Veiksmai ir jų rezultatai kaip civilinių teisių objektai
5 (100%) 1 vote

Veiksmai ir jų rezultatai kaip civilinių teisių objektai

11

1. VEIKSMAI IR JŲ REZULTATAI KAIP CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai – krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimas ir pan. (5, 1.113 str.).

Šiame straipsnyje nustatyta, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp asmenų gali atsirasti dėl įvairių veiksmų bei jų rezultatų, t.y. įvairūs veiksmai ir jų rezultatai yra civilinių teisių objektas. Pvz., CK 6.808 straipsnyje sakoma, kad, pagal krovinio vežimo sutartį, vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui.CK 6.645 straipsnyje, reglamentuojančiame rangos sutarties dalyką, numatyta, kad tokią sutartį galima sudaryti pagaminti tam tikrą daiktą ar atlikti kitus darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui. Darbai gali būti ne tiktai daikto gamyba, bet ir esamo daikto, pavyzdžiui, remontas. Pagal viešąją sutartį juridinis asmuo (verslininkas) gali teikti, pavyzdžiui, ryšių paslaugas. Patarnavimas (paslauga) reiškia veiklą, kuria tenkinamas konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis. Civilinių teisių objektas taip pat gali būti keleivių vežimas (CK 6.809 str.) ir kiti veiksmai bei jų rezultatai.

2. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (5, 1.97 str.).

Civilinių teisių objektai yra visa tai, su kuo yra susijusios civilinių santykių subjektų teisės ir pareigos. LR Civilinio kodekso 1.97 str. pateiktas civilinių teisių objektų sąrašas nėra baigtinis, nes nurodoma, kad civilinių teisių objektas yra ir kitos turtinės ir neturtinės vetrybės. Pvz., CK 1.114 str. nurodytos asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t.y. vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekės (paslaugų) ženklas ir kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą. Sąvoka “turtas” reiškia daiktus, turtines teises ir turtines pareigas, pinigus. Siauruoju požiūriu ši sąvoka reiškia daiktą ar daiktų visumą. Plačiuoju požiūriu “turtas” – tai ir daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės ir panašiai (žalivos, prekės, pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai, juridinio asmens pavadinimas ir t.t.). Veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir panašiai.

Paslaugos gali būti įvairios: tai ir medicininės paslaugos, ir keleivių vežimo paslaugos, ir buitinio aptarnavimo, ir kt. Šių paslaugų teikimo taisykles nustatinėja ir reguliuoja civilinis kodeksas, įvairūs kiti kodeksai, reglamentai ir taisyklės.

3. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTAS

Teisinio santykio objektas – dažniausiai yra daiktai ir kitos materialinės gėrybės. Kai kurių santykių objektas yra paslaugos, neįgyjančios materialinės formos, pvz., paslaugos, pervežimo ir kt. santykiuose.

Jei teisinio santykio objektu laikysime tai, į ką nukreiptos civilinės teisės ir pareigos, galima teigti, kad teisinio santykio objektas yra įpareigoto asmens elgesys, į kurį nukreipta teisę turinčio asmens subjektinė teisė.

Teisinis santykis atsiranda teisės normos pagrindu, bet pačios teisės normos civilinio teisinio santykio nesukuria. Subjektinės teisės bei pareigos atsitranda ne savaime, o dėl kokio nors daikto, kitokios materialios ir nematerialios gėrybės, skirtos teisės subjekto poreikiams bei interesams tenkinti. Ta vertybė, dėl kurios atsiranda ir egzistuoja subjektinės teisės ir pareigos, ir yra teisinio santykio objektas.

Dažniausiai skiriamos keturios civilinių teisių santykių objektų rūšys: 1) daiktai, 2) veiksmai ir veiksmų rezultatai, 3) kūrybinės veiklos rezultatai, 4) asmeninės neturtinės vertybės.

Daiktai yra nuosavybės , tiekimo, pirkimo-pardavimo, mainų, paveldėjimo ir daugybės kitų teisinių santykių objektai.

Veiksmų rezultatai taip pat dažnai reiškiasi kaip civilinių teisinių santykių objektai. Tačiau galima teigti, kad kai kurių civilinių teisinių santykių objektą sudaro ne veiksmų rezultatai, o patys veiksmai. Apie veiksmus, kaip civilinės teisės bei santykių objektus, kalbama tada, kai vienas asmuo teikia kokias nors paslaugas kitam, bet tos paslaugos , nors ir sudaro veiksmų rezultatą, neįgyja daiktinės formos ir gali būti naudojamos kartu su veiksmu arba jam pasibaigus. Pvz., krovinio pervežimas, koncertas, pasauga ir kt.

Žmonių kūrybinės veiklos rezultatai – tai mokslo, literatūros, meno kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Šios nematerialios vertybės teisinių santykių, kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai jos įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą, o atradimai, išradimai bei pramonės pavyzdžiai dar turi būti nustatyta tvarka oficialiai pripažinti kūrybinės veiklos produktais. Mokslininko, kompozitoriaus, išradėjo idėjos, neįgijusios objektyvios formos, negali būti saugomos teisės ir nesudaro civilinių teisinių santykių objekto.

Sąvoka “paskelbti kūriniai” reiškia autoriaus sutikimu paskelbtus
kūrinius, koks bebūtų egzempliorių gamybos būdas, su sąlyga, kad turimas tų egzempliorių kiekis galėtų patenkinti pagrįstus visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.

Paskelbimu nelaikomas dramos, dramos-muzikos, kinematografijos ar muzikos kūrinio atlikimas, viešas raiškusis literatūros kūrinio skaitymas, literatūros ar meno kūrinių perdavimas laidais ar transliavimas eteryje, meno kūrinio eksponavimas ir architektūros kūrinio pastatymas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 865 žodžiai iš 1692 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.