Vengrija
5 (100%) 1 vote

Vengrija

Vengrija

Reljefas ir klimatas

Vengrijos plotas yra 93036 km2. Ji šiaurėje ribojasi su Čekija ir Slovakija, šiaurės rytuose – su Ukraina, rytuose – su Rumunija, pietuose – su Slovėnija, Kroatija ir Jugoslavija, vakaruose – su Austrija. Vengrija iš rytų į vakarus yra nutįsusi 528km, o iš šiaurės į pietus – 269km.

Šiaurės vakaruose kalnų virtinė skiria Didįjį Alfoldą nuo Mažojo Alfoldo. Šiaurės vakaruose yra Transdanubiano kalnai, o vakarinė Vengrijos siena ribojasi su Alpėmis. Kalnų grandinė nusidriekusi išilgai šiaurinės Vengrijos sienos. Aukščiausias yra Martos kalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukštis yra 1015m.

Didžiausia Vengrijos upė yra Dunojus, kuri šalies teritorijoje teka 410km ilgio ruožu. Tisza, kita Vengrijos upė, teka iš šiaurės rytų į pietus 580km ilgio vaga. Didžiausias Vengrijoje yra Balatono ežeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70km.

Vengrijos dirvožemis yra žymus savo įvairumu. Lygumose vyrauja juodžemiai ir aliuviniai, tačiau vietomis aptinkama ir mažiau derlingų smėlingesnių dirvožemių. Kalvotose vietovėse vyrauja rudieji miškų dirvožemiai.

Vengrijos klimatas – žemyninis, todėl čia žiemos būna šaltos, o vasaros – karštos. Sausį temperatūra visoje šalyje būna minusinė, o liepos vid. temperatūra – 20oC. Šalies centre, Budapešte, vidutinė sausio temperatūra būna -0.6oC, o vidutinė liepos temperatūra – 22.2oC. Vengrijoje per metus vid. iškrenta 635mm kritulių.

Vengrijos naudingųjų iškasenų resursai yra kuklūs. Šalis daugiausia turi akmens anglies. Šalies pietryčiuose kasama juodoji anglis, tačiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra šiaurinių kalnų pakraščiuose. Šalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtinių dujų telkinių. Gamtinių dujų taip pat yra ir rytuose. Vengrai į kitas šalis eksportuoja boksitą, nes tai yra pati gausiausia geležies rūda Vengrijoje.

Augalija ir gyvūnija

Vengrijos augmenija skirstoma į 3 grupes. Great Alfolde medžiai jau kurį laiką nyko, o dabar jų ten beveik visai neliko. Kai kuriose teritorijose akacijos, ąžuolai ir bukai auga kartu su krūmais. Svarbiausią augmeniją sudaro įvairios žolinių augalų rūšys.Transdanubijos kalnuose auga bukų miškai. Miškingiausias Vengrijos regionas yra šiauriniai kalnų šlaitai, kur auga bukai, ąžuolai, skroblai ir klevai.

Labiausiai paplitę gyvūnai Vengrijoje yra elniai, lapės, kiškiai ir voverės. Taip pat yra daug kitų laukinių gyvūnų: šernų, vilkų, šakalų, lūšių, bebrų. Daug Vengrijos paukščių maitinasi Balatono ežero žuvimis. Šiaip šalies upėse ir ežeruose daug karpių, lydekų ir ešerių.

Žmonės

Vengrijoje gyvena netoli 11 milijonų gyventojų, iš kurių 97% yra vengrai. Kitus 3% pagrinde sudaro vokiečiai, slovakai, kroatai, rumunai ir čigonai.

Dabartinių vengrų protėviai į šalį prieš tūkstantmetį atsikėlė iš Uralo kalnų. Vengrų kalba priklauso finougrų kalbų grupei ir turi tolimų ryšių su suomių kalba.

60% šalies gyventojų yra katalikai, o ketvirtis – protestantai. Didžioji dalis protestantų gyvena rytuose. 62% žmonių gyvena miestuose, kurių didžiausias yra sostinė – Budapeštas. Čia gyvena 2 mln. žmonių, o tai sudaro 20% visų šalies gyventojų. Pagal dydį po Budapešto rikiuojasi šie miestai: Miskolsas, Debrecenas, Szegedas ir Pecas.

Ūkis

1949-aisiais Vengrijos žemės ūkis buvo kolektyvizuotas ir padalintas į kooperatyvus ir kolūkius. Nežiūrint į sovietinį žemės ūkio modelį, Vengrijos politikai 1965 m. įvedė reformas – leido šeimoms vienytis į bendrus ūkius. 18% samdomo darbo tuomet sudarė darbas ūkiuose ir girininkijoje.

Apie 70% Vengrijos ploto užima fermos. Daugiau kaip 75% šio ploto yra skirta pasėliams. Vengrai daugiausia augina kviečius ir kukurūzus, taip pat miežius, ryžius ir avižas, kiek mažiau – cukrinius runkelius ir daržoves. Į kitas šalis vengrai išveža savo svogūnus. Didelę reikšmę šaliai turi vaisių ir vynuogių auginimas. Obuoliai, kriaušės, abrikosai, slyvos, vyšnios, figos (kaip lietuviai sako – “špygos”), migdolai – visa tai Vengrijoje labai gerai dera, o didžioji dalis šių vaisių derliaus yra eksportuojama į Vakarų Europą.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 637 žodžiai iš 1139 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.