Vengrija1
5 (100%) 1 vote

Vengrija1

Reljefas ir klimatasVengrija

Vengrijos plotas yra 93036 km2. Ji ðiaurëje ribojasi su Èekija ir Slovakija, ðiaurës rytuose – su Ukraina, rytuose – su Rumunija, pietuose – su Slovënija, Kroatija ir Jugoslavija, vakaruose – su Austrija. Vengrija ið rytø á vakarus yra nutásusi 528km, o ið ðiaurës á pietus – 269km.

Ðiaurës vakaruose kalnø virtinë skiria Didájá Alfoldà nuo Maþojo Alfoldo. Ðiaurës vakaruose yra Transdanubian kalnai, o vakarinë Vengrijos siena ribojasi su Alpëmis. Kalnø grandinë nusidriekusi iðilgai ðiaurinës Vengrijos sienos. Aukðèiausias yra Martos kalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukðtis yra 1015m.

Didþiausia Vengrijos upë yra Dunojus, kuri ðalies teritorijoje teka 410km ilgio ruoþu. Tisza, kita Vengrijos upë, teka ið ðiaurës rytø á pietus 580km ilgio vaga. Didþiausias Vengrijoje yra Balatono eþeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70km.

Vengrijos dirvoþemis yra þymus savo ávairumu. Lygumose vyrauja juodþemiai ir aliuviniai, taèiau vietomis aptinkama ir maþiau derlingø smëlingesniø dirvoþemiø. Kalvotose vietovëse vyrauja rudieji miðkø dirvoþemiai.

Vengrijos klimatas – þemyninis, todël èia þiemos bûna ðaltos, o vasaros – karðtos. Sausá temperatûra visoje ðalyje bûna minusinë, o liepos vid. temperatûra – 20oC. Ðalies centre, Budapeðte, vidutinë sausio temperatûra bûna -0.6oC, o vidutinë liepos temperatûra – 22.2oC. Vengrijoje per metus vid. iðkrenta 635mm krituliø.

Vengrijos naudingøjø iðkasenø resursai yra kuklûs. Ðalis daugiausia turi akmens anglies. Ðalies pietryèiuose kasama juodoji anglis, taèiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra ðiauriniø kalnø pakraðèiuose. Ðalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtiniø dujø telkiniø. Gamtiniø dujø taip pat yra ir rytuose. Vengrai á kitas ðalis eksportuoja boksità, nes tai yra pati gausiausia geleþies rûda Vengrijoje.

Augalija ir gyvûnija

Vengrijos augmenija skirstoma á 3 grupes. Great Alfolde medþiai jau kurá laikà nyko, o dabar jø ten beveik visai neliko. Kai kuriose teritorijose akacijos, àþuolai ir bukai auga kartu su krûmais. Svarbiausià augmenijà sudaro ávairios þoliniø augalø rûðys.Transdanubijos kalnuose auga bukø miðkai. Miðkingiausias Vengrijos regijonas yra ðiauriniai kalnø ðlaitai, kur auga bukai, àþuolai, skroblai ir klevai.

Labiausiai paplitæ gyvûnai Vengrijoje yra elniai, lapës, kiðkiai ir voverës. Taip pat yra daug kitø laukiniø gyvûnø: ðernø, vilkø, ðakalø, lûðiø, bebrø. Daug Vengrijos paukðèiø maitinasi Balatono eþero þuvimis. Ðiaip ðalies upëse ir eþeruose daug karpiø, lydekø ir eðeriø.

Þmonës

Vengrijoje gyvena netoli 11 milijonø gyventojø, ið kuriø 97% yra vengrai. Kitus 3% pagrinde sudaro vokieèiai, slovakai, kroatai, rumunai ir èigonai.

Dabartiniø vengrø protëviai á ðalá prieð tûkstantmetá atsikëlë ið Uralo kalnø. Vengrø kalba priklauso finougrø kalbø grupei ir turi tolimø ryðiø su suomiø kalba.

60% ðalies gyventojø yra katalikai, o ketvirtis – protestantai. Didþioji dalis protestantø gyvena rytuose. 62% þmoniø gyvena miestuose, kuriø didþiausias yra sostinë – Budapeðtas. Èia gyvena 2 mln þmoniø, o tai sudaro 20% visø ðalies gyventojø. Pagal dydá po Budapeðto rikiuojasi ðie miestai: Miskolc, Debrecen, Szeged ir Pecs.

Kultûra

Svarbiausi vengrø ánaðai Europai yra literatûroje, moksle, muzikoje ir tapyboje. 19 a. pradëjo kilti Vengrijos literatûrinis lygis. Amþiaus pradþioje populiariausi poetai buvo Danielius Berðenis ir Mihalis Vitezas, kol Andras Dugoniksas neparaðë sëkmingiausio to laikotarpio romano. Po Vitezo sekë kiti talentingi raðytojai: M.Josika, J.Eotvosas ir M.Vorosmartis, kuris taip pat raðë ir poemas. Karolis Kisfaludis redagavo literatûrinius leidinius ir raðë pjeses. Þymiausi amþiaus lyrikai buvo S.Petofis ir J.Aranis, o I.Madacho poema “Þmogaus tragedija” buvo iðversta á daugybæ pasaulio kalbø.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 603 žodžiai iš 1136 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.