TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
I. VERTYBINIAI POPIERIAI 4
1.1. AKCIJOS 5
1.1.1. PRIVILEGIJUOTOS AKCIJOS 5
1.1.2. PAPRASTOSIOS AKCIJOS 6
1.2. OBLIGACIJOS 7
1.2. VEKSELIAI 7
1.4. ČEKIS 7
1.5. KONOSAMENTAS 8
1.6. INDĖLIŲ LIUDIJIMAI 8
1.7. VALSTYBĖS SKOLINIS ĮSIPAREIGOJIMAS 8
II. ILGALAIKĖS INVESTICIJOS 9
III. LIETUVOS VERTYBINIŲPOPIERIŲ INFRASTRUKTŪRA IR DALYVIAI 10
IV. VERTYBINIŲ POPIERIŲ REGISTRAVIMAS 11
4.1.VERTYBINIŲ POPIEIŲ BIRŽA 12
4.2. BIRŽOS ATSIRADIMAS LIETUVOJE 13
Išvados 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje yra vertybinių popierių rinka, kurioje galima prisitraukti investuotojų, pasiskolinti pajamų ir valdyti finansines ūkinės rizikas. Vertybinis popierius (VP) yra dokumentas, patvirtinantis privačią asmens teisę ir kito subjekto turtinį ar neturtinį įsipareigojimą.
Šiame darbe aptarsiu kiekvieną vertybinių popierių rūšį – akcijas, čekius, obligacijas, taip pat kitų vertybinių popierių rengimo, įsigijomo, registravimo ir skelbimo, oficialių siūlymų teikimo tvarką. Taip pat apžvelgsiu vertybinių popierių rinkos atsiradimo istoriją Lietuvoje.
Žinant visą išleidžiamų vertybinių popierių tvarką, pareigas, įstatymus ir atsokomybę, mano nuomone, būtina susipažinti su atsakingos institucijos, t.y. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, teisėmis ir pareigomis, kurias aptarsiu 4 skyriuje.
Darbo tikslas: Išanalizuoti vertybinių popierių veikimą Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškilo tokie uždaviniai:
1. Aptarti vertybinių popierių rūšis.
2. Išnagrinėti vertybinių popierių objektus.
3. Išanalizuoti vertybinių popierių išleidimo, registravimo tvarką.
Darbo objektas: vertybiniai popieriai Lietuvos rinkoje.
Darbo struktūra: įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Visi skyriai skirti mokslinės literatūros, susijusios su vertybiniais popieriais, analizei. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
I. VERTYBINIAI POPIERIAI
Vertybiniai popieriai yra nuosavybės, skolos, keitimo ir dvišalių sutarčių dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuje. Vertybiniai popieriai priskiriami prie civilinės teisės objektų, kuriuos reglamentuoja 1.97 straipsnio 1 dalis.
Vertybiniai popieriai skirstomi pagal įsipareigojimus (pirminiai, išvestiniai), pagal disponavimo būdus (vardiniai, orderiniai, pareikštiniai), teises ir pareigas (piniginiai – suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą – čekis, vekselis, obligacija; nuosavybės vertybinis popierius – suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno t.y. akcijos, akcijos sertifikatai ir kt.; prekiniai vertybiniai popieriai – suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių – konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.)
Vertybiniai popieriai gali būti:
1. investiciniai (akcijos, obligacijos ir kt.),
2. neinvesticiniai (kreditiniai, čekiai, vekseliai ir kt.),
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:
1. akcija (investicinis – nuosavybės vertybinis popierius),
2. obligacija (investicinis – piniginis vertybinis popierius),
3. čekis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius),
4. vekselis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius),
5. konosamentas (neinvesticinis – prekinis vertybinis popierius),
6. indėlių liudijimai,
7. valstybės skolinis įsipareigojimas.
Vertybinius popierius leidžiančios akcinės bendrovės, yra vadinamos vertybinių popierių emitentais. Pagal vertybinių popierių įstatymą, emitentai turi atitikti visus Lietuvos akcinių bendrovių įstatymus. Reglamentavimo ypatumus nustato vertybinių popierių įstatymas.Vertybiniai popieriai gali būti išleidžiami rengiant emisiją. Vertybiniai popieriai suteikia jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises. Emisijos metu emitentas (juridinis asmuo) pateikia rinkai tam tikrą kiekį vertybinių popierių. Stambias emisijas organizuoja investicinės bankininkystės įmonės, bankai ir kitos finansinės organizacijos.
Vertybinio popieriaus patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui, tik tada kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, tačiau įstatymas gali numatyti ir priešingą variantą – teisė perleidžiama, neperleidžiant paties vertybinio popieriaus. Bet kuris vertybinių popierių perdavimas neturi pažeisti teisės normų. Vertybiniai popieriai turi turėti įstatymo numatytus rekvizitus.
1.1. AKCIJOS
Akcija – vertybinis popierius, patvirtinantis turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę (jei įstatymas nenustato kitaip), teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų numatytas teises, patvirtina turtines ir neturtines akcininko teises. Akcijas gali įsigyti tiek juridinis tiek fizinis asmuo. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas.
Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) − bendrovės nuosavo kapitalo dalis, lygi akcijų emisijos, kainos ir nominalios vertės skirtumui. Akcijų priedai gali
būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams dengti (Akcinių bendrovių įstatymas, 39 straipsnis).
Akcijos būna vardinės ir pareikštinės, kurios turi teisinių suvaržymų. Vardinės akcijos negali būti laisvai parduodamos, nei perparduodomos, jomis gali naudotis tik tokių akcijų savininkai. Pareikštinę akciją galima laisvai parduoti ar perparduoti. Pagal teises akcijos dar skirstomos į priviligijuotas ir paprastąsias akcijas.
1.1.1. PRIVILEGIJUOTOS AKCIJOS
Privilegijuotos akcijos dažnai būna vadinamos hibridiniais vertybiniais popieriais, nes turi įvairių savybių būdingų obligacijoms ir panašumų su paprastosiomis akcijomis.
Privilegijuotųjų akcijų dividendai skaičiuojami fiksuota suma arba procentais nuo akcijos nominalios vertės. Kadangi privilegijuotų akcijų dividendai fiksuoti, akcijų savininkai nesidalina likutinio pelno dalimi.
Kiekviena įmonė turinti teisę prekiauti vertybiniais popieriais gali išleisti daugiau nei vieną privilegijuotų akcijų emisiją ar jų tipą. Privilegijuotų akcijų turėtojai turi pirmumo teisę prieš paprastųjų akcijų turėtojus tiek pajamų paskirstime, tiek bankroto procese. Tačiau tokių akcijų turėtojai neturi balsavimo teisės.
1.1.2. PAPRASTOSIOS AKCIJOS
Paprastosios akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys turtines ir neturtines teises. Akcijų bendrovių turtinės ir neturtinės teisės apibrėžiamos konkrečios akcinės bendrovės įstatuose. Vadovaujantis akcinių bendrovių istatymo 40 straipsniu, akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios, o uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios.
Paprastųjų akcijų savinnkai išrenka direktorių, taip pat turi teisę patvirtinti bendrevės įstatus, leidimą išleisti naują akcijų emisją, sujungti įmones ar panašiai. Tokios akcijos egzistuoja tol kol egzistuoja įmonė, jos neturi išpirkimo termino. Paprastosios akcijos klasifikuojamos pagal įvairius požymius.
Taigi materiali turtinė teisė susijusi su įgyta teisę į bendrovės turtą proporcingai turimų akcijų skaičiui. Suteikia teisę į pelną, likutinį pelną, turtą. nemateriali neturtinės teisės susijusios akcininko teise dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Kaip klasifikuojamos paprastosios akcijos parodyta 1 paveiksle.
1 pav. Paprastųjų akcijų klasifikavimas
1.2. OBLIGACIJOS
Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis, liudijantis, kad jos savininkas suteikia kreditą šio vertybinio popieriaus eminentui. Obligacija užtikrina jos savininkui reguliarų fiksuotų pajamų gavimą ir išpirkimo kainą termino pabaigoje.
Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis. Obligacijos savininkai nepretenduoja į akcinės bendrovės turtą. Obligacijos tipai:
1. Konvertuojamos obligacijos. Šios obligacijos akcinės bendrovės valdymo sprendimu gali būti keičiamos į bendrovės akcijas.
2. Vardinės obligacijos. Jų cirkuliacija yra ribojama bei jos panašios į vardines akcijas. Vardinės obligacijos gali turėti papildomų teisių palyginti su pareikštinėmis obligacijomis.
3. Hibridiniai biržos vertybiniai popieriai. Šios rūšies obligacijos panašiausios į nekumuliatyvines privilegijuotas akcijas, kadangi palūkanų dydis joms nėra iš anksto nustatomas ir priklauso nuo įmonės gaunamo pelno.
4. Obligacijos, kurioms nustatomas užstatas. Šių obligacijų užstatas yra ne tik visi AB aktyvai obligacijų išleidimo momentu, bet ir tie, kuriuos bendrovė numato sukaupti ateityje.
5. Obligacijos, kurios išleidžiamos neesant jokių specialių garantijų. Paprastai jas išleidžia didelės kompanijos.
1.2. VEKSELIAI
Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ir netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmenui.
Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) įsakoma, pavedama sumokėti tam tikrą pinigų suma, vekselyje nurodytam asmenui. Paprastuoju vekseliu (solo) davėjas pats isipareigoja sumokėti jame nurodyta pinigų sumą.
1.4. ČEKIS
Čekis – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui. Tai dokumentas patvirtinantis čekio davėjo įsipareigojimus čekio turėtojui. Čekio forma priklauso nuo jo rūšies (būtini rekvizitai: „čekis“, besąlyginis įsakymas sumokėti tą sumą, mokėtojo pavadinimas, mokėjimo vieta, čekio išrašymo data (vieta), čekio davėjo parašas). Čekis gali būti perduodamas indosamentu (perduodamuoju įrašu kitoje čekio pusėje ar jo pratąsoje, patvirtinantį teisių pagal čekį perdavimą kitam asmeniui) arba teisių perleidimo tvarka.
1.5. KONOSAMENTAS
Konosamentas – tai dokumentas įrodantis sutarties sudarymo faktą, ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) ir jais disponuoti. Jis patvirtina jame nurodyto arba jį pateikusio asmens reikalavimo teisę į konosamente nurodytus daiktus. Asmens nuosavybę į nurodytus daiktus dokumentas patvirtina, jei iš kitų dokumentų nuosavybės teisės negalima nustatyti.
Konosamentas gali būti:
1. Orderinis (perduodamas vardiniais ar blankiniais perdavimo
Kroviniai išduodami siuntėjui, gavėjui, paskutiniam nurodytam asmeniui perdavimo sąraše).
2. Pareikštinis (perduodamas įteikiant; kroviniai išduodami konosamento pateikėjui).
3. Vardinis (perduodamas vardiniais perdavimo įrašais ar kitokia forma. Kroviniai išduodami krovinių gavėjui, asmeniui kuriam konosamentas buvo perduotas, laikantis tam tikrų taisyklių).
1.6. INDĖLIŲ LIUDIJIMAI
Indėlių liudijimai (sertifikatai) – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlius, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui gauti indėlį ir palūkanas. Jie patvirtina indėlio sumą ir indėlininko teises į indėlį ar palūkanas, pasibaigus nustatytam indėlio terminui.
Liudijimai gali būti:
1. Vardiniai.
2. Perleidžiamieji.
3. Neperleidžiamieji.
1.7. VALSTYBĖS SKOLINIS ĮSIPAREIGOJIMAS
Valstybės skolinis įsipareigojimas – tai pareikštinis valstybės popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką (LR iždo vekseliai, taupymo lakštai, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas finansuoti įstatymuose numatytas reikmes ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektais. Išleidžiami nematerialia forma. Šie vertybiniai popieriai išleidžiami Lietuvos Respublikos vardu. Tokie vertybiniai popieriai prieinami visiems Lietuvos gyventojams, visoms įmonėms, organizacijoms, komerciniams bankams. Taigi Lietuvos vertybinių popierių rinkoje cirkuliuoja Vyriausybės ir verslo subjektų vertybiniai popieriai. Jų rūšys pateiktos 2 paveiksle.
2 pav. Lietuvos rinkoje cirkuliuojantis vertybiniai popieriai
II. ILGALAIKĖS INVESTICIJOS
Dažniausiai bendrovės norėdomos padidinti įmonės kapitalą ar pilnai padengti ilgalaikės investicijos sumą išleidžia akciją prieš tai apskaičiuodamos įvairius finansinius rodiklius: pinigų srautus, investicijos atsipirkimo laiką ir t.t. Kaip įmonei atsipirks investicija priklauso nuo to, kokia ta investicija yra, pagal kokius kriterijus klasifikuojama.
Investicijos – tai pinigų panaudojimas tam tikram turtui įsigyti, siekiant ateityje gauti pajamas, naudos. Investicijos skirstomos į ilgalaikes ir trumpalaikes investicijas. Ilgalaikėmis investicijomis vadinamos tokios investicijos, kai pinigai panaudojami ilgesniam nei vienerių metų laikotarpui.