Vertybiniu orientaciju ypatumai ir sasajos su zalingais iprociais
5 (100%) 1 vote

Vertybiniu orientaciju ypatumai ir sasajos su zalingais iprociais

112131415161

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………….3

1 VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ SAMPRATA……………………………………………………………5

1.1 Vertybinių orientacijų rūšys……………………………………………………………………………..5

1.2 Vertybinių orientacijų formavimasis………………………………………………………………….6

2 VERTYBINIU ORIENTACIJŲ YPATUMAI…………………………………………………………….8

1.1. Vertybinių orientacijų ypatumų tyrimai įvairiose šalyse……………………………………….8

1.2. Vertybinių orientacijų įtaka žalingiems įpročiams………………………………………………11

3. METODIKA………………………………………………………………………………………………………..14

4. REZULTATAI……………………………………………………………………………………………………..15

5. REZULTATŲ APTARIMAS…………………………………………………………………………………22

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………25

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………26

Priedai………………………………………………………………………………………………………………………27

Įvadas

Žmogaus gyvenimas keičiasi labai greit, su kiekviena diena, valanda ir minute. Bet visais laikais žmonėms buvo svarbios vienos ar kitos gyvenimo vertybinės orientacijos. Kaip ir gyvenimas, vertybinės orientacijos keitėsi, priklausomai nuo laiko ar įvykių, bet vertybinių orientacijų sistema atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomenės sąmonės prizmę, visada buvo vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų.

Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį įtakoja vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena, bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimo sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema. Pagal V. A. Jadovą, gyvenimo pozicija, interesų kryptingumas, vertybinė orientacija, socialinė nuostata, subjektyvus požiūris, dominuojanti motyvacija – visa tai yra sinonimai, apibūdinantys asmenybės dispozicijas. (Ядов В. А. „Саморегуляция и прогнозирование социального поведения личности“. Ленинград. 1983)

Visuomenėje galima išskirti tokias gausias vertybinėmis orientacijomis sritis: pinigai, draugystė, šeima, religija ir moralė, politika ir socialinė organizacija, meilė ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruožai ir darbas. (Raths Louis E. Values and teaching, A Bell and Howell Company. 1999.)

Kiekviename gyvenimo periode vertybinės orientacijos yra skirtingos, pirmiausia priklausomai nuo mažiaus. Pasak daugelio psichologų paauglystės tarpsnio raidos uždaviniai yra brandesnių santykių su aplinkiniais kūrimas.

Socialinės vertybinės orientacijos gali būti materialios ir nematerialios. Jos apima kiekvieną objektą į kurį individas gali reaguoti, sudaryti požiūrį. Socialinės vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, aspiracijas, moralines normas, švietimą, mokslines teorijas, tradicijas. Vertybinės orientacijos įvairiems asmenims yra nevienodai svarbios, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybines orientacijas, nes bet kokios grupės individai susiduria su panašiais poreikiais ir panašiomis situacijomis.

Vyresniųjų klasių mokiniai ruošiasi sudėtingam ir atsakingam suaugusiojo gyvenimui. Kaip taisyklė šis periodas tenka vėlyvosios paauglystės periodui. Šis laikotarpis gana dažnai yra vadinamas sunkiu, pereinamuoju, problemišku, konfliktiškų audrų ir stresų laikotarpiu, paaugliams tenka apsispręsti kas jam yra svarbu, tenka dažnai keisti požiūrį į kai kuriuos dalykus, atitinkamai keičiasi ir jų vertybės ir vertybinės orientacijos. Paauglystėje žmogus yra ypač jautrus permainoms, kitų žmonių įtakoms bei kitiems aplinkos faktoriams, nes šiame raidos etape yra labai svarbus ego identiškumas, nepriklausomybė ir savarankiškumas. (Хьелл Л., Зиглер Д. Теории личности. СПб.: Питер, 1997)

Ypač paauglystėje iššūkis ar grėsmė vertybinei orientacijai reiškia grėsmę asmenybės ego. Dėl šios priežasties vertybinės orientacijos yra ginamos. Pažeidimas ar nepaisymas sukelia giluminę nesaugią būseną. Vertybinė orientacija jiems yra atramos taškas gyvenime, kuris įprasmina veiklą. Atramos taško netekimas gali iškreipti paauglių veiklą, požiūrį į gyvenimą, kas gali turėti neigiamų pasekmių. (Aramavičiūtė V. Vyresniųjų mokinių vertybių internalizacijos būklė ir kaita. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. Vilnius: Gimtasis žodis. 2005)

Šiuolaikinis gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, tuo pačiu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną besivystančią asmenybę. Jauno
žmogaus vertybių sistemoje, per paskutinius dešimtmečius, įvyko labai žymūs pokyčiai. Visų pirma socialinio gyvenimo sferoje: sumažėjo šeimos įtaka, išaugo skyrybų skaičius. Masinių informacijos priemonių vystymasis sumažino bendravimą šeimoje, skatina žmones orientuotis į naujas vertybes, keičia įprasto, tradicinio elgesio modelį. Padidėjęs mobilumas, nauji įgūdžiai gali sąlygoti vertybinių orientacijų formavimąsi. (Čiužas A. Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. VPU. Vilnius. 2005)

Mano manymu ši tema yra labai aktuali, nes šiuolaikinis pasaulis labai permainingas, o su juo keičiasi vertybinės orientacijos ir jų sistemos. Todėl labai įdomu yra ištirti kokios yra šiuolaikinio jaunimo vertybinės orientacijos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tokių tyrimų yra atlikta nedaug.

Darbo tikslas – išsiaiškinti vyresniųjų klasių moksleivių vertybinių orientacijų ypatumus ir nustatyti jų sąsajas su žalingais įpročiais.

Uždaviniai

1. Išstudijuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią pasirinktos temos problemas.

2. Nustatyti vertybines orientacijas, vyraujančias merginų ir vaikinų tarpe.

3. Išnagrinėti ar skiriasi vyresniųjų klasių merginų ir vaikinų vertybinių orientacijų struktūra.

4. Išsiaiškinti sąsajas tarp vyresniųjų klasių mokinių vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių.

Hipotezė

Tikėtina, kad egzistuoja ryšis tarp vyresniųjų klasių mokinių vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių egzistuoja ryšis.

1. Vertybinių orientacijų samprata

Sociologijos požiūriu vertybinė orientacija – tai vidinė asmens charakteristika. Vertybinės orientacijos tam tikroje žmonių grupėje priklauso nuo vertybių, kurios yra paplitusios visuomenėje. Žmogus gyvenime remiasi patirtimi, auga, mokosi. Patirtis susiklosto į tam tikrus psichikos darinius – požiūrius, vertybes, įtakojančias asmens elgesio kryptį. (Theodorson G. A., Theodorson A. G., Modern Dictionary of Sociology, New York. 1989.)

Psichologai teigia, kad vertybinė orientacija – tai individo dorovinių, socialinių, politinių, estetinių, socialinių politinių, estetinių nuostatų sistema. Tai pastovi asmenybės savybė, susijusi su siekiamu idealu. Vertybinė orientacija – programuoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausią žmogaus veiklą, lemia elgesio kryptį, vieną ar kitą poelgį ar net atskirą veiksmą. Atspindi visuomenės, kuriai individas priklauso, ideologiją ir kultūrą.

Socialiniai psichologai tiria socialinių grupių vertybines orientacijas, kurios susidaro bendroje reikšmingoje veikloje ir lemia grupės narių požiūrį į įvairius socialinius reiškinius. (Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993)

1.1. Vertybinių orientacijų rūšys

Vertybinės orientacijos bandomos klasifikuoti įvairiai, nelygu koks klasifikavimo kriterijus.

Vertybinės orientacijos yra trijų rūšių:

1. Poreikius tenkinantys objektai.

2. Priemonės vertybiniams objektams pasiekti.

3. Sąlygos vertybiniams objektams pasiekti tam tikromis priemonėmis.

Pavyzdžiui, jei esant maisto poreikiui duona yra vertybinis objektas, tai darbas reikalingas duonai pagaminti yra vertybinė priemonė, o turėti sėklos, žemės, darbo įrankių, kurių pagalba duona pagaminama yra vertybinės sąlygos.

Vertybės yra skirstomos į pagrindines ir nepagrindines, aukštesnes ir žemesnes, tikrąsias ir įsivaizduojamas. Pagrindinėmis laikomos gyvenimo, estetinės, dorovinės, politinės, pažintinės, religinės vertybės. Filosofo N. Hartmann požiūriu, dvasinių vertybių pasaulį sudaro etinės, estetinės, pažinimo vertybės. Jo bendraamžis M. Scheler skyrė hedonistines, gyvenimo, dvasios ir šventybės vertybės, dorovinių neberasdamas. Kiekviena bendroji vertybių kategorija gali būti skaidoma į specialesnes vertybės. Gyvenimo vertybių kategorijoje randa vietą ir laimė. Žmogaus gyvenimo pilnatvės ir laimės vertybė yra aukščiausioji vertybė.

Amerikiečių psichologas E. Fromm aprašo keletą neproduktyvių vertybinių orientacijų.

Produktyviosios vertybinės orientacijos:

Imlioji vertybinė orientacija – šios orientacijos žmogui budingas įsitikinimas, kad visko, kas yra gera, šaltinis gludi išoriniame pasaulyje.

Išnaudotojiška vertybinė orientacija – šios vertybinės orientacijos žmogui būdingas įsitikinimas, kad visų gėrybių šaltinis yra išoriniame pasaulyje, o ne juose.

Kaupimo vertybinė orientacija – žmonėms su tokia vertybine orientacija svarbus daiktų kaupimas, laikymas. Jis net nenori kažko įgyti naujo savu gyvenime.

Rinkos vertybinė orientacija – šios vertybinės orientacijos skiriamasis bruožas – savęs traktavimas, kaip objekto, kaip prekės.

Produktyvioji vertybinė orientacija – tai ir orientacija ir idealas. Produktyvumas suprantamas kaip gebėjimas panaudoti savąsias kūrybines jėgas, savyje glūdinčias galimybes.

(Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams)

1.2. Vertybinių orientacijų formavimasis

Kokiu būdu žmoguje atsiranda vertybinės orientacijos? Daugelis pasakys, kad jos yra įskiepijamos nuo mažens, tačiau vertybinių orientacijų formavimasis – tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Vertybinės orientacijos gali formuotis šeimos, bendraamžių, mokyklos įtakoje. Tai yra sudėtingas, kantrybės ir kruopštumo
reikalaujantis darbas. Jam atlikti, reikia daug eksperimentų – bandymų, pastabumo, atrankos, įvertinimo, galiausiai žinių.

Taigi, tėvai, tiksliau šeima yra esminiai vertybinių orientacijų kūrėjai ir orientyrai jauno žmogaus pasaulėžiūroje. šeima yra pati brangiausia žmonių grupė, pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Jo gyvenimas prasideda ir baigiasi šeimoje, o joje įgyta patirtis atsiliepia visa gyvenimą. Taigi neginčijamai pirmoji institucija, kuri formuoja vertybines orientacijas yra šeima. Net neabejojama, kad individas, jaunas žmogus, o vėliau ir subrendęs pilietis vertybes atsineša iš tėvų.

Jaunimo vertybinė orientacija didžiaja dalimi priklauso nuo patirties šeimoje. O jau kokios vertybės deklaruojamos, priklauso nuo pačios šeimos. Šeima atlieka empirinė funkcija – vaikas joje susikuria savotišką šeimos modelį, kuriuo daugiau mažiau remiasi ateityje. Ir galutinė ankstyvosios aplinkos įtaka, tėvų auklėjimo sekmė ar nesekmė pasirodo daugiau mažiau po dešimties ar net dvidešimties metų.

Ganėtinai įdomus yra V.Legkausko pastebėjimas, kad elgesys ir vertybinės orientacijos turėtų būti formuojamos skatinant, nes vaikai linkę kartoti tėvų elgesį. Norint vaikui įdiegti pagrindines ir svarbiausiais vertybines orientacijas, reikia nuolatos skatinti elgtis gerai. Tačiau taip pat svarbus tinkamo autoriteto buvimas ir patrauklių šaltinių, pavyzdžių ir net galų gale tinkamos socialinės, bei kultūrinės aplinkos įtakos. Jaunimas turi augti dvasingas, jautrus, sąžiningas, teisingas, gailestingas. Turi būti išugdytas supratimas apie gėrį ir blogį, kad jaunas žmogus, tapdamas savarankišku, galėtų atsirinkti ką vertinti teigiamai ir ką smerkti. (Pikūnas J. “Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą”, 2000, Vilnius)

Tėvai, mano nuomone, netgi turėtų užsibrėžti tikslą išauginti tobulą žmogų. O tobulas žmogus bus tas, kuris žinos daug įvairiausių vertybių (arba pačias esmines, svarbiausias), mokės jas atskirti vieną nuo kitos ir savyje ir kitame, taip pat mokės tobulai jas taikyti, naudoti. Atliekant konkrečias užduotis žmogui reikės panaudoti vienas vertybines orientacijas, nuslopinant kitas. Nuslopinamos vertybės pagal aktualumą nuleidžiamos žemyn, o reikalingos – iškeliamos į viršų. Tobulas žmogus mokės įvertinti pačias vertybes, atrinkti esmines. Esminės vertybinės orientacijos tai tos, kurios dalyvauja beveik visur. Tai pamatinės vertybinės orientacijos, kartais vadinamos net dėsniais.

Tačiau yra ir keletas kitų veiksnių, savo svarba gal ir nepretenduojančių lygintis su šeima, tačiau taip pat svarbūs.

Veiksniai, įtakojantys formavimąsi – labai reikšmingi. Antrąją vietą po šeimos, reikšmingumo skalėje užima socialinės aplinkos įtaka. Tai formalių (mokykla) ir neformalių (bendraminčiai) grupių įtaka, draugų, visuomenės, masinės informavimo sistemos, kultūros įtaka. (Формирование жизненных ценностей и приоритетов. http://anahoret.by.ru/pages/1_pages_70.html)

Sociologijos žodyne ši aplinka apibrėžiama kaip socialinis pasaulis, visuomenės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos. Jaunas žmogus formuoja nuosavą vertybių sistemą. Labai svarbu, kad ir mokykla, kaip institucija ir nukreiptų jaunuolį tinkama linkme, neleistų, kad jam darytų blogą įtaka bendraminčiai, draugai ar kitos grupės. Tai itin stengiasi daryti mokykla, kitur dar vadinama antraisiais namais. Be abejo yra atveju ir kai bendraamžiai nukreipdavo savo bendraamžius tinkama linkme, įdiegdami nauju, teigiamesnių vertybių.

Bet ne visada vertybinės orientacijos formuojasi įvairių veiksnių įtakoje. Vertybinės orientacijos formuojasi ir asmeninės patirties keliu, suprantant savo poreikius ir lyginant juos su aplinkos objektais.

2. Vertybinių orientacijų ypatumai

Vertybinės orientacijos yra sudėtingos nuostatos, jos yra nutolusios nuo poreikių, nes su jais jos siejasi per vertybines mintis ir vaizdinius. Atskirų asmenų ar grupių vertybinės orientacijos dažniausiai perimamos iš tos kultūros visuomenės, kuriai individai ar grupė priklauso. Ne mažiau svarbus ir šalies, kurioje gyvena asmenybė ar egzistuoja grupė, mentalitetas, bei kiti aplinkos faktoriai.

Tačiau atskirų individų vertybinių orientacijų sistemos turi skirtumų, priklausančių nuo grupių, kuriuose jie veikia, tai yra nuo šeimos, mokyklos, organizacijos, bendruomenės. Vertybinių orientacijų skirtumai priklauso ir nuo amžiaus.

2.1. Vertybinių orientacijų ypatumų tyrimai įvairiose šalyse

Siekiant susipažinti su visuomenėje egzistuojančiomis vertybinėmis orientacijomis, jų vertinimu, pokyčiais yra būtina paanalizuoti anksčiau atliktus tyrimus.

1997 metų birželio mėnesį Baltijos Tyrimų kompanija, pagal G. Purvaneckienės projektą atliko tyrimą, kuriame nagrinėta šeimos vieta tarp Lietuvos gyventojų vertybinių orientacijų.

Moterų vertybinės orientacijos išsidėstė taip: Šeima, Darbas, Religija, Draugai, Laisvalaikis, Politika. Pagal šio tyrimo rezultatus buvo išsiaiškinta, kad šeima yra svarbiausia visų amžiaus grupių moterims, antroje vietoje darbas. Draugai, pažįstami ir laisvalaikis svarbesnį už darbą tik 15 – 19 metų moterims, o religija įgyja didesnę svarbą tik vyriausioms ir vyresnėms nei 60
moterims.

Vyrų vertybinių orientacijų išsidėstymas toks: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika. Šeimos ir darbo svarba beveik vienoda visose vyrų amžiaus grupėse. Darbas svarbiausias 30 – 39 metų vyrams, o šeima svarbiausia 50 – 59 metų amžiaus grupei. Politika nėra labai svarbi nė vienos amžiaus grupės vyrams, tuo labiau moterims. Labai svarbi politika tik dešimtadaliui vyriausių, daugiau kaip 60 metų vyrų.

Autorė daro išvada, kad tiek moterims, tiek vyrams svarbiausią vietą gyvenime užima šeima ir darbas. (Purvaneckienė G. Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos. Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius. 1997)

Lietuvos vyrai, lyginant su moterimis dažniau yra linkę skirti pirmaeiliškumą geram uždarbiui – atitinkamai 54 ir 39 procentai, galimybei iškilti 11 ir 4.5 procento. Moterims, dažniau negu vyrams yra labai svarbu galimybė daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai – atitinkamai 29 ir 15 procento, galimybei bendrauti su žmonėmis 19 ir 14 procentų, galimybei padėti kitiems – 14 ir 9 procentų. Čia paminėtų vertybinių orientacijų svarbos eiliškumas tarp vyrų ir moterų yra labai panašus, tik mažiausias procentas vyrų yra linkęs padėti kitiems – 9 procentai, o mažiausias procentas moterų (4.5 proc.) pabrėžia galimybę iškilti. (Purvaneckienė G. Moters klausimas: Lietuvos šeima. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius. 1998)

1990 – 1993 metų Vilniaus Universiteto Sociologijos laboratorija ir kompanija Baltijos Tyrimai savo tyrimus palygino su 1993 metų Europos vertybinių orientacijų tyrimais. Rezultatai pateikti lentelėje, kurioje pateiktas vienas atsakymas, reiškiantis, kad vertinama veiklos rūšis yra „labai svarbi“.

Lentelė 1

Vertybinė orientacija

Lietuvos

Moterys Vyrai

1990 1992 1990 1992 D.Britanijos

Moterys Vyrai

1993 1993

Šeima 71 71 57 59 90 87

Darbas 42 47 41 48 39 59

Religija 20 20 9 11 21 11

Draugai, pažįstami 18 18 19 14 52 43

Laisvalaikis 15 18 18 19 38 50

Politika 13 4 12 9 9 11

Purvaneckienė G., Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos. Lietuvos statistikos Departamentas Vilnius 1997.

Lietuvoje yra daugiau moterų negu vyrų, kurioms labai svarbi šeima ir religija. Palyginus Lietuvos gyventojų ir Didžiosios Britanijos vertinimai beveik nesiskiria. Lietuvos ir D. Britanijos vyrams ir moterims šeima yra svarbiausia vertybė. D. Britanijos gyventojams svarbesni yra draugai, pažįstami ir laisvalaikis. (Purvaneckienė G., Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos. Lietuvos statistikos Departamentas Vilnius 1997.)

Vida Kanopienė, aiškindama G. Purvaneckienės tyrimų rezultatus, o tiksliau šeimos pirmumą vertybių chierarhijoje, tai paaiškina tradicijų tvirtumu Lietuvoje. Tai pat pažymi, kad svarbus nepriklausomumo faktorius, įtakojantis moterų vertybines orientacijasmoterų vertybines orientacijas, yra išsilavinimo lygis: kuo jis aukštesnis, tuo labiau yra vertinamas profesinis darbas. (Kanopienė V., Lietuvos moterų darbas ir šeima. Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos institutas. Vilnius. 1997.)

1999 metais pavasarį buvo atliktas rytų Lietuvos mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių tyrimas. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto tyrimų laboratorija.

Nors tyrimų išvadas galima taikyti tik Rytų Lietuvos jaunimui, bet kita vertus šia medžiaga leidžia mąstyti ir apie visos Lietuvos jaunimo vertybes, nes, kaip rodo kitų tyrimų duomenys, regioniniai Lietuvos moksleivių vertybinių orientacijų skirtumai yra nedideli. Todėl tyrimo duomenis hipotetiškai buvo palyginti su 1996 metais Lietuvos moksleivių tyrimo, atlikto pagal tą pačią metodiką ir reprezentuojančio visos Lietuvos moksleivių nuomones, duomenimis. (Šutininė I. Jaunimo vertybės. Vilnius: LFSI, 1999)

Apklausoje moksleiviai išreiškė savo požiūrį į šias vertybes: asmeninio gyvenimo (šeimos, asmeninių interesų, draugystės), sociocentrinės, arba grupines, (šalies, tautos, religijos) vertybes, ir universalias politines bei socialines (demokratijos, kovos prieš terorizmą) vertybes.

Bendroje moksleivių vertybių hierarchijoje svarbiausios, kaip ir 1996 metais, – asmeninės vertybės. Tai lemia moksleivių amžius – šio amžiaus jaunimas įtvirtina savo tapatumą bendraamžių grupėse, per asmeninius kontaktus ir interesus, o visuomeninės – tiek sociocentrinės, tiek universalios – vertybinės orientacijos kol kas mažai susijusios su kasdieniu jų gyvenimu. (Šutininė I. „Moksleivių vertybių struktūra ir jos pokyčiai“. Mokslo darbai: Psichologija. 1999/20)

2004 metais buvo atliktas Vilniaus universiteto psichologų ir sociologų tyrimas. Ir šias tyrimais pastebėta, kad šio amžiaus paauglių polinkis didėja į dorovinių vertybinių orientacijų regresiją. Todėl požiūriai į priešingą lytį buvo lyginami su požiūriais į kitus gyvenimo reiškinius. Tyrimo rezultatai parodė, jog bendras pozityvus nusiteikimas kyla iki antgamtinės tikrovės, apima paaugliams labai reikšmingas vertybines orientacijas tai – bendraamžius, motiną, mokslą, gamtą, bažnyčią ir Dievą. Mažiau palankus vertinimai skiriami
lyčiai, sau, tautai. Galima manyti, kad lytinis dabartinių paauglių tapatumas yra problemiškiausias, kad jis kažkaip siejasi su požiūriu į save patį. Tyrėjams kyla klausimas, ar augant paaugliams, negatyvūs nusiteikimai, gavę paskatą požiūryje į priešingą lytį, nebus perkeliami į kitus, dabar dar palankiai vertinamus fenomenus? (Martišauskienė E. „Paauglių požiūriai į priešingą lytį jų dvasinio tapsmo kontekste“. Mokslo darbai: Psichologija. 2004)

Panašūs tyrimai buvo atlikti buvo ir Rusijoje. Atlikti buvo 1999 – 2002 metais. Tyrimai buvo atlikti anketavimo pagalba. Tiriamieji – paaugliai. Ir pasak tyrėjų tyrimų išvados buvo teigiamos, nes daugumos vyresniojo amžiaus žmonių mano, kad paaugliams ir jauniems žmonėms svarbiausia yra materialinė gerovė.

Sociologijos ir psichologijos centras „Genezė“ ištyrė 8 – 11 klasių mokinių požiūrius į vertybines oreintacijas. Paaiškėja tai, kad paaugliai labiausiai vertina laimingą šeimą ir šeimyninį gyvenimą. Antroje vietoje – draugystė, bei tikri draugai. Trečioje – pasirinkimo laisvę. Savaime suprantama, jog materialinė gerovė yra labai svarbi, tai gi šiems paaugliams ši vertybinė orientacijas buvo ketvirtoje vietoje. Kitos vertybinės orientacijos išsidėstė taip: Meilė, sveikata, pasitikėjimas savimi, įdomus darbas, gamtos ir meno grožis, aktyvus gyvenimas. (Ценности и ориентиры общественного сознания Россиян. В. Э. Бойков. 2002. http://www.ecsocman.edu.ru/images/pubs/2002/07/23/0000216759/006.BOIKOV.pdf )

Kitas tyrimas, kuriuo vadovavo V. Sobkina ir N. Kuznecova – pateikti 9 – 11 klasių mokinių tyrimų duomenys. Šis tyrimas buvo atliktas 1996 metais ir 1999 metais. Šie tyrimo duomenys taip pat patvirtino, kad paaugliams laiminga šeima yra didžiausia vertybė. Bet jau antroje vietoje – materialinė gerovė, o trečioje vietoje – sėkminga profesionali veikla. Taip pat šio tyrimo tikslas buvo palyginti ar pasikeitė paauglių vertybinės orientacijos, priklausomai nuo laiko ir laikotarpio. Išvada buvo tokia – 1996 ir 1999 metų paauglių vertybės beveik nepasikeitė, net gi per tą laiką įvykę kardinalūs pasikeitimai politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime ne įtakojo vertybinių orientacijų pasikeitimo. (Горяинов В. П. Стратификация населения России по его отношению к жизненным ценностям. Сборник трудов ИСА РАН, выпуск 1, М., 1999)

Ir kitos tyrimų kompanijos tyrimai atlikti 1999 – 2000 metais, dar karta patvirtino prieš tai gautus duomenys. Paaugliai vis dar labiausiai vertina laimingą gyvenimą, stiprią laimingą šeimą ir siekia rasti savo vietą gyvenime – įgyti gerą profesiją, darbą ir turėtų patikimų draugų.

Atlikta vertybinių orientacijų tyrimų apžvalga patvirtino, jog vertybinių orientacijų tyrimai nėra labai gausūs . pasigendama žinių apie jaunų žmonių vertybines orientacijas dabartiniu metu.

Teorijoje vertybinės orientacijos yra siejamos su tam tikrais sprendimais, bei juos atitinkančia elgsena. Moksleivių, jaunų žmonių vertybinių orientacijų tyrimai gali padėti geriau suprasti jų visuomeninio elgesio motyvus. Atlikta tyrimų analizė patvirtino, kad taip pat svarbus pats tiriamų vertybių sąrašas, nes rezultatus sunku palyginti, kai vieni tyrinėtojai nagrinėja vienokias, kiti kitokias vertybes.

2.2. Vertybinių orientacijų įtaka žalingiems įpročiams

Vertybinė orientacija – tai asmenybės savęs vaizdo struktūros dalis. Tai daiktas, procesas ar reiškinys, kuriam asmenybė teikia didžiausią reikšmę, santykis su kuriuo asmenybės Ego yra svarbus ir kuris lemia asmenybės veiklos kryptingumą.

Universalių, visuotinai pripažintų universalijų nėra. Todėl ir nėra bendro jų pažeidimo. Tai kas vienam yra vertybė, kitam nereikšmingas dalykas. Pavyzdžiui tingėjimas pyktina darbštuolį, rūkymas – nerūkantį. Kartais skirtingos vertybinės orientacijos yra tipiškas giluminis konfliktų šaltinis. (Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. 1999)

Žmogaus vertybinės orientacijos iš dalies paaiškina žmogaus elgesį, užtikrina asmenybės kryptingumą, jos reguliuoja žmonių santykius, yra savotiškai imperatyvas, privaloma elgesio taisyklė. Privalomumas laikytis kažkokių vertybinių orientacijų žmones įpareigoja nevienodai. Kas nutiktų krikščioniui jei jam neegzistuotų tokių vertybių, kaip nustatytomis dienomis pasninkauti, melstis ar draudimas skirtis. Tai gi kartais vertybinių orientacijų reguliuojamoji funkcija gali ir susilpnėti. Jei ji smarkiai susilpnėja, tokiu atveju vertybinė orientacija prilygsta tik viešai deklaracijai. Politiniai veikėjai gali deklaruoti tokias vertybes, kaip taika, teisingumas, gėris, tačiau patys jų nesilaikyti.

Vyresnės kartos žmonių tarpe vyrauja tokia nuomonė, kad šiuolaikinis jaunimas gyvena tik vedamas materialių ar vertybinių orientacijų ir kad jiems nerūpi jokie doroviniai, dvasiniai principai. Daugumoje atveju nukrypusį nuo elgesio normų elgesį, poelgius ar veiksmus mes linkę paaiškinti „neteisinga“ vertybių orientacijų sistema. Jei žmogui neegzistuoja tokios vertybinės orientacijos, kaip draugystė, jis ir elgsis atitinkamai su draugais, nevertindamas jų. Jei
asmeniui vertybė egzistuoja – tai dar nereiškia, kad jis elgsis vedamas jos. Ją vertinti gali labai žemai, nes jam gali vyrauti kitokios vertybės, svarbesnes. (Леонтьев Д.А. Методика изучения ценностных ориентаций. Смысл 1992)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3348 žodžiai iš 6683 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.