Velnias lietuvių liaudies pasakose ir romane baltaragio malūnas
5 (100%) 1 vote

Velnias lietuvių liaudies pasakose ir romane baltaragio malūnas



Kazio Borutos romane “Baltaragio malūnas” matome daug tautosakos motyvų, jo fabula pagrįsta antgamtinėmis jėgomis, kaip ir senieji nacionaliniai epai. Šiame kūrinyje dominuoja vienas lietuvių liaudies pasakų atstovas velnias Pinčukas, su kuriuo žmogus turi grumtis dėl savo laimės ir likimo. “Baltaragio malūnas” – tai ne tautosakos kopijavimo knyga, o individualus autoriaus mąstymo vaisius, pasiektas remiantis lietuvių liaudies kultūros elementais. Iš liaudies pasakų K. Boruta panaudojo tik keistų, fantastinių įvykių seką, neapibrėžto laiko plotmę.

Velnias tautosakoje yra dažnas žmogaus palydovas, lydintis žmogų visur ir visada. Mitologijoje velnias buvo laikomas tokiu pat svarbiu personažu kaip ir perkūnas. Ši būtybė įvardinama labai įvairiai: ji turi savo vardą tarsi žmogus, pasakose dažnai vadinama Nelabuoju, Piktuoju, Išpera ir kitais vardais. Romano “Baltaragio malūnas” velnias taip pat turi savo vardą, jį Kazys Boruta pavadino Pinčuku. Fantastinėse pasakose žmonės su velniu dažnai sudarydavo įvairias sutartis, pasirašydami krauju. Panaši sutartis su velniu išjudina “Baltaragio malūno” siužetinę liniją. Kaip ir pasakose, taip ir šiame romane velnias gyvena Paudruvės pelkėse ir raistuose, o savo išvaizda jis analogiškas pasakų velniams. Pinčukas į romano puslapius įžengia ekstravagantiškas, šiek tiek juokingas, išsiskiriąs iš kasdieninės kaimo aplinkos, bet nekeliąs jokios grėsmės ir nepiktas: jį net kaimo piemenys mėgdavo paerzinti, iš jo pasityčioti, prikelti iš gilaus miego. Pinčuko antgamtinę prigimtį gali pastebėti tik akyla akis, nes jo išvaizda labai panaši į žmogaus: “Striukas, bukas ponaičiukas, su kapelešiuku ant galvos ir dar su gaidžio plunksnele už kapeliušiuko”, primenantis dvaro ponaitį ar vokietuką. Pasakų velniai dažnai esti juokingi, nes juos pergudrauja žmonės, piemenys. Taip ir šiame romane Baltaragis pasirašęs pelningą sutartį su velniu, nori jį apgauti, vietoje dukters atiduodamas samdinę Uršulę. Senovės žmonės buvo giliai įsitikinę, kad Nelabasis gali padėti nudirbti įvairiausius darbus. Tarsi pasakoje Baltaragis prijaukina Pinčuką, verčia ji sukti malūną. Taip pradeda Baltaragis civilizuoti Nelabąjį, pastarasis perima žmogaus jausmų ir veiksmų logiką: jis svajoja, įsimyli, pyksta ir keršija. Tačiau Pinčukas, padirbęs pas Baltaragį, supranta apgaulę, ir čia pasireiškia jo šėtoniška prigimtis, kuri yra pikta ir kerštinga: civilizuoti velnią galima, bet padaryti jį humanišku – ne. Dabar Pinčukas, kaip ir visi velniai, virsta svarbiausia blogio priežastimi, skelbiančia Baltaragiui kerštą tol, kol gyvenimas pasidarys nemielas. Kaip pasakose velniai keršija mergoms, nužudydami jų tėvus, o paskui jas pačias, taip ir Paudruvės pelkių velniūkštis, vykdo savo blogio misiją. Iš pradžių jis veikia pats, paskui susideda su socialinėmis padugnėmis Šešelga, Raupiu, kurie atlieka juodžiausius darbus. Šiuo būdu blogis romane įgyja visiškai įprastą formą. Darydamas bloga jis tarsi persikrausto į romano herojų sąmonę, sukeldamas dvasines kančias. Savo antgamtines jėgas jis parodo užtraukdamas rūką, sukeldamas vėtrą, sugriaudamas tiltelius. Vienas klastingiausių velnio darbų – tai Girdvainio obuolmušių vagystė, sugriovusi Jurgos ir Girdvainio likimus ir laimę. Dabar Pinčukas tampa stichiška, sunkiai pažabojama jėga, kuriai nepajėgia pasipriešinti romano herojai.

Šiuo metu Jūs matote 89% šio straipsnio.
Matomi 541 žodžiai iš 610 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.