2002
Pratarmė
Sudėtingėjant socialiniui gyenimui, atskiroms praktinės, profesinės veiklos sritims prireikia vis didesnės moralinės kompetencijos, – atsiveria nauji dorovės apmastymo horizontai. Dabartiniuose moralės sąvartynuose, susiduriama su dar dviem priešingais postmoderniais požiūriais į etiką:
nereikia jokios etikos – cenzūros, moralistikos, ideologijos; nemadinga nurodinėti žmogui, kas yra gara, o kas – bloga;
etika yra pragmatiškai vertinga, mums visiems reikalinga, nes ja rementis yra įmanoma sukurti mūsų visų gyvenimo gerovę, tobulinti atskirus socialinės dalykinės veiklos barus; tik sukūrę savo veiklos taisykles (“žaidimo taisykles”) – elgesio standartus, etikos kodeksus, ir jų laikydamiesi, mes geriau jausimės, optimaliau veiksime, rezultatyviau dirbsime, nyks nepasitenkinimo, įtampos, nesaugumo pojūtis, taps humaniškesnis mūsų bendrabūvis.
Pastaraisiais dešimtmečiais vakaruose įsigali antrasis požiųris, t.y. konstruktyvi komunikalioji konsenso – atsakomybės – etika, kuri determinavo etikos institucionalizavimo procesą. Jis apėmė visas socialinio dalykinio gyvenimo sritis: sukurti etikos kodeksai, įsteigti etikos centrai, institutai, įkurtos asociacijos, komitetai, susiformavęs socialinis etinis auditas, etikos tarnautojų (konsultantų, auditorių) specialybė, vykdoma etinė ekspertizė, parenktos įvairių profesijų etikos mokymo programos (skirtos netik jauniems specialistams, bet ir dirbantiemsmokyti). Nors ir kaip būtų keista, – sparčiausiai šie procesai vyksta verslo sferose: pragmatiški žmones pirmiausiai suprato verslom etikos naudingumą (verslo etiką suvokę kaip savosios sėkmės laidą). Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje JAV jau nebelieka stuktūrų, nepaliestų šio proceso. Jis intensyvus Kanadoje, Australijoje, Japonojoje. Yra daug apraiškų ir Lotynų Amerikos šalyse (2 Pasaulinis biznio, ekonomikos ir etikos kongresas vyks 2000 m.. liepos mėn. Brazilijoje). Europos šalys, ieškodamas savos specifikos, europietiško biznio etikos varianto, taip pat intensyviai moksliškai tyrinėja dalykine etiką, diegia naujus elgesio modeliusį praktinę veiklą. Jos jau yra sukūrusios specialių struktūrų (European Business Ethics Network (EBEN) ir kt., kurios organizuoja kasmetinės verslo etikos konferencijas, rengia mokslo leidinius, telkia bendradarbiavimui mokslininkus ir praktikus). Netgi postsocialistinėse šalyse šis procesas jau prasidėjęs o Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Estijoje, Rusijoje, Bulgarijoje yra gana ženklus.
Lietuvoje dalykinės socialinės etikos institucionalizavimo apraiškų dar labai maža,bet kasdien galima išgirsti ką nors apie etikos komiteto svarstymą,etikos kodekso priėmimą ar ketinimą jį kurti.Tačiau šie reiškiniai dažnai neadekvačiai suprantami ar jiems nepritariama… Taip į Lietuvos gyvenimą skverbiasi nauji reiškiniai,dažnai nesiderinantys su lietuvių mentalitetui būdingasenąja moralės samprata. Šių fenomenų reikšmės, turiniai dar nėra pas mus nei išsakyti , nei apmąstyti… Tačiau jau šiuo metu socialine dalykine veikla uzsiimantiems žmonėms, ypač verslininkams prireikia elgesio kodaksų. Ir būtent verslo etikos kodeksai dažniausiai tampa dėmesio ir polemikos objektu.
Todėl šio darbo tikslas yra supažindinti studijuojančius dalykinę etiką, šia sritimi besidominčius su šiuolaikinių elgesio kodeksų patirtimi, sudarymo ypatybėmis, taikymu praktikoje, su jų metodologinėmis ištakomis ir teikiama nauda. Kad tikių klausimų analizė būtų įmanoma, pirmiausia reikia susipažinti su šiuolaikine dalykine etika (businessethics), jos sociakultūriniu bei teoriniu kontekstu, pagrindiniais jos konceptualiais parametrais, praktinės funkcijos socialineme gyvenime aptartimi ir besiformuojančios postmodernios – “valdomos etikos” (tempančios šiuolaikinės vadybos dalimi) – ypatumais.
Šiuo darbu tikimasi inspiruoti aktyvesnius ir adevesnius tikrovei etinių klausimų svarstymus ir įsitraukti į kai kuriuos Lietuvos viešajame diskurse jau neretai kylančius ginčus dėl etinių dilemų. Čia, kaip ir visame pasaulyje, tampa svarbu skatinti (“kultivuoti” sugebėjimą atpažinti etines problemas tokias, kokios jos yra iš tikrųjų – tirti, kaip ir kodėl žmonės elgesi, o ne tik kaip jie turėtų elgtis.
Knygoje iškeliamos pagrindinės problemos, apibrėžiami išties taškai, įvadinio verslo etikos suvokoniai, stengiantis juos sieti (suderinant arpriešinant) su vyraujančiais moralės stereotipais bei etikos dogmomis. Šioje studijoje, nors ir siekiant apimti kuo platesnį problemų spektrą, – vis delto nepretenduojama į pilną ir išsamų visų aspektų išnagrinėjimą – įvairialypė dalykinė etikos problematika determinuoja labai platų svarstymų horizontą, sunkiai aprėpiamą pradiniame naujųjų fenomenų nagrinėjimo etape.
Postkomonistinėse šalyse vykstant ekonominėms, politinėms ir kitoms reformoms, atsiranda reikšmingų pokyčių ir doroviniame žmonių gyvenime. Todėl iškyla būtinybė kritiškai reflikuoti tradicinę moralę bei sukurti naują – nedemokratinę filosofinės etikos versiją. Praktikoje dabartinė etika jau pasireiškia kaikuriais naujais aspektais. Jie žymi kardinalius jos pokyčius, determinuotus šiuolaikinės epochos sąlygų.
Šiuo metu įvairiose post socialistinių šalių
struktūrose, – tiek stambioje visuomenės institucijoje, tiek smulkiose veiklos srityse, – pradedami taikyti šiuolaikiniai etiniai kodeksai, kuriamos etinės komisijos ar komitetai, atliekamos etinės ekspertizės. Kai kuriose srityse bandoma naujus etinius kodeksus derinti su tradiciniais moraliniais, tačiau dažniausiai jie yra prieštaringi, atrodo nesuderinami. Taip yra dėl to, jog paprastai pas mus šiuolaikiniai kodeksai nėra pagrindžiami (diskursu – Vakarų šalių struktūrose veikiantys analogiški etiniai kodeksai tiesiog kopijuojami verčiant iš anglų, vokiečių kalbų. Dažniausiai šis procesas suvokiamas kaip nuo seno įsigalėjusių profesinių etinių kodeksų plitimas, kaip bendrųjų moralinių taisyklių taikymas tam tikroms profesijoms, įvairiems praktinės veiklos barams.
Tačiau į post komunistines šalis tiesiog perkeliami vakarietiškieji “ethics codes” iš esmės skiresi nuo tradicinių moralinių kodeksų. Naujieji etiniai kodeksai, sukurti pagal rinkos santykių suformuotą moralės tipą, išplaukia iš kitos – prieštaraujančios mūsų kultūroje dominuojančiai – etinės pradigmos. Tai empiristinės, racionalistinės, konsekvencialistinės, realistinės, pozityvistinės etikos parsdigma. Šis etikos tipas mūsų kultūroje nėra nei kritiškai suprastas, nei teoriškai įsisamonintas. Tačiau kapitalistinėms realijoms skverbentis į popstkomunistines šalis, pamažu įsitvirtina ir šis moralės tipas. Todėl iškyla daugybė klausimų, susijusiu su naujojo moralės tipo įsivyravimu: kokia jo esmė, Kaip jis dera su konkretaus socialumo mentalitetu, tautos kasdieninėmis moralinėmis nuostatomis, įvaizdžiais, stereotipais, ar atitinka krašto įsivyravimo lygį, tam tikra dorovės evoliucijos stadiją; koks jo santykis su realia, esamybėje funkcionuojančia dora, socialumo ethosu? Svarbu kokios objektyvios determinantės ir sociakultūriniai faktoriai apskritai leidžia funkcionuoti moralinėms normoms bei principams, o kokie – ne, t.y. daro šias normas beviltiškai nefunkcionalias?