Verslo logistika
5 (100%) 1 vote

Verslo logistika



VERSLO LOGISTIKA

Verslo pagrindai

Vilnius, 2004

Turinys

ĮVADAS 3

LOGISTIKOS SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS 4

LOGISTIKOS VAIDMUO ORGANIZACIJOJE 4

PAGRINDINĖS LOGISTIKOS OPERACIJOS 5

EFEKTYVI LOGISTIKA 6

PAGRINDINĖS LOGISTIKOS STRATEGIJOS 6

SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS, NAUDOJAMOS KURIANT FIRMOS LOGISTIKOS SISTEMĄ 7

Misijos suformulavimas 7

Kaip sukurti optimalią logistikos organizacinę struktūrą 8

LOGISTIKOS VALDYMO ELEMENTAI 9

JUST-IN-TIME 10

LOGISTINĖS PASLAUGOS 10

TARPTAUTINĖ LOGISTIKA 10

Tarptautinė logistika ir Europos Sąjungos rinka 11

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 14

Įvadas

Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažinti logistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonės viduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siekti pažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jų valdymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Taip pat norint, kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti, įmonei yra būtina sukurti integruotos logistikos sistemą, tai yra integruoti pardavimų komandas, gamybą, logistiką, informacines sistemas, marketingo personalą į logistikos sistemą.

Logistikos sąvokos apibrėžimas

Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavas laiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateikti pirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas, komunikavimas.

Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai ir informacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus.

Logistika dar kitaip vadinama:

Ų Verslo logistika;

Ų Kanalo valdymas;

Ų Pramonės logistika;

Ų Logistinis valdymas;

Ų Medžiagų valdymas;

Ų Fizinis paskirstymas;

Ų Tiekimo grandinės valdymas;

Ų Tiekimo valdymas.

Visi aukščiau pateikti apibrėžimai iš esmės apibūdina tą patį procesą: prekių arba žaliavų judėjimą iš pradinio išgavimo/gamybos taško iki jų vartojimo vietos. Logistike (graik.) – skaičiavimas, sąskaita.

Logistikos valdymas – tai prekių, paslaugų ir informacijos srautų planavimo, diegimo ir kontrolės procesai, kurių tikslas – patenkinti vartotojo poreikius. Apibrėžimas apima tiek paslaugų, tiek ir gamybos sritis. Į paslaugų sferą įeina viešasis administravimas, ligoninės, mokyklos, bankai, didmeninė ir mažmeninė prekyba.

Logistikos vaidmuo organizacijoje

Marketingo filosofijos pagrindas: reikia žinoti savo rinkos norus ir poreikius ir sugebėti juos tenkinti efektyviau ir efektingiau nei konkurentai.

Marketingo komplekso pagrindinės dalys: produktas, kaina, reklama ir rėmimas bei vieta.

Vieta yra ta komplekso dalis, kur logistika tiesiogiai siejasi su marketingu. Vietą apibūdina klientų aptarnavimo lygis – pristatymas laiku, užsakymų atlikimo laipsnis ir pan. Logistika sukuria atitinkamą klientų aptarnavimo lygį. Daugeliui kompanijų tai yra pagrindinė priemonė konkurenciniam pranašumui pasiekti.

Pagrindinės logistikos operacijos

Pagrindinės logistikos operacijos, laiduojančios prekių ir paslaugų judėjimą, yra šios:

1. Klientų aptarnavimas. Klientų poreikių tenkinimo sistema, garantuojanti balansą tarp sąnaudų ir norimo aptarnavimo lygio. Reikiamas produktas, reikiamoje vietoje, reikiamam vartotojui, reikiamu laiku, reikiamo kiekio.

2. Paklausos planavimas ir prognozė. Logistika valdo duomenis, kiek žaliavų/prekių reikia užsakyti iš tiekėjų ir kiek prekių reikia pristatyti į rinkas. Kai kuriose kompanijose į logistikos funkcijas įeina ir pačios gamybos planavimas.

3. Atsargų valdymas. Tikslas – rasti priimtiną kompromisą tarp atsargų lygio, kuris laiduotų pageidaujamą klientų aptarnavimo lygį, ir atsargų laikymo sąnaudų.

4. Logistikos ryšiai. Ryšiai turi būti tarp:

Ų Kompanijos ir tiekėjų bei klientų;

Ų Pagrindinių kompanijos veiklos sričių – logistikos, apskaitos, gamybos, marketingo;

Ų Tarp logistikos operacijų;

Ų Tarp įvairių vienos logistikos operacijos aspektų;

Ų Tarp tiekimo grandinės narių.

Komunikacija yra efektyvaus sistemos funkcionavimo pagrindas. Tai vienas iš pagrindinių būdų, kaip kompanija gali įgyti konkurencinį pranašumą.

5. Užsakymų atlikimas. Tam tikra sistema, per kurią kompanija gauna užsakymų, tikrina jų atlikimą, bendrauja su klientais; taip pat atsargų lygio kontrolė, klientų kredito kontrolė, sąskaitų išrašymas. Užsakymų atlikimo ciklas yra pagrindinė kliento ir kompanijos sąsaja.

6. Pakavimas. Atlieka kelias funkcijas: reklamuoja, apsaugo produktą nuo pažeidimų, supaprastina sandėliavimą, suteikia klientui informaciją apie produktą.

7. Garantinis aptarnavimas. Taip pat priskiriamas logistikos sričiai. Apima atsarginių detalių pristatymą, atsarginių detalių sandėliavimą, sugedusių prekių pakeitimą, ryšių su klientais palaikymą.

8. Gamyklos ir sandėlių vietos parinkimas. Strateginis sprendimas, kuris turi įtakos ne tik žaliavų ir prekių transportavimo sąnaudoms, bet ir klientų aptarnavimo lygiui bei atsako į kliento pageidavimus greičiui. Sprendžiant reikia įvertinti regiono klientūrą, tiekėjus, transportą, darbo jėgos pasiūlą ir sąnaudas ir
pan.

9. Tiekimas ir gamybos materialinis aprūpinimas. Tai žaliavų, gamybai reikalingų medžiagų ir paslaugų pirkimas iš tiekėjų. Apima tokia funkcijas, kaip tiekėjo parinkimas, kainos, pristatymo terminų nustatymas, tiekimo kokybės įvertinimas.

10. Grąžintinų prekių atsiėmimas. Dažnai būna problemiškas, nes grąžinimas vyksta priešinga nei įprasta kryptimi (klientas – pardavėjas) ir mažais kiekiais. Sąnaudos gali būti iki 9 kartų didesnės, nei prekei judant įprasta kryptimi.

11. Reversinė logistika. Tai veiksmai, susiję su gamybos, pakavimo, paskirstymo atliekų pašalinimu. Reversinės logistikos reikšmė didėja, nes populiarėja antrinis žaliavų perdirbimas ir medžiagų panaudojimas bei griežtėja gamtosaugos reikalavimai.

12. Transportavimas. Viena iš pagrindinių logistikos funkcijų, laiduojančių medžiagų ir prekių judėjimą nuo gamintojo/tiekėjo iki vartotojo. Apima transporto rūšies pasirinkimą, maršruto sudarymą, vežėjo pasirinkimą, vietinių veiklos reguliavimo normų įvertinimą.

13. Sandėliavimas. Padeda sukurti vietos ir laiko naudingumą. Dėl sandėliavimo galima gaminti vienu metu, o parduoti – vėliau.

Efektyvi logistika

Efektyvios logistikos sistemos sukūrimas priklauso strateginio valdymo uždavinių grupei. Problema neapsiriboja vien tik strateginių sprendimų priėmimu. Reikia nagrinėti pačią sistemą, struktūrą, kompanijos misiją, darbo kultūrą ir atlyginimo už rezultatus struktūrą. Kiekvienas iš šių elementų yra svarbus strateginis resursas, o šių elementų sąveika yra sinergetinės sistemos pagrindas. Todėl pastaruoju metu daugelis kompanijų neapsiriboja smulkiais pakeitimais, o imasi pertvarkyti visą struktūrą.

Tradicinės struktūros firmose logistikos funkcijos yra išskirstytos per visą firmą, todėl nėra asmens, skyriaus ar padalinio, atsakingo už paskirstymo operacijų valdymą.

Pradedant septintuoju dešimtmečiu požiūris į logistiką ėmė keistis. Vienas iš kompanijos vadovų paskiriamas atsakingu už logistikos funkcijų kontrolę. Šio asmens kompetencijai priklauso transportavimas, sandėliavimas, atsargos, užsakymų atlikimas, pakavimas, medžiagų srautų valdymas, prognozė ir planavimas, pirkimai ir aprūpinimas.

Pagrindinės logistikos strategijos

Gamybinių kompanijų logistikos strategijos yra trijų pagrindinių tipų:

Proceso strategija. Logistikos operacijų valdymas remiasi pridėtinės vertės grandinės koncepcija. Į tiekimą, gamybos planavimą ir fizinį prekių paskirstymą žiūrima kaip į vieningą sistemą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1027 žodžiai iš 3387 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.