Velnias
5 (100%) 1 vote

Velnias



Vilniaus „Minties“ gimnazija

Giedrė Zdančiūtė, 2b kl. mokinė

Velnias

(referatas)



Darbo vadovė

R.Sabaliauskienė

Vilnius

2004-11-22

Turinys

Pratarmė…………………………………………………………………………………………………………2

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….3

1.Velnio bendroji charakteristika

a)Velnio vardai………………………………………………………………………………………………..4

b)Velnio vaizdavimas literatūroje………………………………………………………………………4

c)Atsiradimas ir likimas…………………………………………………………………………………….5

d)Velnio veiksmo vieta ir laikas………………………………………………………………………….5

2.Folklorinis velnias…………………………………………………………………………………………7

3.Velnias Perkūno priešininkas………………………………………………………………………..10

3.Krikščioniškasis velnias………………………………………………………………………………..11

a) Velnio vardai……………………………………………………………………………………………..11

b)Išvaizda……………………………………………………………………………………………………..11

c)Prigimtis……………………………………………………………………………………………………..11

d)Velnias biblijoje…………………………………………………………………………………………..11

4.Velnias XXI a.(kaip žmonės įsivaizduoja velnią šiais laikais,apklausa Internete)..13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………16

Literatūra……………………………………………………………………………………………………..17

Pratarmė

Lietuvių ir kitų baltų mitologija kol kas tiriama gana vienpusiškai- daugiau aprašinėjami ir analizuojami mitinio dangaus dievai ir retai kada užsimenama apie žemės ir požemio pasaulį.Norint susidaryti teisingą lietuvių mitologijos vaizdą, būtina ištirti ne tik chtoniškąjį pasaulį, bet ir šio pasaulio svarbiausią atstovą- velnią.

Velnias yra vienas populiariausių lietuvių mitinių būtybių, ypač dažnas tautosakoje, liaudies mene, minimas papročiuose, tikėjimuose, ypač populiarus kasdienėje žmonių kalboje..

Šiame darbe pirmiausia man rūpėjo nustatyti mitinę velnio esmę. Velnio vardų, išvaizdos, pasirodymo vietos ir laiko analizė padėjo nustatyti jo prigimtį, iškelti ir pradėti

spręsti daugelį svarbių paties velnio kilmės ir raidos problemų. Aš nesistengiau atkurti išsamios

šios būtybės atsiradimo ir raidos istorijos, nes tam būtų reikėję rašyti dar vieną referatą.Taip pat

šiame mano darbe buvo nagrinėjamas ir krikščioniškasis velnias, nes šis velnio vaizdinys gana

skiriasi nuo mitologinio,pagoniškojo velnio.

Įvadas

Analizuojant mitinį velnio vaizdinį, pagrindinė medžiaga buvo lietuvių tautosakos kūriniai: sakmės (lietuvių liaudies mitologinės sakmės „Sužeistas vėjas), padavimai („Kai milžinai gyveno“), pasakos (lietuvių liaudies pasakos „ Nė velnio nebijau“), patarlės, priežodžiai, mįslės ir kt. Taip pat buvo naudotąsi Norberto Vėliaus knyga „Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“ , kuri ypač išsamiai tyrė požemių pasaulį ir svarbiausią chtoniškojo lietuvių folkloro ir mitologijos personažą- velnią.

Kai kurių klausimų šiuo metu dar neįmanoma atsakyti ir dėl bendros lietuvių mitologijos tyrinėjimų. Kol dar nėra išanalizuoti mirusiųjų ir kiti lietuvių mitologijos vaizdiniai,sunku kalbėti ir apie mitinio velnio ryšį su jais.

Pranė Dundulienė savo knygoje „Senovės lietuvių mitologija ir religija“ glaustai ir aiškiai rašo apie velnią ir išdėsto jo vaidmenį lietuvių literatūroje.Kas man pasirodė įdomiausia, tai, kad, anot šios knygos, velnias iš pradžių buvęs moteriškas demonas,vadinamas velne, rečiau deiva, arba deivute, kuri globojusi mirusiųjų vėles,saugojusi požemio lobius bei
vandenis,padėdavusi doriems žmonėms(skolindama jiems pinigų) .

Bendroji Velnio charakteristika

Bendroji velnio charakteristika sudaryta remiantis tikėjimais,mitologinėmis ir etiologinėmis sakmėmis, padavimais- kūriniais, kuriuose buvo tikima vaizduojamo velnio tikrumu.

Vardai. Lietuvių tautosakoje velnias vadinamas daugiau kaip 200 vardų. Yra net tokių vardų, kurie paminėti tik vieną ar du kartus. Pavyzdžiui: balinis, brantas, nešvari vėlė, aičiukas, bėdelis, biznius, judošius ir t.t. Kiti vardai: paralius, pinčiukas, nakšis, ledokas. Dauguma velnio vardų pasako arba jo būdą – dažniausiai blogumą, piktumą (negerasis, nelabasis, kipšas, blogasis, pygmė..), išorės ypatybes (bekulnis, bigius, bukas, juodasis, ponaitis, kablys, nukabis, raguotasis, raudondantis, raudonjekskis, skeltanagis, striukis), arba gyvenamąją vietą (balinis, pragarinis, raistinis, šilinis). Sprendžiant iš vardų , velnias buvo įsivaizduojamas ne tik kaip pelkių, raistų, miškų, bet ir kaip žmogaus gyvenamųjų bei ūkinių pastatų būtybė. Apskritai, velnio vardai rodo, kad pats velnias yra tarsi prieštaringas, kad jame užfiksuotos kai kurios priešybės. Jis įsivaizduojamas senas ir jaunas (biesas-biesukas,vokietis-vokietukas,.), ir greitas ir lėtas (palyginus, jo vieną iš vardų „kelmas“ ir posakius : „bėga kaip šimts velnių“, „greitas kaip velnias“) jis ne tik juodas, bet kartais žalias, raudonas, rainas( juodasis ponaitis, juodukas, žaliaragis, raudondantis, rainasis.). Mitologiniu požiūriu reikšminga, kad velnias vadinamas nuodingų,žmogaus psichiką veikiančių,haliucinacijas sukeliančių augalų vardais (drignius-durnaropė,čemerys-nuodingas augalas..) ir, kad svaigieji gėrimai bei tabakas vadinami , taipogi, velnio vardais.

Velnio vaizdavimas literatūroje. Velnias vaizduojamas įvairių lietuvių tautosakos žanrų kūriniuose – etiologinėse ir mitologinėse sakmėse, padavimuose, stebuklinėse, buitinėse pasakose, pasakose apie kvailą velnią, mįslėse ir priežodžiuose. Lietuvių sakmių velnias nėra krikščionybės atnešta antgamtinė būtybė, vaizduojama pusiau gyvulio, pusiau žmogaus pavidalu, juoda oda, su ragais, arklio kanopomis, su uodega.Krikščionybės laikais velnias buvo paverstas piktąja dvasia. Požiūris į velnią– piktąją dvasią, greičiausiai, suformuotas XVI –XVII a. , reformacijos ir kontrreformacijos laikais. Velniai tada buvo apgyvendinti pragare, iš kur galėję ateiti į žemę ir vesti į nuodėmę žmones. Čia jie pasireikšdavo kaip gąsdintojai, persekiotojai, neretai vaizduojami kvailais.

Pirmojoje savo raidos stadijoje velniai turėję ornifomorfinį arba zoomorfinį pavidalą: buvo paukščiais (varnomis, juodvarniais, baisiai juodais paukščiais, antimis ir kt.), gyvuliais (katinu, lape, ežiu,jaučiu,arkliu..), ropliais (gyvate,žalčiu..).Kai kada vaizduoti ir antropomorfinėmis būtybėmis (mažiuku žmogiuku su žalia kepure, jaunuoliu ir pan.). Dažnai dar buvo vadinamas vokietuku. “Kai tik sugriaudžia – vokietukas po akmeniu, kai nustoja griaudę – vėl ant akmens vaiposi ir rodo debesiui sėdimąją.” Lietuvių pasakojamoje tautosakoje velnią mėgsta vaizduoti kaip ponaitį: jis dažnai su skrybėle, batais arba tiesiog sakoma, kad tai labai gražiai apsitaisęs ponaitis: “Tik kur buvęs, kur nebuvęs – šmakšt iš karklyno išlindo ponaitis: su lazdele rankoj, su skrybėle ant galvos (“Vargšas žmogus ir velnias”). Velnias ponaičio pavidalu vaizduojamas ir pasakose “Žvejai ir velnias”, “Mat kaip pažino”, “Maloni nakvynė” ir kt.

Kelėtoje sakmių bei pasakų velnias pasirodo kaip žaliai apsirengęs žmogus: “Ir įdavė bernui žaliasis ponaitis visą maišą sidabrinių pinigų.” (“Kaip bernas velnią į vestuves kvietė”). Velnias, žaliai apsirengęs, vaizduojamas ir pasakoje “Tinginys ir velnias”: “Mat žaliajam ponaičiui teko abi karalaitės, iš pavydo sau galą pasidariusios.”

Atsiradimas ir likimas. Iš kur ir kaip atsirado velniai aiškina lietuvių liaudies sakmės. Populiarios yra dvi sakmės apie velnių atsiradimą :“Gerų ir blogų angelų sutvėrimas“ ir „Blogų angelų sukilimas prieš dievą“. Pirmojoje iš jų velnius sukuria dievo pagalbininkas,kuris pats yra atsiradęs iš dievo spjaudalo (arba dievas pirmiausia jį sukūręs). Dievas liepęs jam nerti į vandenį ir atnešti putų(arba du akmenėlius).

Pamirkęs į putas ar tiesiog į marias pirštą, dievas lašino lašus.ir iš jų darėsi angelai.Arba dievas mušė akmenėlius ir byrėjo angelai;tada dievas leidęs savo pagalbininkui prikurti angelų iš vandens lašų, tačiau apribojęs laiką.Velnias pylęs vandenį visa sauja ir prikūręs jų gyvą daugybę. Bausdamas dievas visus juos pavertęs velniais.

Antrojoje sakmėje velniais paverčiami angelai, kurie ėmę nebeklausyti dievo, nusidėję dievui, pasikėlę į puikybę, užsinorėję patys kurti žmones arba būti lygūs dievui. Už tai dievas juos ištrėmęs iš dangaus ant žemės arba į pragarą ir pavertęs velniais. Šios sakmės apie velnių kilmę yra paremtos su krikščionybe susijusiais tikėjimais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1198 žodžiai iš 3951 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.