuo pateiktų
kvitą arba kitą dokumentą, patvirtinantį pasaugos sutartį ir asmens teisę
atsiimti daiktą, tačiau neturi teisės reikalauti, kad davėjas arba asmuo,
kuriam daiktas turi būti grąžintas, įrodytų, kad yra saugomo daikto
savininkas arba turi kitokią teisę į tą daiktą (CK 6.832 str. 3 ir 5 d.).
Jei pasaugos sutartis konsensualinė, įsipareigojęs priimti daiktą saugoti
saugotojas neturi teisės reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam
saugoti. Tačiau saugotojas turi teisę reikalauti, kad davėjas, neperdavęs
daikto saugoti per sutartyje nustatytą terminą, atlygintų saugotojui
nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad daiktas saugoti nebuvo
perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pasaugos davėjas neatlygina
nuostolių, jeigu apie savo atsisakymą perduoti daiktą saugoti praneša
saugotojui per protingą terminą (CK 6.833 str.). Saugotojas pagal
konsensualinę sutartį turi teisę atsisakyti priimti saugoti daiktą, jeigu
jis nebuvo perduotas per sutartyje nustatytų terminą.
Pavojingų (degių, sprogstamųjų, chemiškai agresyvių ir pan.) daiktų
saugojimas reikalauja ypatingų saugojimo priemonių bei sąlygų. Todėl
saugotojas turi būti informuojamas apie tai, kad saugoti perduoti daiktai
yra pavojingi. Jei tokios informacijos pasaugos davėjas nesuteikia, jam
tenka neigiamų pasekmių rizika. Saugotojas turi teisę bet kuriuo metu
padaryti nekenksmingas arba sunaikinti degius, sprogstamuosius ar kitus
pavojingus daiktus (CK 6.838 str.). Dėl to atsiradę nuostoliai davėjui
neatlyginami, jeigu davėjas, perduodamas pavojingus daiktus saugoti,
neįspėjo saugotojo apie pavojingas tų daiktų savybes.
Jei pavojingi daiktui buvo perduoti saugoti profesionaliam saugotojui, tai
šis dėl neutralizavimo arba sunaikinimo patirtus pasaugos davėjo nuostolius
privalo atlyginti tik tais atvejais, jei tokie daiktai buvo perduoti
saugoti neteisingai nurodžius ji; pavadinimą ir saugotojas, juos priimdamas
ir išoriškai apžiūrėdamas, negalėjo nustatyti pavojingų daiktų savybių (CK
6.838 str. 2 d.).
Jei pavojingus daiktus saugotojas priima saugoti žinodamas apie pavojingas
daikto savybes, tai kilus grėsmei saugotojo ar aplinkinių gyvybei arba
turtui saugotojas turi teisę tuos daiktus padaryti nekenksmingus arba
sunaikinti ir davėjui nuostolių neatlyginti, jeigu saugotojo reikalavimo
nedelsiant juos atsiimti davėjas neįvykdė. Tokiais atvejais pasaugos
davėjas neatsako
saugotojui ir tretiesiems asmenims už jų nuostolius,
patirtus dėl tokių daiktų saugojimo (CK 6.838 str. 4 d.).
Saugotojas privalo saugoti daiktus pats, jeigu ko kita nenustato pasaugos
sutartis arba nėra pasaugos davėjo sutikimo, išskyrus atvejus, kai dėl
susiklosčiusių aplinkybių būtina apsaugoti davėjo interesus, o gauti davėjo
sutikimą saugotojas neturi galimybių (CK 6.839 str.). Tokiu atveju perdavęs
saugoti daiktus trečiajam asmeniui saugotojas privalo apie tai nedelsdamas
pranešti pasaugos davėjui. Daiktų perdavimas saugoti trečiajam asmeniui
neturi įtakos pasaugos sutarties galiojimui. Už trečiojo asmens veiksmus
pasaugos davėjui atsako saugotojas.
Saugotojas neturi teisės į atlyginimą ir privalo grąžinti sumokėtų
atlyginimą, jei pasaugos sutartis baigiasi dėl aplinkybių, už kurias jis
atsako (CK 6.840 str. 3 d.).
Saugotojas privalo grąžinti tą patį daiktą, kinis buvo priimtas saugoti,
išskyrus atvejus, kai pasaugos sutartis leido sumaišyti rūšiniais požymiais
apibūdintus daiktus (CK 6.844 str. 1 d.). Daiktas turi būti grąžintas
tokios pat būklės, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant j jo
normalų susidėvėjimą, amortizaciją arba pokyčius dėl natūralių jo savybių.
Kartu su daiktu saugotojas privalo grąžinti ir jo vaisius bei pajamas,
jeigu ko kita nenustato sutartis. Saugotojas taip pat privalo sumokėti
daikto grąžinimo išlaidas, jeigu sutartis yra atlygintinė ir nenustato
kitaip.
Saugotojo atsakomybė. Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davėjui
nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad perduoti daiktai buvo prarasti,
jų trūko arba jie sugedo. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinė arba jei
saugotojas yra profesionalus saugotojas, tai šie nuostoliai turi būti
atlyginti visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos atvejus. Jei pasaugos
sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845
str. 2 d.).
Už daikto praradimą, trūkumą arba sugedimą po to, kai atsirado davėjo
pareiga atsiimti daiktą, saugotojas atsako tik esant jo tyčiai arba
dideliam neatsargumui. Jeigu saugotojo įpėdinis arba atstovas pagal
įstatymą saugomą daiktą parduoda nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis
nepriklauso saugotojui, tai įpėdinis arba atstovas pagal įstatymą privalo
grąžinti tik tai, ką jis gavo pardavęs daiktą, arba perleisti reikalavimo
teisę davėjui, jeigu sąžiningas pirkėjas už daiktą dar nėra sumokėjęs (CK
6.846 str. 5 d.).
Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davėjui visus nuostolius, susijusius
su daikto praradimu, trūkumu arba sugedimu. Jei pasaugos sutartis buvo
neatlygintinė, saugotojas privalo atlyginti tik tiesioginius nuostolius.
Tokiu atveju jis atsako:
1) už daikto praradimą arba trūkumą – daikto arba jo trūkstamos dalies
verte;
2) už daikto sugedimą – daikto vertės sumažėjimo suma.
Jeigu dėl daikto sugadinimo, už kurį saugotojas atsako, daikto vertė
sumažėjo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesnę paskirtį, tai
davėjas turi teisę atsisakyti atsiimti daiktą ir reikalauti, kad saugotojas
atlygintų daikto vertę ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko
kita.
Pasaugos davėjo teisės ir pareigos. Jei pasaugos sutartis atlygintinė, t.
y. sutartyje nustatyta pasaugos davėjo pareiga sumokėti atlyginimą, jis
privalo saugotojui sumokėti atlyginimą pasibaigus saugojimui. Atlyginimas
gali būti mokamas ir dalimis (periodiškai). Jei pasaugos davėjas nesumoka
atlyginimo daugiau kaip už vieną laikotarpį, saugotojas turi teisę
atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pasaugos davėjas paimti) daiktą (CK
6.840 str. 2 d.). Ši taisyklė nėra imperatyvi, ją šalys gali pakeisti
sutartimi.
Jei pasaugos sutartis baigiasi prieš joje nustatytą terminą dėl aplinkybių,
už kurias saugotojas neatsako, jis turi teisę į atlyginimo dalį, kuri
atitinka saugojimo trukmę. Jeigu sutartis baigėsi dėl to, kad perduoti
saugoti pavojingi daiktai, apie kuriuos saugotojas nebuvo įspėtas, buvo
sunaikinti arba neutralizuoti, saugotojas turi teisę į visą atlyginimą.
Pasaugos davėjas privalo mokėti atitinkamą atlyginimą už tolesnį daikto
saugojimą, jeigu pasibaigus pasaugos sutartyje numatytam daikto atsiėmimo
terminui arba pasaugos sutarties terminui jis daikto neatsiima.
Pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui būtinąsias išlaidas, jeigu
kitaip nenustato įstatymas arba sutartis. Jei sutartis atlygintinė, šios
išlaidos yra įskaitomos į atlyginimą (CK 6.841 str.).
Pasaugos davėjas privalo atlyginti ypatingas pasaugos išlaidas, jeigu
davėjas leido daryti tokias išlaidas arba jas patvirtino vėliau, taip pat
kitais pasaugos sutartyje numatytais atvejais. Ypatingomis pasaugos
išlaidomis laikomos išlaidos, kurios viršija normalias tokios rūšies
saugojimo išlaidas ir kurių pasaugos sutarties sudarymo momentu šalys
negalėjo numatyti (CK 6.842 str. 1 d.).
Pasaugos davėjas privalo laiku atsiimti daiktą. Daikto atsiėmimo terminas
gali būti nustatytas sutartimi arba siejamas su sutarties termino pabaiga.
Jeigu pasaugos davėjas laiku neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu
ko kita nenustato
pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai
parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Jeigu saugomo
daikto vertė didesnė nei du tūkstančiai litų, saugotojas turi teisę jį
parduoti tik aukciono būdu. Suma, gauta už parduotą daiktą, atskaičius
saugotojui priklausančias sumas perduodama davėjui. Saugotojo teisė
parduoti daiktą gali būti apribota pasaugos sutartimi.
Pasaugos davėjas privalo atlyginti daikto grąžinimo išlaidas, jei pasaugos
sutartis yra neatlygintinė (CK 6.844 str. 4 d.).
Saugotojas turi teisę sulaikyti perduotą saugoti daiktą, kol davėjas
nesumokės priklausančio atlyginimo už saugojimą arba neatlygins saugojimo
išlaidų, jeigu kitaip nenustato pasaugos sutartis.
Jei pasaugos sutartis konsensualinė, pasaugos davėjas, neperdavęs daikto
saugoti per sutartyje nustatytą terminą, turi atlyginti saugotojui
nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad daiktas saugoti nebuvo
perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.833 str. I d.).
Pasaugos davėjas privalo atlyginti nuostolius, jeigu dėl pavojingų daiktų
saugojimo jie buvo padaryti saugotojui ir tretiesiems asmenims, o apie
pavojingas daiktų savybes pasaugos davėjas saugotojo neįspėjo (CK 6.838
str. 1 d.).
Pasaugos davėjas taip pat privalo atlyginti dėl saugomo daikto savybių
padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daiktą
saugoti, apie tas savybes nežinojo ir negalėjo žinoti, o davėjas apie jas
žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.847 str.).
Pasaugos davėjas turi teisę reikalauti bet kada grąžinti perduotą saugoti
daiktą (CK 6.848 str.).
Sandėliavimas
Sandėliavimo sutartis yra speciali pasaugos sutarties rūšis. Pagal prekių
sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už
atlyginimą saugoti prekių savininko (davėjo) jam perduotas prekes ir
išsaugotas grąžinti nurodytam asmeniui (CK 6.851-6.862 str.)
Saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindinė veiklos
rūšis yra saugoti prekes ir teikti kitas su prekių saugojimu susijusias
paslaugas.
Sandėliai gali būti skiriami į dvi grupes: bendrojo naudojimo ir specialios
paskirties. Sandėlis pripažįstamas bendrojo naudojimo sandėliu, jeigu jis
pagal įstatymą arba savo veiklos dokumentus privalo priimti prekes saugoti
iš bet kurio prekių savininko. Prekių sandėliavimo bendrojo naudojimo
sandėlyje sutartis pripažįstama viešąja sutartimi (CK 6.852 str.).
Specialios paskirties, pavyzdžiui, muitinės, licencijavimo ir kt.,
sandėliai aptarnauja tam tikrą veiklą vykdančius subjektus. Be CK,
sandėliavimo sutartims taikomi ir kiti teisės aktai. Pavyzdžiui,
Licencijuojamų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymas, Muitinės
sandėlių steigimo ir veiklos taisyklės ir kt.
Prekių priėmimas ir grąžinimas. Priimdamas prekes prekių sandėlis privalo
savo sąskaita patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nustatyti prekių
kiekį (skaičių, tūrį, svorį ir kt.) bei jų išorinę būklę. Ši saugotojo
pareiga gali būti pakeista arba panaikinta sandėliavimo sutartimi.
Saugojimo metu prekių sandėlis privalo sudaryti galimybę prekių savininkui
apžiūrėti saugomas prekes, imti prekių mėginius bei imtis kitų priemonių,
būtinų prekių saugumui užtikrinti. Saugotojas taip pat turi teisę
savarankiškai
imtis reikiamų priemonių, jeigu prekių saugumui užtikrinti būtina pakeisti
jų saugojimo sąlygas. Jei dėl to tenka iš esmės pakeisti nustatytas
sandėliavimo sutartyje saugojimo sąlygas, prekių sandėlis privalo apie tai
pranešti prekių savininkui (CK 6.854 str. 1 d.). Nustačius, kad prekės
pasikeitė ir tokie pokyčiai nėra numatyti sandėliavimo sutartyje,
saugotojas privalo surašyti aktą ir pranešti apie tai tą pačią dieną prekių
savininkui.
Prekės grąžinamos asmeniui, sudariusiam sandėliavimo sutartį su sandėliu,
arba kitam teisę paimli prekes turinčiam asmeniui (pvz., atstovui,
sandėliavimo liudijimo turėtojui ir pan.). Prekių gavėjas ir prekių
sandėlis turi teisę reikalauti apžiūrėti grąžinamas prekes ir patikrinti jų
kiekį. Tikrinimo išlaidas apmoka šalis, reikalaujanti apžiūrėti arba
patikrinti prekes. Prekių patikrinimas turi reikšmės pareiškiant
reikalavimus sandėliui dėl prekių sugadinimo arba stokos. Jeigu prekės, jas
atsiimant, nebuvo patikrintos, rašytinis pareiškimas apie prekių stoką arba
sugadinimą turi būti pateiktas atsiimant prekes arba per tris dienas nuo jų
atsiėmimo, jeigu trūkumas ar sugadinimas negalėjo būti pastebėti normaliai
apžiūrint prekes. Tokiu atveju prekių stokos arba sugadinimo įrodinėjimo
pareiga tenka prekių gavėjui. Jeigu pareiškimas nėra pateikiamas, galioja
prezumpcija, kad prekės buvo perduotos pagal sandėliavimo sutarties
sąlygas.
Sandėliavimo sutartis sudaroma raštu. Sutartis patvirtinama saugotojo
išduodamu dvigubu sandėliavimo liudijimu, paprastu sandėliavimo liudijimu
arba sandėlio kvitu.
Dvigubas sandėliavimo liudijimas yra nuosavybės teisę patvirtinantis
dokumentas, suteikiantis teisę disponuoti prekėmis. Šis
susideda
iš dviejų dalių – sandėliavimo liudijimo ir įkeitimo liudijimo. Tiek
sandėliavimo liudijimas, tiek jo dalys pripažįstami vertybiniais popieriais
(CK 6.856 str. 3 d.). Sandėliavimo ir įkeitimo liudijimas gali būti
perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai juos indosuojant.
Kiekviena iš dvigubo sandėliavimo liudijimo dalių patvirtina atitinkamas jo
turėtojo teises į saugomas prekes. Sandėliavimo liudijimo, atskirto nuo
įkeitimo liudijimo, turėtojas turi teisę disponuoti prekėmis,tačiau neturi
teisės atsiimti jų iš prekių sandėlio tol, kol nebus grąžintas kreditas,
kurio grąžinimas užtikrintas įkeitimo liudijimu. Įkeitimo liudijimo
turėtojas turi įkeitimo teisę į prekes tokios vertės, kokia atitinka pagal
įkeitimo liudijimą išduoto kredito ir palūkanų už jį dydį. Apie prekių
įkeitimą pažymima sandėliavimo liudijime.
Pagal dvigubą sandėliavimo liudijimą perduotos saugotojui prekės gali būti
išduotos tik pateikus abi liudijimo dalis. Įkeitimo liudijimo neturinčiam
asmeniui prekės gali būti išduotos, jei jis sumokėjo visą skolą ir prekių
sandėliui pateikė sandėliavimo liudijimą bei dokumentą, patvirtinantį, jog
skola sumokėta.
Paprastas sandėliavimo liudijimas yra pareikštinis dokumentas, suteikiantis
teisę atsiimti prekes jį pateikusiam asmeniui. Šis liudijimas, kaip ir
dvigubas sandėliavimo liudijimas, yra vertybinis popierius. Tačiau, kitaip
nei dvigubo sandėliavimo liudijimas, kuris yra vardinis vertybinis
popierius, paprastas sandėliavimo liudijimas yra pareikštinis vertybinis
popierius.
Specialios pasaugos rūšys
CK Šeštosios knygos XLII skyriaus antrame skirsnyje reglamentuojamos
specialios pasaugos sutarties rūšys: daiktų, esančių ginčo objektu,
laikinoji pasauga (sekvestracija) (CK 6.863 str.), daiktų saugojimas
lombarde (CK 6.864 str.), daiktų saugojimas viešbučiuose (CK 6.865 str.),
daiktų saugojimas banke (CK 6.866 str.), vertybių saugojimas individualiame
banko seife (CK 6.867 str.), daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo
kamerose (CK 6.868 str.), daiktų saugojimas drabužinėse (CK 6.868 str.).
CK 1.101 straipsnio 10 dalis taip pat numato, kad tuo atveju, kai
išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato
kitaip, pagal CK laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs
juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį.
KROVINIŲ IR KELEIVIŲ VEŽIMAS. EKSPEDICIJA
Vežimo sutartys teisinėje doktrinoje skirstomos pagal: 1) kelių ir
transporto priemones: j sausumos (geležinkelio, kelių transporto), jūros,
vidaus vandenų, oro, vamzdynų. Išskirtinas ir vežimas mišriu transportu,
kurį CK įvardija kaip mišrų susisiekimą (CK 6.811 str.). Kiekviena
transporto rūšis pasižymi savo techniniais, ekonominiais ir organizaciniais
ypatumais bei vežimo santykių teisiniu reguliavimu; 2) vežimo objektą: į
keleivių, bagažo, krovinių, pašto vežimus; 3) teritoriją: į vietinius
(nacionalinius) ir tarptautinius. Vežimai pagal tai, kiek transporto rūšių
įtraukta į vežimą, skirstomi į: tiesioginio susisiekimo, vietinio
susisiekimo bei tiesioginio mišraus susisiekimo (pastarasis
reglamentuojamas atskiru CK 6.811 str.) vežimus. Be to, kiekviena vežimų
rūšis skiriama į nesutartinius ir sutartinius vežimus, o pastarieji – j
atlygintinus bei neatlygintinus. CK 6.822 straipsnis taip pat numato vežimų
organizavimo sutarčių sudarymo galimybę, jeigu kroviniai vežami nuolat ir
reikia nustatyti transporto priemonių bei krovinių pateikimo terminus ir
tvarką.
Krovinių vežimas
Bendrosios nuostatos. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja
siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktų ir išduoti
turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas)
įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.807
str.).
Kroviniai gali būti vežami sausumos (geležinkeliu arba keliais), vandens,
oro, vamzdynų transportu. CK reglamentuoja bendrąsias nuostatas. Atskirų
vežimo sutarčių ypatumus pagal tai, kokiu transportu krovinys vežamas,
reglamentuoja atskiri įstatymai, kodeksai arba tarptautinės sutartys
(konvencijos).
Krovinių vežimo sutartis paprastai esti dvišalė, atlygintinė. Krovinio
vežimo sutartis dažniausiai patvirtinama važtaraščiu (sudarant jūros
transporto sutartį – konosamentu) arba kitokiu dokumentu. Važtaraštis
atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinėje teisėje ilgą laiką vyravusią
nuostatą, jog vežimo sutartis yra tik realinė, t. y. šalių teisės ir
pareigos atsiranda tik nuo krovinio perdavimo vežėjui momento, ir į tai.
jog jis laikomas vienintele šios sutarties forma, neretai prilyginimas
pačiai vežimo sutarčiai. Važtaraštis paprastai laikomas įrodymu prima
facie, patvirtinančiu vežimo sutarties sudarymą, jos sąlygas bei krovinio
perėjimą vežėjo dispozicijon. Tačiau pažymėtina, jog, pavyzdžiui, krovinių
sausumos kelių transportu vežimo tarptautinės CMR konvencijos 4 straipsnis
numato, jog važtaraščio
nebuvimas, pametimas arba neteisingas užpildymas
neturi įtakos nei sutarčiai, nei jos veikimui. Be to, vežimo sutarties
šalys krovinio vežimo sąlygas dažniausiai suderina prieš surašydamos
važtaraštį. Derybos dėl krovinio vežimo dažniausiai prasideda siuntėjo
užsakymu, gaunamu faksu arba telefonu, ir baigiasi pasirašant sutartį,
kuria vežėjas įsipareigoja pateikti siuntėjui transporto priemonę,
nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį
turinčiam teisę gauti asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja pateikti
krovinį bei už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Taigi
sutartiniai šalių įsipareigojimai dažnai atsiranda anksčiau, nei vežėjui
perduodamas krovinys ir surašomas važtaraštis. Todėl vežimo sutartis dažnai
yra konsensualinė, kurios forma gali būti ir rašytinė, ir žodinė.
Vežimo terminas ir užmokestis už vežimą paprastai nustatomas šalių
susitarimu, tačiau kai kurių krovinių vežimo tam tikromis transporto
priemonėmis bei tam tikrais būdais atvejais vežimo terminas, ypač
užmokestis, gali būti nustatomas krovinių vežimą atskiromis transporto
rūšimis reglamentuojančiomis taisyklėmis (pvz., krovinių vežimas
geležinkelio transportu, kai sudaroma viešoji vežimo sutartis ir pan.).
Vežimo sutarties dalykas. Vežimo sutarties dalykas – paslaugos, kurias
suteikia vežėjas, gabendamas krovinį. Tai ne tik paties krovinio vežimas,
bet ir jo saugojimas, o kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iškrovimas,
priėmimas išdavimas ir pan. Kiekviena iš šių paslaugų gali būti ir kitų
sutarčių dalyku, pavyzdžiui, rangos, pasaugos, tačiau pervežimo esmę ir
prigimtį lemia jo tikslas – saugiai ir laiku nuvežti krovinį į paskirties
punktų, todėl būtent toks vežimo rezultatas ir sudaro vežimo sutarties
dalykų.
Vežimo sutarties šalys. Viena iš vežimo sutarties šalių laikomas krovinio
siuntėjas – fizinis arba juridinis asmuo, perduodantys vežti krovinį jo
nurodytam gavėjui. Vežimo sutartį galima įvardyti kaip sutartį trečiojo
asmens (gavėjo) naudai, nes krovinio siuntėjas su gavėju sutartyje
nesutampa.
Kita sutarties šalis – vežėjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamą
licenciją (leidimą) vežti krovinius tam tikru transportu. Taigi vežėjui
būdinga tai, jog tai yra ūkinės komercinės veiklos subjektas, kurio tikslas
– vežti krovinius ir siekti pelno. Pažymėtina, jog paprastai vežėju laikoma
sutarties šalis, kuri organizuoja vežimą neatsižvelgdama į tai, ar ji veža
krovinį pati (jai priklausančiomis transporto priemonėmis), ar per kitus
asmenis – subvežėjus (agentus), nes, pavyzdžiui, CMR konvencijos 3
straipsnis numato, jog „vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas,
bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių
paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ir kiti asmenys
vykdo jo įsipareigojimus“.
Vežėju gali būti ir juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis viešojo
transporto paslaugas, t. y. kai jis pagal įstatymą arba leidimą (licenciją)
privalo vežti krovinius arba keleivius bet kurio asmens pageidavimu
nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku. Tokiu atveju vežimo viešuoju
transportu sutartis yra viešoji sutartis.
Identifikuojant vežėjų dažnai kyla problemų, kai tarp siuntėjo ir vežėjo
įsiterpia ekspeditorius. CK 6.824-6.829 straipsniai reglamentuoja
ekspedijavimo santykius, leidžiančius atskirti vežėjų bei ekspeditorių
krovinių vežimo metu. Bendras principas, padedantis atskirti vežėjų nuo
ekspeditoriaus, yra tas, kad ekspeditorius pats neveža krovinių, o tik
veikia kaip profesionalus tarpininkas tarp krovinio siunlėjo arba gavėjo ir
vežėjo (nors ekspeditorius sutartyse dažnai įvardijamas kaip vežėjas).
Tačiau kai kuriais atvejais ekspeditorius veikia kaip vežėjas (visame
krovinio vežimo procese arba jo dalyje) ir tada ekspedijavimo ir vežimo
sutartis atskirti sunku. Tokias atvejais reikėtų atsižvelgti į šiuos
kriterijus: 1) sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus. Jeigu sutartyje
vežėjas vadinamas vežėju ir atitinkamai apibūdinamos jo teisės
ir pareigos, sutartis siuntėjo sutikimu turėtų būti pripažįstama vežimo
sutartimi; 2) sutarties kainą. Jeigu mokėjimų, kuris mokamas pagal sutartį,
sudaro vežimo kaina, mokama vežėjui, bei atitinkamas komisinis mokestis,
mokamas ekspeditoriui, tokia sutartis dažniausiai bus laikoma ekspedijavimo
sutartimi.
Šalių teisės ir pareigos. Vežimo sutarties šalių teisės ir pareigos sudaro
šios sutarties turinį, pagrindinės šalių teisės ir pareigos atsispindi
krovinio vežimo sutarties apibrėžime, kitos nustatomos atitinkamais CK,
kitų kodeksų bei įstatų straipsniais, taip pat šalių susitarimu.
Pagrindinės vežėjo pareigos: a) pateikti transporto priemonę; b) laiku
paimti krovinį ir nugabenti jį trumpiausiu keliu į paskirties punktą per
nustatytą arba protingų terminą; c) išduoti jį turinčiam teisę gauti
asmeniui; d) apsaugoti vežamą krovinį; e) laikytis siuntėjo
ir kt.
Šių pareigų pobūdį lemia jų paskirtis užtikrinti, kad vežimo sutartis būtų
įvykdyta laiku bei tinkamai.
Pagrindinės siuntėjo pareigos: a) sumokėti už vežimą; b) laiku perduoti
vežėjui sutartą krovinį; c) tinkamai ir laiku pakrauti krovinį ir kt.
Vienos vežimo sutarties šalies pareigos atitinka kitos sutarties šalies
teises, todėl kiekviena iš vežimo sutarties šalių pirmiausia turi teisę
patikrinti, kaip kita šalis vykdo reikalavimus, pavyzdžiui, vežėjas turi
teisę patikrinti krovinio būklę bei su kroviniu susijusius dokumentus ir
pan.
Šalių atsakomybės pagal vežimo sutartis ypatumai. Už neįvykdytą arba