TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
I. VERTYBINIAI POPIERIAI 4
1.1. AKCIJOS 5
1.1.1. PRIVILEGIJUOTOS AKCIJOS 5
1.1.2. PAPRASTOSIOS AKCIJOS 6
1.2. OBLIGACIJOS 7
1.2. VEKSELIAI 7
1.4. ČEKIS 7
1.5. KONOSAMENTAS 8
1.6. INDĖLIŲ LIUDIJIMAI 8
1.7. VALSTYBĖS SKOLINIS ĮSIPAREIGOJIMAS 8
II. ILGALAIKĖS INVESTICIJOS 9
III. LIETUVOS VERTYBINIŲPOPIERIŲ INFRASTRUKTŪRA IR DALYVIAI 10
IV. VERTYBINIŲ POPIERIŲ REGISTRAVIMAS 11
4.1.VERTYBINIŲ POPIEIŲ BIRŽA 12
4.2. BIRŽOS ATSIRADIMAS LIETUVOJE 13
Išvados 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje yra vertybinių popierių rinka, kurioje galima prisitraukti investuotojų, pasiskolinti pajamų ir valdyti finansines ūkinės rizikas. Vertybinis popierius (VP) yra dokumentas, patvirtinantis privačią asmens teisę ir kito subjekto turtinį ar neturtinį įsipareigojimą.
Šiame darbe aptarsiu kiekvieną vertybinių popierių rūšį – akcijas, čekius, obligacijas, taip pat kitų vertybinių popierių rengimo, įsigijomo, registravimo ir skelbimo, oficialių siūlymų teikimo tvarką. Taip pat apžvelgsiu vertybinių popierių rinkos atsiradimo istoriją Lietuvoje.
Žinant visą išleidžiamų vertybinių popierių tvarką, pareigas, įstatymus ir atsokomybę, mano nuomone, būtina susipažinti su atsakingos institucijos, t.y. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, teisėmis ir pareigomis, kurias aptarsiu 4 skyriuje.
Darbo tikslas: Išanalizuoti vertybinių popierių veikimą Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškilo tokie uždaviniai:
1. Aptarti vertybinių popierių rūšis.
2. Išnagrinėti vertybinių popierių objektus.
3. Išanalizuoti vertybinių popierių išleidimo, registravimo tvarką.
Darbo objektas: vertybiniai popieriai Lietuvos rinkoje.
Darbo struktūra: įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Visi skyriai skirti mokslinės literatūros, susijusios su vertybiniais popieriais, analizei. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
I. VERTYBINIAI POPIERIAI
Vertybiniai popieriai yra nuosavybės, skolos, keitimo ir dvišalių sutarčių dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuje. Vertybiniai popieriai priskiriami prie civilinės teisės objektų, kuriuos reglamentuoja 1.97 straipsnio 1 dalis.
Vertybiniai popieriai skirstomi pagal įsipareigojimus (pirminiai, išvestiniai), pagal disponavimo būdus (vardiniai, orderiniai, pareikštiniai), teises ir pareigas (piniginiai – suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą – čekis, vekselis, obligacija; nuosavybės vertybinis popierius – suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno t.y. akcijos, akcijos sertifikatai ir kt.; prekiniai vertybiniai popieriai – suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių – konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.)
Vertybiniai popieriai gali būti:
1. investiciniai (akcijos, obligacijos ir kt.),
2. neinvesticiniai (kreditiniai, čekiai, vekseliai ir kt.),
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:
1. akcija (investicinis – nuosavybės vertybinis popierius),
2. obligacija (investicinis – piniginis vertybinis popierius),
3. čekis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius),
4. vekselis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius),
5. konosamentas (neinvesticinis – prekinis vertybinis popierius),
6. indėlių liudijimai,
7. valstybės skolinis įsipareigojimas.
Vertybinius popierius leidžiančios akcinės bendrovės, yra vadinamos vertybinių popierių emitentais. Pagal vertybinių popierių įstatymą, emitentai turi atitikti visus Lietuvos akcinių bendrovių įstatymus. Reglamentavimo ypatumus nustato vertybinių popierių įstatymas.Vertybiniai popieriai gali būti išleidžiami rengiant emisiją. Vertybiniai popieriai suteikia jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises. Emisijos metu emitentas (juridinis asmuo) pateikia rinkai tam tikrą kiekį vertybinių popierių. Stambias emisijas organizuoja investicinės bankininkystės įmonės, bankai ir kitos finansinės organizacijos.
Vertybinio popieriaus patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui, tik tada kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, tačiau įstatymas gali numatyti ir priešingą variantą – teisė perleidžiama, neperleidžiant paties vertybinio popieriaus. Bet kuris vertybinių popierių perdavimas neturi pažeisti teisės normų. Vertybiniai popieriai turi turėti įstatymo numatytus rekvizitus.
1.1. AKCIJOS
Akcija – vertybinis popierius, patvirtinantis turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę (jei įstatymas nenustato kitaip), teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų numatytas teises, patvirtina turtines ir neturtines akcininko teises. Akcijas gali įsigyti tiek juridinis tiek fizinis asmuo. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas.
Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) − bendrovės nuosavo kapitalo dalis, lygi akcijų emisijos, kainos ir nominalios vertės skirtumui. Akcijų priedai gali
būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams dengti (Akcinių bendrovių įstatymas, 39 straipsnis).
Akcijos būna vardinės ir pareikštinės, kurios turi teisinių suvaržymų. Vardinės akcijos negali būti laisvai parduodamos, nei perparduodomos, jomis gali naudotis tik tokių akcijų savininkai. Pareikštinę akciją galima laisvai parduoti ar perparduoti. Pagal teises akcijos dar skirstomos į priviligijuotas ir paprastąsias akcijas.
1.1.1. PRIVILEGIJUOTOS AKCIJOS
Privilegijuotos akcijos dažnai būna vadinamos hibridiniais vertybiniais popieriais, nes turi įvairių savybių būdingų obligacijoms ir panašumų su paprastosiomis akcijomis.
Privilegijuotųjų akcijų dividendai skaičiuojami fiksuota suma arba procentais nuo akcijos nominalios vertės. Kadangi privilegijuotų akcijų dividendai fiksuoti, akcijų savininkai nesidalina likutinio pelno dalimi.
Kiekviena įmonė turinti teisę prekiauti vertybiniais popieriais gali išleisti daugiau nei vieną privilegijuotų akcijų emisiją ar jų tipą. Privilegijuotų akcijų turėtojai turi pirmumo teisę prieš paprastųjų akcijų turėtojus tiek pajamų paskirstime, tiek bankroto procese. Tačiau tokių akcijų turėtojai neturi balsavimo teisės.
1.1.2. PAPRASTOSIOS AKCIJOS
Paprastosios akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys turtines ir neturtines teises. Akcijų bendrovių turtinės ir neturtinės teisės apibrėžiamos konkrečios akcinės bendrovės įstatuose. Vadovaujantis akcinių bendrovių istatymo 40 straipsniu, akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios, o uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios.
Paprastųjų akcijų savinnkai išrenka direktorių, taip pat turi teisę patvirtinti bendrevės įstatus, leidimą išleisti naują akcijų emisją, sujungti įmones ar panašiai. Tokios akcijos egzistuoja tol kol egzistuoja įmonė, jos neturi išpirkimo termino. Paprastosios akcijos klasifikuojamos pagal įvairius požymius.
Taigi materiali turtinė teisė susijusi su įgyta teisę į bendrovės turtą proporcingai turimų akcijų skaičiui. Suteikia teisę į pelną, likutinį pelną, turtą. nemateriali neturtinės teisės susijusios akcininko teise dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Kaip klasifikuojamos paprastosios akcijos parodyta 1 paveiksle.
1 pav. Paprastųjų akcijų klasifikavimas
1.2. OBLIGACIJOS
Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis, liudijantis, kad jos savininkas suteikia kreditą šio vertybinio popieriaus eminentui. Obligacija užtikrina jos savininkui reguliarų fiksuotų pajamų gavimą ir išpirkimo kainą termino pabaigoje.