Verslo etika
5 (100%) 1 vote

Verslo etika

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

NVA-2/1 grupės studentės

Irmos Šiušienės

K U R S I N I S D A R B A S

V E R S L O E T I K A

L.Juozaitienė

Šiauliai 2002

TURINYS

ANNOTATION………………………………………………………………………………..3

ĮVADAS 4

1. INDIVIDO PRIPAŽINIMAS 4

2. VERSLO ETIKOS FUNKCINĖ REIKŠMĖ 5

3. VALDŽIA IR ETIKA 5

4. ETIKETAS 6

5. VERSLO ETIKOS SUVOKIMAS 8

6. ETIKOS KODEKSAI 8

6.1 “ŠVILPUKŲ PŪTIMAS” 10

6.2 ETIKOS KODEKSŲ VAIDMUO 12

6.3 PAVYZDINĖ ELGESIO KODEKSO STRUKTŪRA 16

7. SOCIALINIS VAIDMUO 17

7.1 LŪKESČIAI IŠ SOCIALINIO VAIDMENS 18

8. PASITIKĖJIMAS 19

IŠVADA 20

LITERATŪRA 21

ANNOTATION

Of late years over of the best to become effective responsibilities moral philosophy, whom is took place all objective points of living range: to create ethical codes, to open ethical centres, to constitute institutes, committees, to get underway ethical examination.

More apace these process to be in progress into the business spheres. At this time sphere of business peoples, particularly the trade peoples are standing the moral codes.

The point of this work is acquaint oneself with mod moral codes orders, constitutional ways, to use in practice and to insinuate a benefit.

ĮVADAS

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakaruose įsigali atsakomybės etika, kuri apėmė visas socialinio dalykinio gyvenimo sritis: sukurti etikos kodeksai, įsteigti etikos centrai, institutai, įkurtos asociacijos, komitetai, susiformavęs socialinis etinis auditas, etikos tarnautojų (konsultantų, auditorių) specialybė, vykdoma etinė ekspertizė, parengtos įvairių profesijų etikos mokymo programos (skirtos ne tik jauniems specialistams, bet ir dirbantiesiems mokyti). Sparčiausiai šie procesai vyksta verslo sferose: pragmatiški žmonės pirmiausia suprato verslo etikos naudingumą. Europos šalys, ieškodamos savos specifikos, europietiškojo biznio etikos varianto, taip pat intensyviai tyrinėja dalykinę etiką, diegia naujus elgesio modelius į praktinę veiklą. Yra sukūrusios specialių struktūrų (European Business Ethics Network (EBEN)) ir kt., kurios organizuoja kasmetines verslo etikos konferencijas, rengia mokslo leidinius.

Lietuvoje dalykinės socialinės etikos apraiškų dar labai maža, bet galima išgirsti

kasdien ką nors apie etikos komiteto svarstymą, etikos kodekso priėmimą ar ketinimą jį kurti. Šiuo metu socialine dalykine veikla užsiimantiems žmonėms, ypač verslininkams prireikia elgesio kodeksų. Ir būtent verslo etikos kodeksai dažniausiai tampa dėmesio objektu.

Šio darbo tikslas supažindinti su šiuolaikinių elgesio kodeksų paskirtimi, sudarymo ypatybėmis, taikymu praktikoje ir teikiama nauda.

1. INDIVIDO PRIPAŽINIMAS

Individui psichologiškai labai svarbu, kad bet kurią savo veiklą pats galėtų pozityviai įvertinti , taip pat – kad kitų ji būtų atitinkamai įvertinta. Ne mažiau reikšminga ir palanki aplinkinių nuomonė apie patį asmenį, jo paties svarbumo pripažinimas. Asmenybei būtinas vidinis moralinis pasitenkinimas, reikalingas savo paties vertingumo, orumo pojūtis ir moralinė veikla – tenkinanti asmeninius interesus, tačiau nekenksminga kitiems, – veikla vertinama moraliai teigiamai, tai jos atlikėjas gauna stiprų impulsą siekti efektyvių rezultatų. Be to, taip patenkinamas psichologinis žmogaus garbingumo poreikis – jis ir kliudo nepadorumui. Verslininką dorai elgtis skatina ir pats savaime “poreikis sukurti kažką naudinga”. Mąstantis žmogus paprastai stengiasi sukurti kažką ilgalaikio ir vertingo. Tai daro, kad turėtų pasitenkinimą. Pasididžiavimas atsiranda, kai žmogus sukuria kažką tikros vertės… Kornelijus Vanderbilt’as buvo labiausiai patenkintas ne tuo, kad jis turtingiausias amerikietis, bet tuo, kad pastatė sėkmingiausiai veikiančias garlaivių linijas ir geležinkelius… Visuomenė turėjo iš to naudos.

Civilizuoto kapitalizmo praktika įrodo, kad vykstant įvairių šalių kapitalistinei modernizacijai, tokios dvasinės kultūrinės moralės vertybės, kaip sąžinė, pareiga, atsakomybė, įsipareigojimas, padorumas, pasitikėjimas, geranoriškumas, atlieka labai svarbų vaidmenį. Tačiau etinės vertybės čia ne prieštarauja ekonominiams žmonių siekiams, o tampa jų varomoji jėga.

2. VERSLO ETIKOS FUNKCINĖ REIKŠMĖ

Verslo etikos žinios yra ne tik verslininkų bendrojo išsilavinimo reikalas. Etika įgauna ne tik bendrakultūrinę, bet ir betarpišką funkcinę reikšmę, tampa efektyvia priemone ekonominiam pelnui siekti. Deja, etikos funkcinė reikšmė ekonomikai, dalykinei veiklai nėra įvertinta pačių verslininkų, ekonomistų, taip pat labiausiai suinteresuotų ekonomine sėkme – vadovų, savininkų – dažnai nesuvokia etikos funkcinio reikšmingumo jų pačių veikloje. Būdami lietuviškosios kultūros moralės subjektai, jie svarsto: moralė – sau, o ekonomika, pelnas – sau.

Lietuvoje ekonomikai, firmų veiklai ypač neigiamą poveikį daro tai, kad net jų vadybininkai (jiems pagal pareigas privalu naudoti (diegti) etikos normas, kodeksus siekiant ekonominio efekto) visai neįžvelgia moralinių
faktorių įtakos ekonomikai, t.y. nemato dalykinės (biznio) etikos funkcinės prasmės.

Negatyvi moralinė pažiūra į verslą neretai lėmė daugumos verslininkų požiūrį į savo veiklą kaip į laikiną, priverstinę, egzistuojančią iki tam tikro savo gyvenimo etapo (“kol praturtėsiu”, “kol rasiu gerą darbą”, “nupirksiu butą, namą” ir t.t.). Ši laikinumo būsena duoda pagrindo tokiam verslininkui nevertinti, negerbti savo veiklos, nematyti joje savo gyvenimo prasmės. Tai greičiau leidžia jam pažeisti verslo dėsnius, nusižengti biznio etinėms normoms. O toks verslininko elgesys vėlgi – tiesiogiai ir netiesiogiai – daro socialinę, dorovinę, taip pat ir ekonominę žalą.

3. VALDŽIA IR ETIKA

Visuomeninėje nuomonėje įsigalėję prietarai apie verslą palaiko, padrąsina, ar net paskatina antiverslininkiškus valdžios struktūrų sprendimus ir veiksmus. Juos stebint neretai susidarydavo įspūdis, kad valstybinių institucijų tikslas kenkti verslui. Šis prietaras sudaro, teikia galimybę tvirtai laikytis ir plėstis biurokratinei sistemai, o aprioriškai įsitikinusiems verslo nepadorumu valdininkams leidžia nepagarbiai, agresyviai elgtis su verslininkais ( vykdyti “žiaurias akcijas”). Tuo dar didesnė dalis verslo išstumiama į šešėlinę “juodąją” rinką. Taigi valdžia ne tik nesudaro palankių sąlygų verslo etikos plėtrai, bet ir pati determinuoja verslo nedorumą. Nesudaromos nė objektyvios sąlygos sugrįžti į legalų biznį. O verslininkai tą tikrai padarytų dėl tų pačių moralinių psichologinių veiksnių: poreikio būti gerbiamam, oriam, saugiam, ramiam dėl savo ir savo vaikų ateities. Normalioje, stabilioje visuomenėje būti padoriam yra pravartu ir ši elementari tiesa sudaro verslo etikos pamatą (“Sąžiningumas apsimoka”). Juo pasinaudoti, gali (ir privalo) valdžia, kurdama atitinkamą mechanizmą, išdėstydama atitinkamas teigiamas ir neigiamas sankcijas, skatinančias verslą bei derinančias jį su padorumu. Būtent valdžios funkcija yra sukurti teisingus įstatymus, jais siekiant, kad žmonėms būtų naudinga (ir įmanoma) daryti tai, kas doroviškai (socialiai) privalu. Valdžia trukdo verslo etikai įsigalėti, nes ir pati dažnai veikia ne pagal tą patį dorovės modelį, kurį deklaruoja esant teisingą ir visiems būtiną. Tai yra nuolat pasikartojantys skandalai dėl valdžios institucijų ar atskiro valdininko nepadorios veiklos. Juk pirmiausia valdžia ir turi paisyti šio esminio, tiesiog dalykinės etikos formule tapusio postulato.

Mes stebimės, kad JAV mokesčių mokėtojai tokie sąmoningi, kad jiems pakanka moralinės sankcijos – jiems tiesiog gėda nesumokėti mokesčių. Ne tik garbė, bet ir savigarba neleidžia. O juk tokį žmonių elgesį pirmiausia suformuoja tam tikros sąlygos, tinkamai parinkti valdžios veiklos metodai, griežtos etikos normos, taikomos visų pirma sau (valdžiai). Taip pat įtakos turi galimybė žinoti, kur ir kaip teisingai panaudojami kiekvieno nuosavi pinigėliai (biudžeto skaidrumas ir pagrįstumas – tai psichologinės dorovės formavimosi šaknys). Dabar verslininkai, kartu ir visi piliečiai kone kasdien girdi ne tik apie neracionalius, klaidingus, bet ir nusikaltėliškus biudžeto iššvaistymo faktus: taip pat mato, kaip nebaudžiami tokie nusikaltėliai ir niekas nesijaučia atsakingas už tai.

4. ETIKETAS

Kasdieninėje kalboje sąvoka “etika” dažnai sutapatinama su jai gimininga “etiketo” sąvoka. Etiketas – tai žmonių elgesio taisyklių, šablonų, simbolių visuma, išorinės bendravimo taktikos apraiška. Tai žmonijos istorijoje susiklostęs kultūros elementas, tam tikras formalus ritualizuotas elgesys, kartais reglamentuojamas griežtai nustatytos tvarkos (tai būdinga diplomatiniam, “rūmų”, “aukštuomenės”, tam tikros profesinės veiklos konkrečių funkcijų, o taip pat įvairaus lygio priėmimų, susitikimų etiketui). Etiketas turi tiek savo funkcinę, tiek ir dorovinę prasmę.

Etiketo funkcinė prasmė: tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastindamas žmonių santykių reguliavimą; diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį ar komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį. Etiketas pritaikytas tipiškoms situacijoms, sutaupo žmonių laiką bei bendraujant eikvojamą energiją; drauge suteikia jų poelgiams patrauklumo; padeda subtiliau išreikšti asmenybės elgesio prasmę, psichologiškai prisitaikyti prie situacijos, daryti poveikį kitiems. Tai – bendravimo sąlyga, sukurianti aplinką turtingesniam bei efektyvesniam susikalbėjimui ir darbui. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir t.t. sukuria reputaciją firmai ar atskiram verslininkui. O geras vardas, puikus verslininko, meistro, profesionalo įvaizdis yra pelningas. Dalykinei profesinei veiklai, verslo partnerystei šios etiketo funkcijos yra neįkainuojamos. Todėl etiketo normos yra įtraukiamos į etikos kodeksus.

Etiketo dorovinė prasmė: yra tam tikrų moralinių vertybių apraiška. Išreiškia tam tikrus moralinius principus, mandagumo, padorumo, humaniškumo, pagarbos, orumo, palankumo, geranoriškumo reikalavimus. Profesinėje veikloje etiketo nepaisymas pastebimas daug greičiau negu dorovės subtilybės. Todėl čia ypač reikalaujama mandagumo,
disciplinuotumo. Dalykinėje etikoje būtina jausmų disciplina, emocinis neutralumas arba pozityvumas – ir griežtai draudžiamas negatyvumas. Ne tik išoriškai negražu, bet ir moraliai nepadoru primesti savo negatyvias jausmines būsenas klientams, interesantams, kolegoms. Ši etiketo norma ypač aktuali mūsų visuomenės veiklos subjektams.

Šiuolaikinė profesinė etika daug dėmesio skiria etiketui, kaip priemonei plėtoti humanizuotus ir optimizuotus santykius dalykinėje srityje.

Moralės netenkina tai, ką žmonės daro, kaip jie elgiasi. Ji verčia juos tobulėti, siekti privalomybės. Net ir nerefleksuojantys individai, teoriškai susipažinę su etika (kad ir etikos kursą išklausę) pajunta jau pažįstamą, tačiau dažnai dar nesuvoktą iš esmės – į savimonę neįtrauktą šią vidinio dvasinio gyvenimo būseną (koks aš turiu būti ir koks esu (nesu)). Čia sprendžiama, koks aš – kaip tarnautojas, gydytojas, inžinierius, verslininkas, pedagogas, meistras (t.y. savo dalyko žinovas) – turiu būti (privalomybė) ir kodėl vis dėlto (dar) toks nesu (esamybė). Tai, kaip aš sugebėsiu vykdyti privalomybę, nulems, ar aš būsiu gerbiamas, mylimas, ar išlaikysiu vadovo, ar tam tikroje darbo vietoje, kiek sulauksiu klientų, pacientų, interesantų, mokinių… nuo to taip pat priklausys ar turėsiu iš ko gyventi, ar gebėsiu praturtėti, kokie bus mano santykiai šeimoje ir darbe – t.y. koks pilnavertis, laimingas, sėkmingas bus mano gyvenimas.

5. VERSLO ETIKOS SUVOKIMAS

Verslo etiką galima apibrėžti kaip tam tikrą etikos ir atitinkamai moralės tipą. Įtraukus į šią tipologiją verslo moralę, galima atskleisti jos ypatybes, atsekti jos apraiškas, pastebėti prieštaravimus, įžvelgti priežastinius ryšius bei dėsningumus, suprasti funkcionavimo mechanizmus. O jau tada remiantis teorinėmis žiniomis galima nagrinėti dalykinę etiką kaip normatyvinę. Kitaip tariant nuo klausimų “kodėl taip?” pereinama prie klausimo “kaip reikia?” Tik suvokę verslo etiką kaip tam tikrą etikos tipą, mes galėsime suprasti:

· Verslo etikos kodeksų vietą ir reikšmę tiek verslui, tiek ir visos visuomenės gyvenimui;

· Etikos kodeksų funkcionavimo mechanizmus;

· Dalykinės etikos komisijų, komitetų, ekspertų funkcijas;

· Konkrečių verslo sričių ar pareigybių vykdymo įtaką socialinei, politinei, ekonominei sėkmei.

Suvokę verslo etiką kaip tam tikrą pasaulėžiūros tipą, turintį savo filosofinius pamatus, galėsime etiškai pagrįsti verslą. O tai reiškia – pajėgsime argumentuoti, remdamiesi ne kasdienėmis buitinėmis gėrio ar blogio sampratomis, o filosofų, etikų, sociologų, psichologų, ekonomistų atrastais socialinio gyvenimo dėsningumais.

6. ETIKOS KODEKSAI

Etikos kodeksus kuria patys struktūros subjektai, pasitelkdami etikos specialistą – šie kodeksai nedeleguojami išorinei sferai ar viršininkams. Kiekvienos struktūros vadovo (nuo institucijos, organizacijos vadovo iki eilinės parduotuvės, firmos, vaistinės savininko) interesas – kad jo valdoma struktūra gerai funkcionuotų, produktyviai, efektyviai veiktų. O kad taip būtų, reikia elgesį determinuoti arba įstatymu, norma, taisykle, arba tikslu, rezultatu, pasekme. Geriausias variantas – kai abu sutampa, kai taisyklės yra priemonė tikslui realizuoti (taisyklės, kodeksai ir konstruojamos, matuojant jas struktūros tikslais). Tokiu atveju individo elgesys turi išorinį stimulą, ir vidinį motyvą. Tada pareiga sutampa su polinkiu.

Daug sunkumų atsiranda, diegiant etikos kodeksus, priklauso nuo to, ar visuomenė yra pasiekusi pilietinę būklę, ar jau yra susiformavusi pilietinė visuomenė. Tam, kad elgtis pagal etikos kodeksų diktuojamas taisykles, dorumą moralinėje individo ar sociumo sąmonėje svarbu vertinti pagal kitus kriterijus, pakeičiančius arba papildančius jau esančius. Šiuos kriterijus suponuoja požiūris, jog žmonija žengia santykių humanizavimo, moralės progreso – o ne regreso keliu. Moralės progreso rodikliai – tai pilietinės visuomenės susiformavimo kriterijai, civilizuotos būklės bruožai. Tai – individo reikšmės teigimas, jo gyvenimo savaiminė vertė, autonomiškumas, savivalda, savanoriškos asociacijos, ori tarpusavio priklausomybė, solidarumas. Taip pat – formalios valdžios apribojimai, įtakojimo kanalai, dalyvavimo priimant sprendimus galimybes; racionalūs, socialinį gyvenimą ir veiklą normuojantys, reguliuojantys principai; taisyklių, įstatymų universalumas (visuotinumas); taip pat ir dialogas, pasitikėjimas, pagarba; viešumas, skaidrumas, aiškumas; atsakomybė, atsiskaitomybė. Šie pilietinio demokratinio gyvenimo imperatyvai yra moralės principai, susiformavę pasiekus žmonijai tam tikrą išsivystymo etapą. Moralės idealai tapo teisės aktais, buvo įtvirtinti juridiniais įstatymais, pavyzdžiui: žmogaus teisių (iki vartotojų, pacientų, teisimųjų ir pan. teisių), vyrų ir moterų lygių galimybių, mirties bausmės panaikinimo ir kt. įstatymai.

Kultūra, kuri akcentuoja pagarbą įstatymui – kaip paprasčiausią prevencinę ir apsauginę priemonę – tai daug plačiau negu mums atrodo. Kai kas nors apibūdinamas kaip “įstatymo besilaikantis pilietis” nėra tik kokio nors jo poelgio ar apskritai jo charakterio apibūdinimas. Ji kalba apie piliečių gerąsias savybes, jų atsakomybės ir bendruomenės jausmą; tik tokiais
piliečiais galima pasikliauti. Pagal tai galime spręsti, jog įstatymas plačiausia prasme nėra vien tik paprasčiausias tvarkos ir apsaugos palaikymo bendruomenėje instrumentas, tai – taip pat ir teisingumo bei atsakomybės, kaip visuomeninių vertybių, patvirtinimas.

“Vėlyvasis kapitalizmas” – tai naujas gamybinės, profesinės, biznio veiklos kultūros vystymosi etapas. Eiliniai organizacijų darbuotojai tapo svarbūs. Į darbuotoją imama žiūrėti kaip į autonomišką asmenybę, turinčią savo interesus (teises), galinčią maksimaliai išreikšti savo kūrybines galias darbinėje veikloje. Kad darbinei veiklai moralei pritartų reikia: horizontalių santykių, priklausomų tarpusavyje, bet autonomiškų individų bei struktūrų bendradarbiavimo, siekiant struktūros tikslų. Taip pat neišvengiami kolektyvinių sprendimų priėmimo principai (atvira diskusija, dalyvavimas, konstruktyvi kritika, argumentavimas, skaidrumas, kompromisiškumas). Tokie demokratiški santykiai darbinėje veikloje atitinka ir humaniškumo, ir funkcionalumo siekius. Taip galima pasiekti geresnių struktūros, profesinės veiklos rezultatų. Juk psichologiškai taisyklėms, įstatymui paklūstama tik tuo atveju, jei jie viduje priimami kaip teisingi, racionaliai pagrįsti, suvokiami kaip svarbūs individui, dalyvaujančiam kuriant šiuos įstatymus, universalūs, galiojantys tiek eiliniam darbuotojui, tiek vadovui. O konfliktinės situacijos išsprendžiamos panaudojant visiems tą pačią formulę: “valdo ne valdžia, o įstatymas”. Šiuo metu ši formulė tapo instrumentu, siekiant humaniško ir funkcionalaus bendradarbiavimo. Ten, kur vadovams taikomos vienokios taisyklės, o pavaldiniams – kitos, sunku tikėtis pagarbos toms taisyklėms, įstatymams, kodeksams, o kartu – pagarbos ir vadovams.

6.1 “ŠVILPUKŲ PŪTIMAS”

Dėl etikos transformacijos – įsitvirtinant dalykinei etikai – sudėtingėjant sociumo gyvenimui, augant atsakomybės naštai praktinėje veikloje, susiduriant su prieštaraujančiais įsipareigojimai darbe, imama naujai žiūrėti į senus poelgius. Taip atsirado pavadinimas “švilpuko pūtimas” (“garų nuleidimas”), kuris reiškia informavimą, pranešimą, referavimą, o senoviškai – skundimą. Aptikę nekokybiško darbo, apsileidimo ar piknaudžiavimo atvejų, keliančių grėsmę pačios organizacijos galutiniams tikslams ir apskritai visuomenės interesui, informatoriai pavojų skelbia pirmiausia pačios organizacijos, kurioje jie dirba, viduje. Tačiau informavimas yra labai rizikingas, nes kelią grėsmę tiems, apie kuriuos pranešama (jie demaskuojami, įskundžiami); kita vertus, ir patys “pranešėjai” gali rizikuoti savo darbo vieta ar karjera.

Individas svarsto, ar jam prabilti apie susirūpinimą keliantį aplaidumą, piknaudžiavimą, rimtus darbo drausmės pažeidimus, pavojų keliančią riziką. Jam tenka nuspręsti, ar iš tiesų kyla didelė grėsmė ir kas atsakingas už aplaidumą, piknaudžiavimą; be to, jam reikalinga numatyti, ar informavimas iš tikrųjų turės naudos organizacijai, ar šis pavojingas sau žygdarbis bus atliktas visuomenės labui ir kaip pasisakymas paspartins pokyčius į gerą. Individo pasirinkimą dažnai apsunkina netikrumas, faktų stoka, abejonės. Informatoriui tenka apsispręsti, kuriai iš savo pareigų atiduoti pirmenybę: pasirinkti pareigą visuomenei (etikos kodeksai pabrėžia, kad atsakomybė visuomenei yra svarbesnė už pareigas kolegoms bei klientams) ar savo kolegoms bei institucijai, kurioje pats dirba (profesinė etika reikalauja lojalumo kolegoms). Išaukštinti draugiškumo idealai sustiprina spaudimą būsimiems informatoriams ir ypač trikdo bei apkartina tokius veiksmus (dar dėl to tampa nepageidautinas giminiškumas darbe, nes gali būti sunku išlikti reikliems bei bešališkiems, vertinti darbuotoją vien pagal kokybinius rodiklius.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2769 žodžiai iš 8776 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.