Vertybiniai popieriai vekseliai

Turinys

Vertybiniai popieriai……………………………………………………………………………5

Vekselio apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos……………………………………………6

Vekselių rūšys………………………………………………………………………………….7

Vekselių neakceptavimas…………………………………………………………………….9

Vekselių pardavimas bankui…………………………………………………………………9

Procedūros su vekseliais……………………………………………………………………11

Vekseliai ir rinkos kursas……………………………………………………………………15

Vekselių reitingas…………………………………………………………………………….16

Vekselių pelningumas……………………………………………………………………….16

Vekselių portfelis……………………………………………………………………………..18

Aktyvų vertinimas……………………………………………………………………………19

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………..20

Priedas…………………………………………………………………………………………21

Paskaitos struktūra:

Vertybiniai popieriai

 Vertybinių popierių apibrėžimas

 Vertybinių popierių perleidimas

 Vertybinių popierių klasifikavimas:

– pirminiai

– išvestiniai;

– vardiniai

– orderiniai;

– piniginiai

– nuosavybės

– prekiniai;

 Nematerialūs vertybiniai popieriai

Vekselio apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos

 Vekselio apibrėžimas

 Pagrindinės sąvokos

Vekselių rūšys

 Įsakomieji ir paprastieji vekseliai

 Įsakomųjų vekselių apibrėžimas, reikalavimai ir klasifikavimas

 Paprastųjų vekselių apibrėžimas ir reikalavimai

Vekselių neakceptavimas

 Vekselių neakceptavimas – protestavimas

 Nesutarimai dėl vekselių tarptautinių santykių atveju

Vekselių pardavimas bankui

1. Variantas

2. Variantas

Procedūros su vekseliais

 Aksepto esmė, reikalavimai akseptantui

 Vekselio apmokėjimas

 Vekselių protestavimas

 Protestų įforminimas

 Vykdomųjų įrašų atlikimas

Vekseliai ir rinkos kursas

 Kurso apibrėžimas

 Einamųjų pajamų sudedamieji elementai:

– periodiškai išmokamų kuponinių pajamų arba palūkanų priskaičiavimo

– vertybinio popieriaus vertės pakeitimo per tam tikrą laiko periodą

– pajamos iš kuponų įplaukų reinvesticijos

Vekselių reitingas

 dvi pagrindines rizikos rūšis

– kreditinė

– rinkos

Vekselių pelningumas

 Pelningumo nustatymas

 Einamasis pelningumas – įdėjimo norma

 Pelningumo nustatymo rodiklių metodiką skirtingoms įsakomųjų vekselių rūšims:

– Vekseliai apmokami, juos pateikus

– Vekseliai apmokami, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos.

– Vekseliai apmokami, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos

– Vekseliai apmokami nustatytą dieną.

Vekselių portfelis

 Paprasčiausia analizė

 Sudėtingesnė analizė

Aktyvų vertinimas

 vertybinių popierių suminis vertinimas

 vertinimas nuo svyravimų vertybinių popierių rinkoje

Vertybiniai popieriai

1. Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens – emitento įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose.

2. Įstatymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotojų teisių apsaugos bei kapitalo rinkos priežiūros ir reguliavimo tikslais įstatymai gali nustatyti kitą vertybinių popierių (investicijų) apibrėžimą, kuris vartojamas šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) šio kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus požymius.

3. Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo
atveju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.

4. Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais.

5. Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai.

6. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija).

7. Nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

8. Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.).

9. Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

10. Jeigu išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato kitaip, pagal šį kodeksą laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Saugotojo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma pagal pasaugai taikomas šio kodekso šeštosios knygos nuostatas. Jeigu apskaitą tvarko keli asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sąskaitas tvarkantis asmuo yra perdavęs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Tokie vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

Vekselio apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos

Pateikiame vekselio ir su juo susijusių sąvokų apibrėžimus:

Vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai vekselyje nurodytą dieną sumokėti jame įrašytą pinigų sumą nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

Vekselį išrašęs asmuo yra vekselio davėjas, jis perduoda vekselį teisėtam jo savininkui, jeigu jis įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų

Indosamentas – tai perduodamasis įrašas vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui.

Indosantas – asmuo, darantis vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje perduodamąjį įrašą.

Protestas – protesto aktu įformintas oficialus patvirtinimas, kad numatytu laiku vekselis nebuvo akceptuptas arba apmokėtas.

Akceptas – įrašas vekselyje, patvirtinantis, kad padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku.

Akceptantas – akcepto įrašą vekselyje padaręs asmuo.

Laidavimas. Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu.

Vekselių rūšys

Vekseliai, taip kaip bet kurie vertybiniai popieriai klasifikuojami. Vekseliai gali būti:

 Įsakomasis (bill of exchange) – vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui;

 Paprastasis (promissory note) – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

Jie iš esmės skiriasi tuo, kad įsakomojo vekselio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis sumokėtų vekselyje įrašytą sumą jame nurodytam asmeniui, tuo tarpu paprastojo vekselio davėjas nesąlygiškai įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

Įsakomieji vekseliai

Įsakomajame vekselyje turi būti:

 žodžiai „įsakomasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;

 besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą;

 turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas, pavardė;

 mokėjimo terminas;

 mokėjimo vieta;

 pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;

 vekselio išrašymo vieta ir data;

 išrašančio vekselį asmens (vekselio davėjo) parašas.

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, nėra įsakomasis vekselis, išskyrus šiuos atvejus:

 įsakomasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus;

 jei nėra atskiro įrašo, vieta, pažymėta šalia mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta ir kartu mokėtojo gyvenamąja vieta (buveine);

 įsakomasis vekselis, kuriame
nenurodyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia davėjo pavadinimo.

Įsakomasis vekselis gali būti išrašytas mokėti davėjo įsakymu, nurodant patį davėją arba nurodant trečiąjį asmenį.

Įsakomasis vekseliai gali būti klasifikuojami pagal apmokėjimo terminą. Vekselis apmokamas:

1. jį pateikus;

2. per tam tikrą laiką po pateikimo;

3. per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos;

4. nustatytą dieną.

Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja.

Paprastieji vekseliai

Paprastajame vekselyje turi būti:

1. žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;

2. besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;

3. mokėjimo terminas;

4. mokėjimo vieta;

5. pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;

6. išrašymo vieta ir data;

7. išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus atvejus: