Verslo etikos problemos ir jų sprendimas organizacijoje
5 (100%) 1 vote

Verslo etikos problemos ir jų sprendimas organizacijoje

Turinys

1. Etinė problema versle 2

2. Etinių problemų kilimas ir jų analizės lygmenys. 3

3. Etinių problemų klasifikavimas. 4

4. Etinės problemos, kylančios dėl organizacijos

ir darbuotojų interesų skirtingumo. 7

5. Etinės problemos kylančios dėl organizacijos

domėjimosi privačiu darbuotojų gyvenimu. 9

6. Etinių problemų kilimas, dėl įsipareigojimo saugoti

firmos paslaptis. 12

7. Naudingų ryšių etika. 13

8. Literatūra 17

1. Etinė problema versle.

Kiekviena veikla reikalauja tam tikroje srityje dirbančiujų žmonių atsakomybes, todel turi atitikti

specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. O pastarieji neprieštarauti bendrosioms moralės normoms.

Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri suvokiama kaip laisva privati veikla. Jos subjektas –

verslininkas pats atsako už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybe turi moralinį pradą. Verslininko misija – siekti patenkinti egzistuojanti rinkoje nepatenkinta poreikį teikiant prekes ir paslaugas ir gauti už savo pastangas atlygi – pelną. Tam verslininkas naudojasi įvairių mokslo ir technikos sričių laimėjimais, kitų žmonių paslaugomis, kitaip tariant, naudoja žmogiškajį kapitalą ir materialinius išteklius, kurdamas materialines vertybes, kurių šeimininku tampa verslo organizatorius. Pelno siekimas – viena iš verslininko priedermių – taip pat yra vertybė, tačiau del to verslininkas gali konfliktuoti su visuomenėje vyraujančiomis nuostatomis. Todėl verslo veikimą įrėmina atitinkami (griežtesni ar liberalesni) valstybės įstatymai, taip pat visuomenėje vyraujančios elgesio normos. Siekdamas savo tikslo (pelno) verslininkas veikia. Tas veikimas – tai porocesas, kuriame galime išskirti 5 dimensijas:

• Tikslo numatymą,

• Organizavimą tikslui pasiekti,

• Vadovavimą,

• Kontroliavimą,

• Veiklos (tikslo pasiekimo) įvertinimą.

Verslininkas visa tą atlieka per atitinkamas verslo organizavimo, valdymo, vadovavimo, administravimo ir kontrolės struktūras. Neabejotina, kad šis verslininko veikimas yra susijęs su morale, nes jo, kaip visuomenės nario, elgesys ir veiksmai gali būti vertinami (ir turi būti vertinami) moraliniu požiuriu, t.y ar jo keliami tikslai neprieštarauja visuomenės gerovės siekiams, ar jie nepažeidžia kitų žmonių teisių ir ju neriboja. Kita vertus, verslininkas turi ryšį su su savo darbuotojais, vartotojais (klijentais), investitoriais (kreditoriais) kitomis ekonominėmis (firmomis) ir neekonominemis struktūromis (visuomeninėmis organizacijomis), taip pat valstybinėmis institucijomis (mokesčių inspekcija) ir vietine bendruomene. Verslininko elgesys įvairių minetų institucijų atžvilgiu, taip pat principai, kuriais grindžiama jo veikla, gali būti moraliniu požiuriu vertinama. Taigi moralinių požiūriu gali būti vertinama:

• Verslininko elgesys įvairių subjektų (darbuotojų, kitų verslo organizacijų ir pan.) atžvilgiu,

• Priimami sprendimai, turintys vienokias ar kitokias pasekmes įvairiems subjektams.

Savo ruožtu įvairiose verslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuruojančius interesus, kyla

nemažai etinių problemų.

Kas yra etinė problema? Tai – situacija ar galimybė, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš keleto sprendimų, kuris gali būti įvertintas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar nemoralus.

Šis etinis sprendimas (pasirinkimas) skiriasi nuo paprasto sprendimo tuo, kad .

• Priimant etinį sprendimą lemiamą vaidmenį turi individo moralinės savybės.

• Etinis sprendimas visada siejasi su atsakomybe, kurią individas prisiima pats savanoriškai, o ne įstatymo liepiamas.

Kaip rodo patirtis, etinių problemų kilimą salygoja tokios pagrindines priežastys:

• Konfliktas tarp individo moralės filosofijos ir verslo oraganizacijos (firmos) puoselėjamų moralinių vertybių skirtingumo.

• Konfliktas tarp verslo organizacijos keliamų tikslų ir darbuotojų , siekiančių įgyvendinti pirmiausia savo tikslus,

• Darbuotojų kultūros ir verslo organizacijos kultūros lygio nesutapimo.

• Konfliktas tarp verslo organizacijų, siekiančių savo tikslų skirtingais būdais ir priemonemis.

2. Etinių problemų kilimo ir jų analizės lygmenys

Skiriami 5 etinių problemų kilimo lygmenys:

• Individualus lygmuo. Etinės problemos kyla dėl verslo organizacijos puoselėjamų etinių standartų priimtinumo individui.

• Organizacinis lygmuo. Etinės problemos kyla tarp atskirų organizacijos strukturinių padalininių ar individų interesų grupių.

• Asociatyvus lygmuo. Etinės problemos kyla bendraujant firmoms, siekiant bendru tikslų, tai pat ir konkuruojant tarpusavyje.

• Visuomenės lygmuo. Etinės problemos kyla dėl firmos rizikingos veiklos ir jos galimų negatyvių pasekmių visuomenei.

• Tarptautinis lygmuo. Etinės problemos kyla del multinacionalinių korporacijų veiklos pasekmių (silpnai išsivysčiusių šalių pigios darbo jegos panaudojimas, diskrimiancija darbo užmokesčio srityje ir pan.)

Kiekviena etinė problema taip pat gali būti suvokiama ir analizuojama skirtinguose lygmenyse. Kitaip tariant, į ją žvelgiama iš keliu poziciju: 1) individo, 2) organizacijos ir 3) sistemos.

Individo lygmenyje atliekama analizė:

• Analizuojamas individuo vaidmuo
ir jo priimamų sprendimų įtaka organizacijai.

• Individas, priimdamas sprendimą, analizuoja organizacijoje galiojančius etinio elgesios standartus,

• Individas stengiasi nustatyti asmeninių moralinių standartų suderinamumą su organizacijoje puoselėjamais ir jos vykdoma politika.

Organizacijos lygmenyje atliekama analizė:

• Analizuojami organizacijos sprendimai, veiksmai, vykdoma politika, ir jos struktūrų

funkcionavimas etiškumo požiūriu.

• Analizuojamos sprendimų tiesioginės ar netiesioginės pasekmės individams ir jų grupėms (jeigu jie ir nedalyvauja priimant sprendimus (pvz. firmos veiklos sustabdymas).

• Analizuojamas organizacijos kultūros lygis ir jo etinės dimensijos.

• Analizuojama naujų etinių problemų kilimo galimybė darbuotojams, organizacijai pasirinkus naujas strategines veiklos kryptis.

Sistemos lygmenyje atliekama analizė:

• Kadangi verslas yra keleto socialinių sistemų dalis, įskaitant įvairias ekonomines, teisines ir politines institucijas, tai priimamo sprendimo etiškumas vertinamas per minėtų institucijų funkcionavimo prizmę. Analizuojamos atskiros tų sistemų dalys (pvz. įstatymai, visuomenės politika ir kt.), siekiant nustatyti, kokiu mastu priimamas (individo ar organizacijos apskritai) sprendimas yra minėtų institucijų įtakojamas ir kokiu mastu jis gali turėti joms įtakos.

Minėti analizės lygmenys galioja visoms etinėms problemoms, kurios kyla verslo pasaulyje.

3. Etinių problemų klasifikavimas.

Etinės problemos kyla iš konfliktų.

Konfliktas – tai situacija, kai du žmonės nesutaria dėl veiksmų, kurių vienas iš jų imasi arba kai jis nenori, kad tų veiksmų būtų imtasi.

Konfliktai gali būti vienašaliai ir dvišaliai. Vienašalis konfliktas – tai tokia situacija, kai nusiskundimų turi tik viena pusė. Dvišalis konfliktas – toks, kuriame kiekviena pusė ko nors nori iš kitos.

Skiriami du konfliktų tipai: asmeniniai ir struktūriniai. Asmeninis konfliktas yra susijęs su ypatingomis asmenybėmis ir ypatingu požiūriu į jas. Struktūrinis konfliktas yra bendresnio pobudžio, jis būdingas tam tikromis aplinkybėmis konflikte dalyvaujančių žmonių grupėms. Be abejo kiekvienas struktūrinis konfliktas privalo būti ir asmeninis, nes kitaip nebus ginčo eskalavimui reikalingos energijos. Struktūriniai ginčai nėra asmeniniai. Pavyzdžiui, verslo derybose gali iškilti ginčų ar nesusipratimų dėl kultūrinių skirtumų, kurie nesusiję su asmeninėmis derybose dalyvaujančių šalių savybėmis. Dažniausiai konflikto priežastys būna tokios:

• nesusipratimai ir santykių neišsiaiškinimas,

• nesažiningumas (įsipareigojimų vykdymas),

• aplaidumas,

• išankstinės nuostatos,

• ypatingas pasitikejimas savo nuomone ir įsitikinimais,

• netinkamas konflikto sprendimas,

• baimė,

• slapti kėslai.

Pati verslo prigimtis yra konfliktų kalvė. Juk šiaip ar taip konkurencijos dvasia persmelkia kiekvienos verslo organizacijos veiklą. Konkurencijos atmosferoje funkcionuoja ne tik pati verslo organizacija, kovodama už savo vietą rinkoje, bet ir jos darbuotojai, konkuruodami vieni su kitais dėl aukštesnės padėties organizacijoje ir pan. Suprantama , kad tai neišvengiamai provokuoja etinių konfliktų atsiradimą. Pasak amerikiečių verslo specialistų Grott`o Vitelli`o ir Trojaus Festervand`o, dažniausiai etinius konfliktus sukelia dvi pagrindinės priežastys:

• abipusiškai priimtinų santykių tarp subjektų nebuvimas,

• nesutarimas del verslo praktikos rezultatų siekimo būdo priimtinumo.

Etinius konfliktus, kurie sukuria etines problemas verslo organizacijoms, galima suskirstyti į tris grupes: 1) Interesų (naudos) konfliktai, 2)Teisingumo ir sąžiningumo konfliktai, 3) Bendravimo ir santykių organizacijoje konfliktai. Savo ruožtu šie konfliktai ir provokuoja atitinkamų etinių problemų kilimą organizacijoje.

Etinės problemos organizacijoje paparastai klasifikuojamos remiantis minėtais konfliktais:

interesų konfliktu, sažiningumu ir teisingumu, bendravimu ir santykiais organizacijoje.

1.Interesų konfliktas.

Interesų konfliktas – tai sutarimo tarp dviejų ar daugiau šalių (konkrečių asmenų, grupių) nebuvimas darbiniuose santykiuose.

Nors konflikte dalyvauja du ir daugiau žmonių, neretai pakanka vieno iš ju pastangų, kad konfliktas būtų išspręstas arba kad jis iš vis nekiltų. Požiūris ir ketinimai yra patys galingiausi žmogiškosios egzistencijos įrankiai. Nuo to, kaip suvokiama situacija arba norima ją suvokti, dažnai priklauso ir jos baigtis. Tik suvokus savo poreikius, norus įsitikinimus, galima imtis pačios problemos sprendimo.

Ar norime konflikto? Dažnai būtent taip. Mes būname ant ko nors taip įtužę ir mums atrodo toks pagrystas reikalavimas, kad net saldu pagalvojus, jog galėsime “suremti ragus”, susikauti ir įveikti priešininką. Jei mūsų nuostata yra tokia, tai konfliktas neišvengiamas, nes mes jo tiesiog norime. Ir todėl atitinkamai elgiamės. Tačiau jeigu nenorime priešiškumo arba siekiame bent jau jį sumažinti, tai turime sukurti tokią atmosferą, kurioje kitas žmogus jaustųsi saugus. Kitaip tariant, turime pripažinti, kad ir kitas žmogus gali turėti savo nuomonę, nepaisant to, ar ta nuomone jums priimtina, ar ne. Tai gali skatinti tarpusavio supratimą ir galiausiai galimybę abiem pusėm susitarti.

Bet jei
neįmanoma išvengti darbinio konflikto ar deramai į jį sureaguoti, bent jau viena iš šalių privalo būti pasirengusi :

• Aiškiai ir ramiai bendrauti su kitu asmeniu,

• Atskirti savąjį ego (aš) nuo situacijos, pasirengti nesutarimus išspręsti draugiškai, abiejų pusių pasirinktu būdu,

• Problemai paskirti tiek laiko, kiek būtina suvokti ir įsijausti į kito žmogaus padėtį, pasirinkti geriausią taktiką,

• Būti doram ir jautriam, nes tikra kontrolė ir stiprybė – pasikliauti pačiu savimi, o ne darbu ar padėtimi.

Nedera bijoti konflikto . Nesistenkite jo sušvelninti, žiūrekite į jį objektyviai kaip į kokią energijos, kurią galima panaudoti ir išsklaidyti, formą. Konfliktas pats savaime ar konfliktas dėl ko nors nėra neigiama patirtis . Priešįngai – jis gali būti ir pamokantis. Svarbiausia yra tai, kaip mes ketiname reaguoti į konfliktą, nes būtent ta reakcija leidžia nustatyti, ar jo rezultatai bus teigiami, ar neigiami. Pastaruoju metu vis labiau pripažystama, kad konfliktinė situacija gali turėti ne tik negatyvią, bet ir pozityvią reikšmę, nes kartais išryškindama opias susikaupusių problemų puses ir rasdama kompromisinius sprendimus, paremtus inovacija, skatina organizaciją efektyviau dirbti. Kartais net pačios organizacijos mėgina dirbtinai sukelti konfliktines situacijas atskirose padaliniuose, siekdamos gauti papildomos informacijos, kad galėtų numatyti galimas veiksmų alternatyvas. Taigi svarbiausia yra tai, kaip reaguojama į konfliktą, kaip valdoma konfliktinė situacija ir kokiais būdais ji sprendžiama. Čia svarbią reikšmę įgyja vadybos etika.

Verslo organizacijoje skiriami 5 konfliktų tipai:

• Vidinis asmenybės konfliktas – pasireiškia tada, kai individas turi pasirinkti – kuo vadovautis priimant sprendimą – savo interesais ar firmos. Būtent šis konflikas ir provokuoja etinių problemų kilimą interesų (naudos) lygyje. Siekiant išvengti interesų (naudos) konflikto, darbuotojai turi gebėti atskirti savo interesus nuo firmos interesų.

• Tarpasmeninis konfliktas- pasireiškia del: 1) individų nesutarimų dėl skirtingo organizacijos tikslų suvokimo, 2) dėl nuomonių skirtingumo sprendžiant konkrečias problemas, 3) dėl negatyvaus netolerantiško požiūrio vienas į kitą. Būtent šie konfliktai gali provokuoti etinių problemų kilimą bendravimo ir organizacijos santykių lygmenyje.

• Vidinis grupės konflikatas – tai konfliktas tarp grupės narių arba vieno iš grupės narių su visa grupė (pvz., kai atsiranda naujas neformalus lyderis, kuris netoleruoja buvusio lig šiol elgesio ir nuostatų). Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą sąžiningumo, teisingumo, bendravimo organizacijoje santykių lygmenyje.

• Tarpgrupinis konfliktas – nesutarimas tarp organizacijos grupių, pasireiškiantis nepasitenkinimu darbų pasiskirstymu, atliekamų darbų vertinimu ir turintis ryškų emocinį atspalvį (pvz., tarp gamybinkų ir atsakingų už pagamintos produkcijos realizavimą. Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą interesų ir bendravimo lygmenyje.)

• Vidinis organizacijos konfliktas – siejamas su nepasitenkinimu vadovybės sprendimais, darbo planavimu ir pan. Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą interesų, teisingumo ir bendravimo lygmenyje.

Norint sėkmingai konfliktą išspręsti būtina gerai pažinti jo kilimo priežastis.

Paprastai konfliktų organizacijoje kilimo priežastys būna įvairios:

• Netinkamas išteklių paskirstymas tarp atskirų padalinių,

• Skirtingi atskirų padalinių tikslai (pvz. gamybos ir realizavimo)

• Skirtingos atskirų darbuotojų grupių vertybinės orientacijos.

• Skirtinga darbuotojų kultūra, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, poreikiai.

• Nesusipratimai ir blogas komunikavimas,

• Nepagarba arba kitų nuomonės ignoravimas,

• Konfliktinis ego

• Baimė arba įtarinejimai del „kontrolės praradimo“ ir kt.

Valdymo teorijose ir praktikoje yra taikoma nemažai konfliktų sprendimo būdų bei jų valdymo metodų. Kaip gali elgtis asmenys, atsidurę konfliktinėje situacijoje? Paprastai jie turi tokias elgesio alternatyvas:

• Stengtis išvengti konflikto. Kada nėra asmeninio noro bendradarbiauti su kitais sprendžiant problemas. Kitaip tariant, jų sprendimą atidėti vėlesniam laikui. Šiuo atveju pralaimi abi pusės.

• Griebtis jėgos metodų. Kada egzistuoja didelis suiteresuotumas greitu teigiamu problemos sprendimu, neatsižvelgiant į kitos šalies pozicijas. Spaudimas neretai padeda pasiekti asmeninį tikslą, tačiau turi neigiamą poveikį kolektyvui ir kenkia pačio individo reputacijai.

• Siekti bendradarbiavimo Šiuo atveju labai svarbus firmos vadovo požiūris į situaciją, kuri gali būti kūrybiškai išspręsta, jeigu bus teisingai jo valdoma: kiekvienas konflikto dalyvis privalo turėti lygias teises, kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę, kiekvienam rodomas pasitikėjimas.

• Bandyti įeiti į kitos šalies padėtį. Stengtis suvokti kitos šalies situaciją, jos veikimo laisvės ribas.

• Ieškoti kompromisinio sprendimo. Derėtis, daryti nuolaidas, jų taip pat reikalauti iš kitos pusės, kol galiausiai rasti priimtiną sprendimą abiem pusėm.

Organizacijos lygmenyje kylantys konfliktai dažniausiai sprendžiami struktūriniais metodais:

• Vadovui pasinaudojant savo padėtimi (įsakymai, direktyvos, ir pan.),


Konfliktuojančiuose padaliniuose diegiant specialius integruojančius (koordinuojančius) mechanizmus,

• Nuosekliai aiškinant darbinius reikalavimus,

• Sutelkiant įvairius padalinius bendroms problemoms spręsti,

• Organizacijos darbe taikant atnaujintas darbuotojų skatinimo už konstruktyvias idejas ir sprendimus sistemas.

Vadybininkams valdyti darbuotojų elgseną sudetingose konfliktinėse situacijose, reguliuoti santykius rasti išeiti iš vienos ar kitos situacijos padeda konfliktologija- speciali mokslo šaka, atsiradusi šiuolaikinėje vadyboje. Daug pagelbėti gali ir mažai konfliktiško elgesio technologijos taikymas. Tokia technologija – elgesio etikos pagrindas dalykiniuose santykiuose.

2. Sąžiningumas ir teisingumas.

Sąžiningumas ir teisingumas yra bendrosios moralės nuostatos, kurių dera paisyti priimant sprendimus. Minimumas ko reikalujama iš verslo žmonių – tai laikytis įstatymų ir sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Žmonės versle elgiasi pagal savo ekonominius interesus, tačiau siekdami savo interesų, jie privalo paisyti moralės reikalavimų – būti teisingais, sąžiningais, patikimais. JAV verslo specialistas B. C. Forbes sąžiningumą laiko kertiniu žmogaus charakterio bruožu. Sąžiningas žmogus mažiau linkęs į nusikalstamą ar nelegalų veikimą ir visada linkęs ginti teisingumą. Be to sąžiningumas, pasak B. C. Forbes „duoda divedentus ne tik doleriais, bet ir taiką bei ramybę sieloje“. Toks žmogus kelia aplinkinių pasitikėjimą. Taigi ir tuo, kuo jis užsiema verslu. Pirkėjas turi tikėti pardavėju, skolintojas – skolininku, darbdavys – darbuotojo pasirengimu ir noru dorai atlikti jam pavestą darbą. Nesugebėjimas vadovautis šiais principais arba paklusti įstatymams, taisyklėms, griauna ne tik pasitikėjimą tarp žmonių, bet ir apsunkina tolesnius verslo santykius. Galiojančiu visuomenėje moralinių nuostatų – sąžiningumo ir teisingumo paisymas yra svarbi verslininko sekmės salyga. Pirmiausia todėl, kad verslo misija – tarnauti visuotiniam labui. O tai imanoma, jei priemonės ir būdai, kuriais bus pasiekti verslo rezultatai, nesikirs su visuomeneje egzistuojančiais etiniais standartais. Pelno siekimas nesilaikant priimtų etinių normų, mažina galimybes pasitarnauti visuotiniam labui, kadangi visuomenė to siūlomo labo gali ir nepriimti.

3.Bendravimas ir santykiai organizacijoje.

Bendravimas – tai informacijos perdavimas ir abipusis prasmės supratimas. Netikslus, ir netinkamas informacijos pateikimas (sąmoningas ar nesąmoningas) darbuotojams ir partneriams gali sukurti terpę nesusipratimams ir konfliktams atsirasti. Netiksli informacija, platinama firmos viduje gali dezinformuoti darbuotojus ir sukelti grėsmę firmos veiklai. O netiksli informacija, pateikta išorėje – klientams ir partneriams: gali sugriauti jų pasitikejimą pačia firma.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2514 žodžiai iš 8343 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.