Vengrija
5 (100%) 1 vote

Vengrija

TURINYS

ĮVADAS

1. BENDRAS INFORMACIJA…………………………………………………………………….

2. KLIMATAS…………………………………………………………………………………………….

3. VENGRŲ KALBA…………………………………………………………………………………..

4. SVARBIAUSI MIESTAI……………………………………………………………………………

5. VIDAUS VANDENYS………………………………………………………………………………

6. VENGRIJO BENDRADARBIAVIMAS BEI EKON. RYŠIAI SU LIETUVA……

7. TURIZMO IŠTEKLAI………………………………………………………………………………..

§ Vengrijos didžioji lyguma…………………………………………………………………………

§ Vengrijos šiauriai kalnai……………………………………………………………………………

§ Transdanubijos regionas……………………………………………………………………………

8. IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………..

Įvadas

Daugumą Vengrijos lankytojų vilioja nuostabusis Budapešto miestas ir Balatono ežeras, dar vadinamas “Vengrijos vandenynu”. Tačiau tai ne vienintelės Vengrijos lankytinos vietos. Į rytus nuo Budapešto ir Dunojaus upės nusidriekusi Didžioji Vengrijos Lyguma, kur vis dar gyvos senovinės vengriškos tradicijos. Nuostabios Buda kalvos – tai miškais apaugusios aukštumos, kurias skiria didysis Dunojaus vingio skardis.

Vengrai, tai tauta gerai įsisąmoninusi savo unikalų kultūrinį palikimą. Oficiali Vengrijos kalba yra vengrų, kurios negalima palyginti su kitomis kaimyninių šalių kalbomis.

Pastovūs užpuolimai, iš pradžių mongolų (13 a.), vėliau turkų, Habsburgų imperatorių bei Sovietų ne kartą nusiaubė ir nuniokojo šalį. Dauguma Vengrijos miestų buvo ne kartą sugriauta, vėliau atstatyta.

Iki mūsų laikų išliko įspūdingi barokinės architektūros šedevrai. Nemažai yra modernaus meno pastatų.

Šiuo metu, ši tradiciškai svetinga šalis tikisi tvirtesnių ryšių su Vakarų Europa.

Rašyti kursinį darbą apie Vengriją mus paskatino dideli sentimentai šiai šaliai, kadangi praktikos metu pačios ją aplankėme. Vengrija mus sužavėjo savo nepaprastu gamtos grožiu, įspūdinga sostine ir originalia kalkakmenio architektūra. Pažintis su šia šalimi lėmė mūsų kursinio darbo temos pasirinkimą. Norėdamos išsamiau pristatyti šią šalį, naudojomės praktikos metu turizmo agentūrose surinkta medžiaga bei internetu.

BENDRA INFORMACIJA

Vengrija randasi centrinė Europoje, Dunojaus baseino centrinėje dalyje. Vakaruose Vengrija ribojasi su Austrija, šiaurėje ir šiaurės rytuose su Slovakija ir Ukraina, rytuose su Rumunija ir Serbija, pietuose su Kroatija ir Slovėnija.

Plotas: 93,000 kv. km

Gyvantojai

Gyventojų skaičius: 10,4 mln Vegrijos gyventojų sudėtis – vengrai 98 proc. Be vengrų dar gyvena slovakai, rumunai, vokiečiai , chorvatai, serbai bei čigonai. Miestų gyventojai sudaro 54 proc. Gyventojų vidutinsi tankumas apie 115 žm./kv. Km. Dauguma vengrų tikinčiųjų išpažysta katalikybę bei protestantizmą.

Valstybinė kalba: vengrų

Sostinė: Budapeštas

Svarbūs telefonai

Šalies kodas 36

Policija 107

Greitoji pagalba 104

Gaisrinė 105

Darbo valandos

Bankai: pirmadieniais 8.15 – 18.00 h

Antradieniais – ketvirtadieniais 8.15 – 15.00 h

Penktadieniais 8.15 – 13.00 h

Grynų pinigų automatai “Bankomatst” dirba be išeiginių, 24 h per parą.

Parduotuvės: pirmadieniais – penktadieniais 10.00 – 18.00 h

Šeštadieniais 9.00 – 13.00 h

Kai kurios parduotuvės vieną savaitės dieną, paprastai ketvirtadienį, dirba iki 19.00 h.

Supermaketai: pirmadieniais – penktadieniais 7.00 – 19.00 h

Šeštadieniais 6.00 – 13.00 h

Įstaigos: pirmadieniais – penktadieniais 8.00 – 17.00 h

Muziejai: antradieniais – sekmadieniais 10.00 – 18.00 h

Vietinė valiuta

Vietinė Vengrijos valiuta yra forintas, dalomas į 100 filerių. Oficialusis forinto sutrumpinimas – HUF, tačiau šalyje taip pat naudojamas senas sutrumpinimas Ft.

Banknotai: 100, 500, 1000, 5000, 10.000 forintų.

Monetos: 1, 2, 5, 10, 20, 100, 200 forintų.

Į šalį galima įvežti:

Vietinę valiutą: 300,000 HUF

Užsienio valiutą: sumą, ekvivalenčią 50,000 HUF. Didesnės sumos turi būti deklaruojamos.

Įvažiuodamas į šalį lankytojas privalo turėti pinigų sumą valiuta, ekvivalenčią 5,000 HUF. Šis reikalavimas negalioja, jei asmuo turi pinigų sąskaitą Vengrijos banke ar kreditinę kortelę, ar kelionės čekius, ar iškvietimą, ar kelionių agentūros išduotą apgyvendinimo patvirtinimą.

Valiutos keityklos:

Jas galima rasti bankuose, orouostuose, kelionių agentūrose, tarptautinėse geležinkelio stotyse ar pasienio kirtimo punktuose. Privačios valiutos keityklos siūlo labai nepalankų keitimo kursą.

Kreditinės kortelės

Viešbučiuose, restoranuose, automobilių nuomos kompanijose ir kelionių agentūrose galima atsiskaityti VISA, EUROCARD, AMERICAN EXPRESS
kreditinėmis kortelėmis. Vengrijoje suma iš kreditinės kortelės gali būti nuimama tik Vengrijos vietine valiuta – forintais.

Kelionių čekiai

Kelionių čekiai gali būti iškeičiami į grynus pinigus viešbučiuose, pašte ir IBUSZ kelionių agentūrose. Kelionių čekiais galima atsiskaityti viešbučiuose, didesniuose restoranuose ir kelionių agentūrose.

Euročekiai

Euročekius galima išsikeisti bankuose ir IBUSZ kelionių agentūrose. Kaip mokėjimo priemonę, juos pripažįsta viešbučiai, didesni restoranai, kelionių agentūros, parduotuvės, kurių vitrinose nurodytas EC simbolis (raudonos ir mėlynos spalvos ).

Techninė pagalba kelyje

Techninė pagalbą kelyje 24 h per parą teikia Vengrijos autoklubas Magyar Automobilklub (MAK). Įvykus avarijai skambinti 088, Budapešte 1-212 2821 arba 212 3952. Orientacinės kainos:

Automobilio sutaisymas mieste: 3750 – 4375 HUF

Automobilio sutaisymas už miesto: 5000 – 7000 HUF

Automobilio vilkimas užmiestyje: 4480 HUF + nuo 118 iki 130 HUF/km

Automobilio vilkimas Budapešte: 8600 – 9500 HUF

Automobilio vilkimas kituose miestuose: 7000 – 7700 HUF

Svarbiausi pasienio kirtimo punktai ir muitinės

ŠALIS Vengrijos pasienio kirtimo punktai ir muitinės Užsienio šalies pasienio kirtimo punktai ir muitinės

SLOVAKIJA BalassagyarnatBanreveKomaromParassapusztaRajkaSalgotarjanSatoraljaujhelyTornyosnemetiVamosszabadi Slovenske DarmotyKralKomarno*SahyRusovceFilakovoSlovenske Nove MestoMilhostMedvedov

UKRAINA Zahony Cop

RUMUNIJA ArtandBattonyaCsengersimaGyulaMehkerek BorsTurnu*Petea*VarsandSalonta*

JUGOSLAVIJA HercegszantoTompaRoszke Backi Breg*KelebijaHorgos

KROATIJA BarcsBerzenceDravaszabolcsLetenyeUdvar Terezino PoljeGola*Donji MiholjacGoricanKnezevo

SLOVĖNIJA BajansenyeRedics Hodos*Dolga Vas

AUSTRIJA BucsuFertodHegyeshalomKophazaKoszegRabasfuzesSopronSzentpeterfa SchachendorfPamhagen* (6.00 – 24.00 h)NickelsdorfDeutschkreuzRattersdorfHeiligenkreuzKlingenbachEberau* (6.00 – 24.00 h)

* – tik privačiam autotransportui.

Vengrijos keliai

Greitkeliai sudaro 364 km. Vietinių kelių tinklas, jungiantis Vengriją su kaimyninėmis šalimis yra numeruojamas nuo 1 iki 8. Antros klasės kelių tinklas – numeruojamas nuo 10 iki 89.

Greičio apribojimai

Gyvenvietėse: 50 km/h

Greitkeliuose:

Lengvajam automobiliui 120 km/h

Lengvajam automobiliui su priekaba, karavanui, autobusui 80 km/h

Pagrindiniuose keliuose:

Lengvajam automobiliui 100 km/h

Lengvajam automobiliui su priekaba, karavanui, autobusui 70 km/h

Antraeiliuose keliuose:

Lengvajam automobiliui 80 km/h

Lengvajam automobiliui su priekaba, karavanui, autobusui 70 km/h

Mokestis už važiavimą greitkeliais (Vengrijos forintais)

Greitkelių sąrašas:

M1 Budapest – Gyor 106 km

M1 Gyor – Hegyeshalom 42 km

M3 Budapest – Gyongyos 70 km

M5 Budapest – Kecskemet 56 km

M7 Budapest – Balatonaliga 90 km

M1 Gyor – Austrijos pasienis

1 2 3 4

Gyor – Hegyeshalom 1250 1250 3200 5000

Hegyeshalom – Mosonmagyarovar 320 320 1000 1400

Gyor – Lebeny 500 500 1500 2000

1. Motociklai, lengvieji automobiliai su ar be priekabos, neviršijantys 1,90 m aukštį.

2. Maži karavanai, mikroautobusai su mažiau nei 9 sėdimomis vietomis.

3. Sunkvežimiai viršijantys 2,40 m aukštį.

4. Autobusai su daugiau nei 9 sėdimomis vietomis.

M5 Budapest – Kecskemet

1 2 3 4

Budapest – Kecskemet 1000 1100 1700 4000

1. Motociklai, lengvieji automobiliai su ar be priekabos, atstumas tarp ašių mažesnis nei 3.10 m.

2. Automobiliai su priekabomis, kurių atstumas tarp ašių didesnis nei 3.10 m

3. Sunkvežimiai, autobusai su dviem ar trim ašimis.

4. Sunkvežimiai, autobusai su keturiomis ir daugiau ašių.

Kelių mokesčiai už greitkelius mokami forintais ar kita konvertuojama valiuta, tačiau grąža atiduodama tik forintais. Galima atsiskaityti VISA, EUROCARD/ MASTERCARD, DKV, UTA kreditinėmis kortelėmis.

Jei viešnagė Vengrijoje tęsiasi ilgiau nei 60 dienų, išvažiuojant iš šalies, pasienyje mokamas kelių mokestis – 200 HUF per 100 kg.

Kuras

Bešvinis kuras žymimas žaliu ženklu.

Su švinu – juodu.

Daugelis degalinių dirba nuo 6.00 iki 20.00 val. Šalia greitkelių ir didesniuose miestuose esančios degalinės dirba visą parą.

Degalinėse galima atsiskaityti EUROCARD kreditine kortele, priimtinesnis atsiskaitymo būdas yra gryni pinigai.

Kuro kainos (Vengrijos forintais)

Bešvinis 91 140,40

95 143,40

98 152,40

Su švinu 98 150,40

Dyzelinis kuras 134,90

Automobilių stovėjimo aikštelės

Budapešte, rajonuose 5,6,7,8 yra išskirtos automobilių stovėjimo aikštelių vietos, kur stovėjimo laikas yra ribojamas. Būtina
nusipirkti stovėjimo korteles. 1 stovėjimo valanda kainuoja nuo 5000 iki 50.000 HUF.

Maitinimas

Pietūs/vakarienė – vidutinės kategorijos restorane – nuo 1500 iki 2000 HUF žmogui

Vietinis transportas

Vienkartinis autobuso, tramvajaus,metro bilietas 70 HUF

Medžioklė

Vengrija turi senas medžioklės tradicijas. Vengrija gali pasigirti puikiais medžioklės plotais. Įvairios agentūros, tokios kaip pavyzdžiui MAVAD rūpinasi visais su medžiokle susijusiais formalumais, ginklų bei kitos medžioklės amunicijos įvežimu.

MAVAD

Uri itca 39

1014 Budapest

tel.: 1-175 96 11

KLIMATAS

Vyrauja vidutinių platumų kontinentinis klimatas. Vidutinė metinė temperatūra + 11 C, vidutinė vasaros temperatūra + 21 C. Per metus vidutiniškai iškrinta – 500-700mm kritulių.

Vidutinė temperatura:

Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis

Budapeštas 25,5 27,7 27,3 23,7

Debrecyn 25,1 27,2 26,9 23,0

Szaged 25,7 28,2 27,7 23,9

Szombately 23,6 25,9 25,3 21,9

Topografiškai Vengrija skirstoma į tris dalis: šiaurinis kalnuotasis regionas, Transdanubia ir Mažoji Vengrijos lyguma, Didžioji Vengrijos lyguma. Šalis suskirstyta į 20 administracinių regionų.

VENGRŲ KALBA

Vengrų kalba priklauso finougrų grupės ugrų pogrupio kalbų šeimai. Ši kalba vartojama Vengrijoje, gretimose su Vengrija Slovakijos, Slovėnijos, Rumunijos, Moldavijos rajonuose. Vengrijoje vengriškai kalba 10 mln., o viso pasaulyje apie 14 mln. žmonių. Vengrų kalba skirstoma į 8 kalbas, turi ilguosius ir trumpuosius balsius ir priebalsius, kirtį pirmame skiemenyje, vienaskaitą ir daugiskaitą, apie 20 linksnių, 3 laipsnius, 3 laikus, 3 nuosakas, 2 asmenuotes. Neturi giminės kategorijos. Leksikoje daug skolinių iš tiurkų, slavų, germanų kalbų. Seniausias raštas sukurtas prieš 1200 metų, tačiau tik XX amžiuje literatūrinė vengrų kalba priartėjo prie šnekamosios kalbos. Vartojami lotynų rašmenys.

SVARBIAUSI MIESTAI

Budapeštas. Vengrijos sostinė Dunojaus upės padalinta į dvi dalis: Buda įsikūręs dešiniame upės krante, o Pest – kairiame krante. Gražiausi vaizdai į miestą atsiveria iš Gellert kalvos. Budapešte daug istorinių paminklų, muziejų. Miestas garsus savo terminių vandenų šaltiniais, kuriais žmonės naudojosi jau prieš du tūkstančius metų.

Sopron. Įsikūręs arti Vengrijos – Austrijos pasienio, vynuogių auginimo regione. Miestas žymus muziejumi po atviru dangumi. Sopron kartais vadinamas “paminklų miestu”. Čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Dėka sub-alpinio klimato Sopronas yra populiarus poilsio centras.

Gyor. Šis istorinis miestas yra Mažosios Vengrijos lygumos sostinė. Gyore gausu viduramžiškų ir barokinių pastatų.

Szombathely. Seniausias Vengrijos miestas. Romėnų laikais buvo žinomas Savaria vardu. Šiuo metu mieste galima pamatyti iš romėnų laikų išlikusius pastatų griūvėsius.

Pannonhalma. Miestas buvo įkurtas gražioje vietovėje. Pannonkalmoje buvo įkurta žymioji vengriška klerikalinė mokykla. Čia yra puiki biblioteka.

Herend. Miestas, įsikūręs pietinėje Bakony dalyje. Herend gerai žinomas porceliano kolekcionieriams: 1839 m čia buvo pastatytas porceliano fabrikas.Čia pagaminti porcelianiniai dirbiniai, 1851 m užėmė pirmą vietą Londono mugėje. Šiuo metu gamykloje įsteigtas puikus porceliano muziejus.

Kaposvar. Žymiausiojo Vengrijos dailininko Ropple Ronai Jozsef gimtinė. Dauguma jo darbų eksponuojama miesto muziejuje, muziejuje taip par yra ekspozicija skirta regiono istorijai ir tradicijoms.

VIDAUS VANDENYS

Ežerai

Balatono ežeras (600 kv.km) – didžiausias ežeras Centrinėje Europoje; Ferto ežeras (335 kv.km) – didesnė ežero dalis yra Austrijoje; Velence ežeras (27 kv.km) ir terminis Heviz ežeras.

Balatono Ežeras

Didžiausias ežeras Centrinėje Europoje. Ežero ilgis sudaro 77 km. Balatonas – tai rojus plaukikams, būriuotojams ar mėgstantiems pasipliuškenti. Platus ežero pietinis krantas nusietas kurortų ir paplūdymių, tuo tarpu šiaurinį krantą puošia vynmedžiais apaugusios vulkaninės kalvos. Šiaurinis krantas žinomas savo senu kurortu Balatonfured bei puikia barokine bažnyčia, stovinčia ant kalvos Tihany pusiasalyje.

Vakarinėje ežero dalies pabaigoje puikuojasi gražus Keszthely miestas su įspūdingais Festetics rūmais. Viena iš įspūdingiausių vietų Vengrijoje yra terminių šaltinių kurortas – Heviz, kur žiemą, ant šilto ežero paviršiaus žydi nuostabios vandens lelijos.

Apgyvendinimas

Balatonas / Siofok/Privatūs apartamentai: (apie 100 DM už apartamentus parai)

Laszlo ir Susanna Kohelka, 8600 Siofok, Aradi vertanuk u. 22/d.

Tel.: 0036-84-313-552, GSM: 00-36-30-475-994

Familia Safar, 8600 Siofok, Batthyany u.78, tel.:00-36-84-311-998, GSM: 00-36-30-396-058

Familia Kleiber, 8600 Siofok, Meszaros L. 71, tel.: 00-36-84-313-743

Kasmet prie Balatono

ežero suvažiuoja vandens sporto mėgėjai iš įvairių kraštų. Smėlėta Balatono pakrantė sudaro 200 km. Sėklus ežero vanduo paprastai įšyla iki +25 C t. Balatono pakrantė yra labai populiari šeimų tarpe. Lankytojai atvykę prie “Vengriškosios jūros” turi didelį pramogų pasirinkimą: barai, kaimo užeigos, teatrai po atviru dangumi, kėgliai, minigolfas, tenisas ir žūklė.

Leidimai žvejoti išduodami vietinės valdžios, municipalinėse įstaigose. Leidimus žvejoti Balatono ežere galima įsigyti kelionių agentūrose, didesniuose viešbučiuose, kai kuriuose kempinguose ir vietinėse žvejybos asociacijose.

Upės

Vengrijos upės priklauso Dunojaus baseiniui.Dunojaus kairysis intakas – Tisos upė. Dunojaus ir Tisos tarpupis beveik neturi paviršiaus vandenų. Upių rėžimas nepastovus. Apsisaugoti nuo potvynių pastatyta apie 4000 km pylimų.

DUNOJUS

Dunojus antra pagal dydį upė Europoje bei didžiausia Vengrijoje. Ji išteka Vokietijoje ir tekėdama per Austriją ir Slovakiją pasiekia Vengriją. Jos ilgis Vengrijoje 417 km. Plotis 300-600 metrų. Vandens tėkmės greitis 3,2-7,6 km per valandą, gylis 2-5 metrai. Į dvi šakas Dunojų dalija Čunovo užtvanka Slovakijoje. Keleiviniai bei krovininiai laivai, kruiziniai laivai plaukioja Dunojumi ir tai reiškia, kad mažesni laiveliai turi saugotis. Viso kruizinių laivų bei sportinių laivų rūšys, taip pat burlaiviai gali plaukioti vengriška Dunojaus dalimi. Kartai birželio gale – liepos pradžioje būna upės potvyniai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1975 žodžiai iš 6570 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.