TURINYS
I. ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………2
1. Projekto tikslas…………………………………………………………………………………… 4
2. Projekto uždaviniai ………………………………………………………………………………4
II. PROJEKTO PRISTATYMAS …………………………………………………………………………5
III. IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………….9
IV. LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………10
I. ĮVADAS
Šiuolaikiniame veiklos pasaulyje, žmogus privalo išsiugdyti verslumo gebėjimus, kad įgytų karjeros projektavimo gebėjimų. Gebėjimai – tai individualios asmenybių savybės, kurios lemia tikros veiklos, žinių, įgūdžių ir mokėjimų įgijimo sėkmę. Tačiau nėra žinios, mokėjimai ar įgūdžiai (Baltrūnienė, Volbeckienė, 1998).
Verslumo ugdymas – tai ugdyti mokinių gebėjimus, reikalingus jiems kaip individams ir kaip visuomenės nariams savarankiškai gyventi ir pozityviai veikti savo, šeimos ir visuomenės labui, kad jie sugebėtų prisiimti atsakomybę bei mokėtų gyventi visuomenėje, pagrįstoje rinkos ekonomikos sąlygomis ( Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatų, 2003 m.Nr. IX -1700)
Verslumas yra asmens gebėjimas idėjas paversti veiksmais. Jis reiškia kūrybingumą, naujoves ir pasirengimą rizikuoti bei gebėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant tikslų (Vaidelis, 2006).
Problemos aktualumas
Siekiant ugdyti mokinių verslumą, parengtos rekomendacijos ir standartai atsižvelgiant į geriausią užsienio šalių patirtį. Žemesnėse klasėse verslumas gali būti ugdomas per visus mokomuosius dalykus, o vyresnėse klasėse (vidurinė mokykla, profesinė mokykla) daugiau dėmesio reikėtų skirti praktinei veiklai ir konkrečioms žinioms apie verslą. Asmeninių savybių ugdymas turi išlikti vienas iš pagrindinių prioritetų. Verslumo ugdymas pamokose priklauso nuo pedagogo norų, žinių, gebėjimų. Sunkumai slypi pedagogų sampratoje apie verslumą, daugelis tai supranta kaip ekonominio ugdymo pamokų veiklą. Reikia pasiekti, kad keistųsi pedagogų samprata apie verslumo ugdymo galimybes. Tam būtina parengti metodinę medžiaga, rengti seminarus ir mokymus. Tuomet pedagogai taikydami įvairius aktyvius mokymo metodus, darbą grupėse, projektinių darbų rengimą ir t.t., ugdytų mokinių verslumo savybes.
Kokiomis priemonėmis galima ugdyti verslumo savybes? Kokios pedagoginės priemonės yra efektyvios? Kokias savybes turi išsiugdyti pats pedagogas?
Šio projekto metu ieškosiu galimybių išsiaiškinti kaip teorinės ir praktinės mokytojų žinios bei kokie pedagoginiai metodai yra taikomi ugdant verslumo savybes, susipažinsiu su kolegų patirtimi.
Projekto idėja – taikyti aktyvius mokymo metodus, pedagogines priemones pamokose.
Projekto objektas –mokytojai, skatinantys verslumo ugdymą pamokose.
PROJEKTO TIKSLAS
Projekto tikslas – suburti bendraminčius pedagogus ir parengti verslumo ugdymo sampratos ir ugdymo pamokose galimybių pristatymą, parengti rekomendacijas, teikti metodinę pagalbą.
PROJEKTO UŽDAVINIAI
Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1. Suburti kompetentingų kolegų grupę, kurie gebėtų parengti pristatymą, rekomendacijas, metodinę medžiagą.
2. Išnagrinėti verslumo ugdymo sampratą.
3. Išanalizuoti pedagogines priemones.
4. Įvertinti efektyvius mokymo metodus, skatinančius verslumo ugdymą.
PROJEKTO DALYVIAI
Į projekto veiklą įtrauksiu kompetentingus kolegas, kurie turi praktikos ir teorinių žinių bei verslumo gebėjimų, gebančius savo pamokose naudoti aktyvius, netradicinius pedagoginius metodus, priemones, turinčius patirties.
NUMATOMI REZULTATAI
Įgyvendinus šį projektą, parengus pristatymą, rekomendacijas ir metodinę medžiagą, įvairių dalykų mokytojai turėtų galimybę naudoti visą tai savo pamokose. Ugdydami mokinių verslumą, pasiektų geresnių rezultatų savo dėstomo dalyko srityje. Pamokos taptų įdomesnės, įvairesnės, tai skatintų mokinių motyvaciją.
II. PROJEKTO PRISTATYMAS
Dirbant Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, ruošiant darbo rinkai įvairius specialistus , dažnai tenka bendrauti su darbdaviais, socialiniais partneriais, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Visi pašnekovai akcentuoja, kad reikalingi jauni žmonės, gebantys ne tik gerai dirbti ir išmanyti savo profesiją, bet aktyvūs, novatoriški, atsakingi, iniciatyvūs, t.y. verslūs. Verslumas verčia mąstyti produktyviau, keičiasi požiūris į save ir supančią aplinką, daro individus ryžtingesniais ir veiklesniais, skatina keistis ir keisti kitus. Tobulindami asmenines socialines, vadybines bei asmenines kompetencijas, turimas žinias galime pritaikyti kasdieniame , profesiniame gyvenime ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Verslumo ugdymas pasiekiamas ir grindžiamas aktyvia, savarankiška veikla, skatinančia mąstyti ir veikti. Todėl svarbu pamokų metu naudoti įvairius pedagoginius metodus,
kurie skatintų novatoriškumą, iniciatyvą ir t.t.
Verslumo ugdymą mokykloje apibrėžia ugdymo turinys – nustačius aiškius tikslus ugdymo programose ir jų įgyvendinimo praktikoje gaires atsiranda tvirtesnis verslumo ugdymo pagrindas. Verslumo gebėjimai ugdomi tiek formalioje, tiek ir neformalioje aplinkoje. Verslumas bendrųjų gebėjimų ugdymas papildomas specialiomis verslo žiniomis. Verslumo pagrindų mokymasis netgi pirmuose ugdymo etapuose. Verslumu pagrįstas mąstymas ir įgūdžiai geriausiai skatinami mokymusi remiantis praktika ir verslumo išmėginimu praktikoje, įgyvendinant praktinius projektus ir veiklą (Valstybinis švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta LRV 2005 m. sausio 24 d. Nr.82).
Šiuo metu ekonominei visuomenei reikalingi savarankiški, iniciatyvūs darbuotojai , kurie sugebėtų planuoti, veikti ir nuolat kontroliuoti atliekamą darbą, atsakingi ir kūrybingi.
Vienas pedagogų uždavinių yra verslumo plėtojimas.
Pagrindiniai uždaviniai ugdant verslumą:
Siekiant plėtoti verslumo dvasią, skatinti iniciatyvą ir kūrybingumą bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo sistemoje.
Padėti įgyti gebėjimus, būtinus įkurti ir plėtoti verslą Barselonoje taip pat apibrėžtos ir svarbiausios kompetencijos, kurios sudaro kintančią daugiafunkcionalią žinių, gebėjimų bei nuostatų visumą, reikalingą asmeniui, kad jis/ji:
Siektų užsibrėžtų tikslų, trokštų mokytis visą gyvenimą.
Kaip aktyvus pilietis dalyvautų visuomenės gyvenime.
Susirastų sau tinkamą darbą.
Apklausus mokytojus, paaiškėjo, kad jiems trūksta žinių ir supratimo apie verslumo ugdymą.
Lietuvos Junior Achievement organizacija vykdo projektą „Rinkos ekonomika ir verslumo ugdymo mokymai mokytojams“, bus paruošti mokytojai – lektoriai, kurie atliks svarbią, mano nuomone, misiją, mokys mokytojus verslumo ugdymo rinkos sąlygomis. Manau, šis projektas labai savalaikis ir naudingas.
Verslumo ugdymo tikslas – ugdyti moksleivių įgūdžius ir sugebėjimus.
Todėl įgyvendinama verslumo ugdymo programą svarbu naudoti tinkamus ugdymo metodus, priemones, asmenines pedagogo kompetencijas. Mokytojai, taikydami į verslumą orientuotą mokymosi modelį, tradicinius ir netradicinius būdus, įvairias strategijas, skatina moksleivių verslumą ir savarankišką mokymąsi. Šiuolaikiniai pedagogai turi stengsis būti mąstančiais praktikais –stebėti, nagrinėti ir daryti išvadas, vertinti savo darbą ir toliau planuoti. Pedagogai turi kelti kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų, vykdyti sklaidą, tuo pačiu ugdyti ir savo verslumo savybes.
Asmeninių verslumo savybių ugdymas, tai:
• Mokinių gebėjimai spręsti problemas turi būti nuolat skatinami ir ugdomi. Tai apima planavimo, sprendimų priėmimo, bendravimo savybių ugdymą ir pasiruošimą imtis atsakomybės. Tai iš esmės yra vadybinės kompetencijos.
• Mokiniai nuolat turi ugdyti mokėjimo bendradarbiauti kompetenciją – mokytis imtis naujų pareigų ir t.t. Tai iš esmės yra socialinės srities kompetencijos.
• Mokydamiesi mokymo įstaigose mokiniai turi puoselėti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją įgyvendinti tikslus iki galo, mokytis kritiškai mąstyti, išsiugdyti norą ir galimybes autonomiškai mokytis. Tai iš esmės yra asmeninių savybių srities kompetencijos.
• Mokiniai turi išmokti ir gebėti rodyti asmeninę iniciatyvą, aktyvumą ir kūrybiškumą, taip pat įgyvendindami idėjas būti pasiruošę prisiimti tam tikrą riziką. Tai yra tipinės verslumo savybės.