Verslo etika
5 (100%) 1 vote

Verslo etika

TURINYS

ĮVADAS 2

LITERATŪROS APŽVALGA 3

INTERVIU 10

INTERVIU APŽVALGA 15

IŠVADOS 16

LITERATŪROS ŠALTINIAI 17

Įvadas

Verslo etika – kas tai? Kai visame pasaulyje verslas klesti, sunku nesusidurti su šia fraze.

„Verslo etika – tai etikos sritis, besiremianti moralės principų ir verslo pasaulyje veikiančių standartų visuma, atsirandanti sąveikaujant verslui ir etikai. Tai etikos kodeksų kūrimas verslo organizacijose, įmonėse ir bendrovėse, įprastų etikos taisyklių laikymasis, moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo gerinimas.“

Mes įžengėme į XXI amžių, kur viskas vystosi ir skuba beprotišku greičiu. Versle tai ypač aktualu. Kai verslo pasaulis taip greitai auga ir keičiasi sunku suspėti taip greitai prie jo prisitaikyti, todėl mes vis rečiau susimąstome apie moralės normas. Kaip mes elgiamės, ar mes sąžiningi su savo kolegomis ir klijantais? Verslo etika turėtų tapti labai aktualia tema verslo pasaulyje.

LITERATŪROS APŽVALGA

VERSLO ETIKA

Darbu yra sukurta bei toliau kuriama žmonijos civilizacija ir kultūra, materialinės ir dvasinės vertybės. Todėl dabar yra būtinybė, kad žmogus galėtų pragyventi, visuomenių ir kultūrų pagrindus, nes padeda rasti gyvenimo prasmę ir siekti bendro tikslo; tai kūryba, nes tenkina saviraiškos poreikį ir suteikia džiaugsmo; tai sveikatos šaltinis, nes nedirbantis žmogus yra fizinis ir dvasinis ligonis; tai gėris, nes išreiškia žmogiškąją vertę; tai pašaukimas, nes darbo imasi žmogus, norintis išreikšti save, padėti kitiems ir padaryti savo gyvenimą prasmingą; tai asmenybės savikūra; tai gali būti šventumas ar prakeiksmas, nes palaiko ar nepalaiko žmoniškumo; tai įprasmina žmogaus būtį arba tampa asmenį alinančiu, griaunančiu, beprasmiu procesu; tai etiška išraiškos forma, nes sąžiningas darbas yra dorovingumas. [3. 108p. ]

Šiuolaikiniai etikos mokslininkai pastebi, kad jaunoji karta nėra linkusi diskutuoti ar ginčytis dorybių klausimu. Mat jauni žmonės, augdami ir bręsdami dorovės dalykų beveik nepaisančioje aplinkoje, dorybių problemą laiko nuobodžia tema, kuri jiems jau atrodo pasenusi, nebeaktuali ir atgyvenusi. [3. 129p. ]

Pastaruoju metu jaučiamas vis didesnis susidomėjimas verslo etika. Tačiau dar labai dažnai verslo etika painiojama su verslo etiketu, gebėjimu organizuoti įmonės veiklos pristatymu, vesti derybas. Verslo etika – tai ne derybų organizavimo menas, ne įmonės pristatymas, ne etiketas. Tai – vadybos mokslo dalis.

Verslo etika gali būti suprantama dvejopai:

 Kaip profesinė etika, išreiškianti profesionalo etinę laikyseną;

 Kaip etinių principų taikymas konkrečioms verslo situacijoms spręsti.

Pabandykime apibrėžti verslo etiką analizuodami etikos reikalingumą versle. Įsivaizduokime, jog esame vartotojai. Mums blogai, jeigu prekė nekokybiška, jeigu aptarnavimas prastas, o paslaugos ar prekės pardavėjas elgiasi su mumis arogantiškai, nenori suteikti mums informacijos apie paslaugą ar prekę. Dar blogiau – suteikia priešingą informaciją (tarkime, garantuoja, kad į poilsinio kelialapio kainą įskaičiuotos gido, muziejų lankymo kainos, o nuvykus paaiškėja, jog tenka mokėti už gido paslaugas, muziejų lankymą papildomai…) Kaip vartotojai mes dažniausiai esame itin neatlaidūs ir jeigu po to nesikreipiame į žiniasklaidą, ar į mus apgavusią įmonę, nereiškia, jog patirtos apgaulės nepapasakosime savo artimiesiems, draugams, pabrėždami, jog ši įmonė elgiasi nesąžiningai, neetiškai. Neigiama mūsų skleidžiama informacija žlugdo įmonės prestižą, „atbaido“ potencialius vartotojus. Tai tik vienas iš galimų verslo etikos raiškos būdų. Akivaizdu, jog etiškai savo vartotojų požiūriu besielgianti įmonė patiria daugiau naudos, nei neetiškai besielgianti.

Verslo etika – tai etikos sritis, besiremianti moralės principų ir verslo pasaulyje veikiančių standartų visuma, atsirandanti sąveikaujant verslui ir etikai. Tai etikos kodeksų kūrimas verslo organizacijose, įmonėse ir bendrovėse, įprastų etiketo taisyklių laikymasis, moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo gerinimas. Be to, tai ir machinacijų versle atskleidimas bei viešas paskelbimas, vartotojų interesų gynėjų, „žaliųjų “ ir kitų organizacijų veiklos prieš aplinkos teršimą, nesaugius produktus ir kt. Aktyvinimas.[1. 16p. ]

Mūsų šalyje verslas kol kas pripažįstamas ne kaip sąžininga ar legali, bet kaip kriminalinė ar iš dalies kriminalinė veikla, o verslininkas – kaip perpirkinėtojas, perpardavinėtojas ar tiesiog sukčius, nesilaikantis etinių principų. Visa tai rodo, kad laikas pastebėti ir dorovingus veiksnius, o jų priešingybėmis – teikti etikos žinių ir reikalauti iš jų dorovingo verslo.

Moksliniu požiūriu verslas ir dorovė, ekonomika ir etiketas, pragmatiškumas ir dvasingumas turi būti derinami bet kurioje veikloje, taigi ir versle. [3. 108p. ]

Nors žmonės versle vienaip ar kitaip elgiasi siekdami asmeninės ekonominės naudos, tačiau etiški verslo santykiai turi būti grindžiami sąžiningumu, teisingumu ir pasitikėjimu. [5. 73p. ]

Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, žiniasklaida ir susirūpinę piliečiai nuolat pateikia neetiškų vadovų elgesio pavyzdžių. Kyšininkavimas, seksualinis priekabiavimas, patentų ir autorystės teisių
pažeidimai, melaginga informacija apie produkto gaminimo, saugumo charakteristikas, tyčinis nuodingų ir pavojingų medžiagų naudojimas, tyčinė aplinkos tarša, diskriminacija, pavojingos darbo sąlygos, įsipareigojimų nevykdymas bei kiti panašūs elgesio tipai plačiai aptarinėjami ir smerkiami. [3. 108p. ]

Atskiroms visuomenėms bei kultūroms būdingas vienos lyties išnaudojimas, nepakankamas vertinimas ar net prievarta vėliau buvo perkelti ir y profesinę sritį. Nors, vos užsimezgus civilizacijai, daugelis visuomenių gyvenimo matriarchato laikus , vėliau istorijos ratas pasuko vyriškosios lyties hegemonijos įtvirtinimo linkme. Iš dalies nevienodą lyčių traktavimą ir vertinimą padėjo įteisinti religija ir jos pagrindu susiklosčiusi kultūra. Dėl moterų judėjimo už savo pilietines, politines teises 20a. viduryje situacija pasikeitė, tačiau dar ir šiandieną daugelyje šalių moterys neturi tokių teisių, kaip vyrai. [4. 96p. ]

Nors Lietuvoje dirba dauguma moterų, tačiau jos dažniau užima žemesnes pareigas arba eidamos tas pačias pareigas kaip vyrai gauna mažesnius atlyginimus. Moterų mentalitetas yra gerokai išaugęs, tačiau net ir kompetetingosios sunkiai pasiekia karjeros aukštumas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Ministrų kabinete yra permažai moterų, nei vienas universitetas neturi lektorės ir t. t.

Tai vadinama „stiklinių lubų sindromu“, kai moterys turi galimybę ir visus būtinus gebėjimus, tačiau užimti aukštesnes pareigas trukdo „nematomos“ kliūtys. [3. 122p. ]

Statistika ir gyvenimo pavyzdžiai rodo, kad panašaus išsilavinimo lygio ir vienodos pareigybės, bet priklausančių skirtingoms lytims, amžiaus grupėms ar tautybėms darbuotojų atlyginimai skiriasi. Tai ypač būdinga privačioms institucijoms, kur dar nesilaikoma darbo įstatymų.

Lietuvoje labai aktuali seksualinės orientacijos problema. Nors dauguma homoseksualų slepia savo lytinę orientaciją, jiems darbe iškyla daug problemų. Viena jų, kaip vertinti homoseksualų gyvenimo būdą, smerkti ar toleruoti, kokias moralės normas jiems taikyti. Yra ir daugiau klausimų, į kuruos etika iki šiol atsakymų neturi. Belieka siekti, kad homoseksualistai ir heteroseksualistai galėtų gerai jaustis darbo vietoje. [3. 123p. ]

Korupcijos tema yra gana plati. Ją galima pradėti gvildenti nuo mažesnių etikos pažeidimų, tokių kaip dovanos ir kyšiai, nes dažnai nuo jų ir prasideda didesnės problemos.

DOVANA. Nors dažnai nedaroma skirtumo tarp dovanos ir kyšio, profesiniame gyvenime visgi skirtumo esama. Dovanos vertė ar dydis yra mažesni nei kyšis. Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendinimą, paslaugų ar pagalbos suteikimą. Dovanos gali būti įvairios: vaišės (kava ar pietūs),gėlės, suvenyrai, paslaugos, pramogos kelionės.

 DOVANOS yra padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas.

Visuomenėje ir tarp tarnautojų dėl dovanų nėra vieningos nuomonės . Vieni dovanas vertina kaip atlygį už atliktą darbą, principingesni asmenys čia įžiūri korupcijos pradžią. Pirmieji mano, kad atsidėkoti yra natūralu. Manoma, kad kai kurios dovanos (vaišinimas kava, pietumis ir kt. ) padeda bendrauti su visuomene, nes taip gaunama informacijos. Dovanos atsisakymas kartais būtų kartais būtų suprastas kaip nenoras bendradarbiauti su eiliniais piliečiais. Dažnai teigiama, kad viena iš atsidėkojimo formų – vaišinimas kava – yra toks įprastas, kad pastangos su tuo kovoti kai kam atrodo kaip nereikalingas laiko ir išteklių švaistymas. [4. 99p. ]

KYŠIS. Dovana dažnai yra tik padėkos ženklas, tuo tarpu duodamas kyšis yra vertas teikiamos paslaugos ar pagalbos (pakankamai didelis).

Kyšis, papirkinėjimas, korupcija yra artimai susiję. Vienu atveju tai papirkti bandantis asmuo, kitu – pats veiksmas ar pagaliau bandomas papirkti tarnautojas. Papirkti bandantis pilietis pažeidžia etikos normas, duodamas kyšį. Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie korupciją. Kyšiu (pinigais, vertybėmis, turtu, teisėmis į turtą ir kt. ) siekiama papirkti autoritetą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jis neturėtų atlikti, arba susilaikyti nuo reikalaujamų atlikti veiksmų.

 Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba neatlikti teisėtai nepriklausančios veiklos vadinimas KYŠININKAVIMU AR PAPIRKINĖJIMU. [4. 100P. ]

Apgavystė (apgaulė) Yra gana plati sąvoka. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, “fiktyvių“ įrodymų sukūrimas ir kt.

Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgią. Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar instancija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas.

 Veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų, vadinami APGAVYSTE.

Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.

 Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas,
pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus, vadinamas PIKTNAUDŽIAVIMU.

Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema. Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvarus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1627 žodžiai iš 5390 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.