Vertybiniu orientaciju ypatumai ir sasajos su zalingais iprociais
5 (100%) 1 vote

Vertybiniu orientaciju ypatumai ir sasajos su zalingais iprociais

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………….3

1 VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ SAMPRATA……………………………………………………………5

1.1 Vertybinių orientacijų rūšys……………………………………………………………………………..5

1.2 Vertybinių orientacijų formavimasis………………………………………………………………….6

2 VERTYBINIU ORIENTACIJŲ YPATUMAI…………………………………………………………….8

1.1. Vertybinių orientacijų ypatumų tyrimai įvairiose šalyse……………………………………….8

1.2. Vertybinių orientacijų įtaka žalingiems įpročiams………………………………………………11

3. METODIKA………………………………………………………………………………………………………..14

4. REZULTATAI……………………………………………………………………………………………………..15

5. REZULTATŲ APTARIMAS…………………………………………………………………………………22

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………25

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………26

Priedai………………………………………………………………………………………………………………………27

Įvadas

Žmogaus gyvenimas keičiasi labai greit, su kiekviena diena, valanda ir minute. Bet visais laikais žmonėms buvo svarbios vienos ar kitos gyvenimo vertybinės orientacijos. Kaip ir gyvenimas, vertybinės orientacijos keitėsi, priklausomai nuo laiko ar įvykių, bet vertybinių orientacijų sistema atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomenės sąmonės prizmę, visada buvo vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų.

Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį įtakoja vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena, bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimo sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema. Pagal V. A. Jadovą, gyvenimo pozicija, interesų kryptingumas, vertybinė orientacija, socialinė nuostata, subjektyvus požiūris, dominuojanti motyvacija – visa tai yra sinonimai, apibūdinantys asmenybės dispozicijas. (Ядов В. А. „Саморегуляция и прогнозирование социального поведения личности“. Ленинград. 1983)

Visuomenėje galima išskirti tokias gausias vertybinėmis orientacijomis sritis: pinigai, draugystė, šeima, religija ir moralė, politika ir socialinė organizacija, meilė ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruožai ir darbas. (Raths Louis E. Values and teaching, A Bell and Howell Company. 1999.)

Kiekviename gyvenimo periode vertybinės orientacijos yra skirtingos, pirmiausia priklausomai nuo mažiaus. Pasak daugelio psichologų paauglystės tarpsnio raidos uždaviniai yra brandesnių santykių su aplinkiniais kūrimas.

Socialinės vertybinės orientacijos gali būti materialios ir nematerialios. Jos apima kiekvieną objektą į kurį individas gali reaguoti, sudaryti požiūrį. Socialinės vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, aspiracijas, moralines normas, švietimą, mokslines teorijas, tradicijas. Vertybinės orientacijos įvairiems asmenims yra nevienodai svarbios, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybines orientacijas, nes bet kokios grupės individai susiduria su panašiais poreikiais ir panašiomis situacijomis.

Vyresniųjų klasių mokiniai ruošiasi sudėtingam ir atsakingam suaugusiojo gyvenimui. Kaip taisyklė šis periodas tenka vėlyvosios paauglystės periodui. Šis laikotarpis gana dažnai yra vadinamas sunkiu, pereinamuoju, problemišku, konfliktiškų audrų ir stresų laikotarpiu, paaugliams tenka apsispręsti kas jam yra svarbu, tenka dažnai keisti požiūrį į kai kuriuos dalykus, atitinkamai keičiasi ir jų vertybės ir vertybinės orientacijos. Paauglystėje žmogus yra ypač jautrus permainoms, kitų žmonių įtakoms bei kitiems aplinkos faktoriams, nes šiame raidos etape yra labai svarbus ego identiškumas, nepriklausomybė ir savarankiškumas. (Хьелл Л., Зиглер Д. Теории личности. СПб.: Питер, 1997)

Ypač paauglystėje iššūkis ar grėsmė vertybinei orientacijai reiškia grėsmę asmenybės ego. Dėl šios priežasties vertybinės orientacijos yra ginamos. Pažeidimas ar nepaisymas sukelia giluminę nesaugią būseną. Vertybinė orientacija jiems yra atramos taškas gyvenime, kuris įprasmina veiklą. Atramos taško netekimas gali iškreipti paauglių veiklą, požiūrį į gyvenimą, kas gali turėti neigiamų pasekmių. (Aramavičiūtė V. Vyresniųjų mokinių vertybių internalizacijos būklė ir kaita. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. Vilnius: Gimtasis žodis. 2005)

Šiuolaikinis gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, tuo pačiu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną besivystančią asmenybę. Jauno
žmogaus vertybių sistemoje, per paskutinius dešimtmečius, įvyko labai žymūs pokyčiai. Visų pirma socialinio gyvenimo sferoje: sumažėjo šeimos įtaka, išaugo skyrybų skaičius. Masinių informacijos priemonių vystymasis sumažino bendravimą šeimoje, skatina žmones orientuotis į naujas vertybes, keičia įprasto, tradicinio elgesio modelį. Padidėjęs mobilumas, nauji įgūdžiai gali sąlygoti vertybinių orientacijų formavimąsi. (Čiužas A. Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. VPU. Vilnius. 2005)

Mano manymu ši tema yra labai aktuali, nes šiuolaikinis pasaulis labai permainingas, o su juo keičiasi vertybinės orientacijos ir jų sistemos. Todėl labai įdomu yra ištirti kokios yra šiuolaikinio jaunimo vertybinės orientacijos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tokių tyrimų yra atlikta nedaug.

Darbo tikslas – išsiaiškinti vyresniųjų klasių moksleivių vertybinių orientacijų ypatumus ir nustatyti jų sąsajas su žalingais įpročiais.

Uždaviniai

1. Išstudijuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią pasirinktos temos problemas.

2. Nustatyti vertybines orientacijas, vyraujančias merginų ir vaikinų tarpe.

3. Išnagrinėti ar skiriasi vyresniųjų klasių merginų ir vaikinų vertybinių orientacijų struktūra.

4. Išsiaiškinti sąsajas tarp vyresniųjų klasių mokinių vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių.

Hipotezė

Tikėtina, kad egzistuoja ryšis tarp vyresniųjų klasių mokinių vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių egzistuoja ryšis.

1. Vertybinių orientacijų samprata

Sociologijos požiūriu vertybinė orientacija – tai vidinė asmens charakteristika. Vertybinės orientacijos tam tikroje žmonių grupėje priklauso nuo vertybių, kurios yra paplitusios visuomenėje. Žmogus gyvenime remiasi patirtimi, auga, mokosi. Patirtis susiklosto į tam tikrus psichikos darinius – požiūrius, vertybes, įtakojančias asmens elgesio kryptį. (Theodorson G. A., Theodorson A. G., Modern Dictionary of Sociology, New York. 1989.)

Psichologai teigia, kad vertybinė orientacija – tai individo dorovinių, socialinių, politinių, estetinių, socialinių politinių, estetinių nuostatų sistema. Tai pastovi asmenybės savybė, susijusi su siekiamu idealu. Vertybinė orientacija – programuoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausią žmogaus veiklą, lemia elgesio kryptį, vieną ar kitą poelgį ar net atskirą veiksmą. Atspindi visuomenės, kuriai individas priklauso, ideologiją ir kultūrą.

Socialiniai psichologai tiria socialinių grupių vertybines orientacijas, kurios susidaro bendroje reikšmingoje veikloje ir lemia grupės narių požiūrį į įvairius socialinius reiškinius. (Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993)

1.1. Vertybinių orientacijų rūšys

Vertybinės orientacijos bandomos klasifikuoti įvairiai, nelygu koks klasifikavimo kriterijus.

Vertybinės orientacijos yra trijų rūšių:

1. Poreikius tenkinantys objektai.

2. Priemonės vertybiniams objektams pasiekti.

3. Sąlygos vertybiniams objektams pasiekti tam tikromis priemonėmis.

Pavyzdžiui, jei esant maisto poreikiui duona yra vertybinis objektas, tai darbas reikalingas duonai pagaminti yra vertybinė priemonė, o turėti sėklos, žemės, darbo įrankių, kurių pagalba duona pagaminama yra vertybinės sąlygos.

Vertybės yra skirstomos į pagrindines ir nepagrindines, aukštesnes ir žemesnes, tikrąsias ir įsivaizduojamas. Pagrindinėmis laikomos gyvenimo, estetinės, dorovinės, politinės, pažintinės, religinės vertybės. Filosofo N. Hartmann požiūriu, dvasinių vertybių pasaulį sudaro etinės, estetinės, pažinimo vertybės. Jo bendraamžis M. Scheler skyrė hedonistines, gyvenimo, dvasios ir šventybės vertybės, dorovinių neberasdamas. Kiekviena bendroji vertybių kategorija gali būti skaidoma į specialesnes vertybės. Gyvenimo vertybių kategorijoje randa vietą ir laimė. Žmogaus gyvenimo pilnatvės ir laimės vertybė yra aukščiausioji vertybė.

Amerikiečių psichologas E. Fromm aprašo keletą neproduktyvių vertybinių orientacijų.

Produktyviosios vertybinės orientacijos:

Imlioji vertybinė orientacija – šios orientacijos žmogui budingas įsitikinimas, kad visko, kas yra gera, šaltinis gludi išoriniame pasaulyje.

Išnaudotojiška vertybinė orientacija – šios vertybinės orientacijos žmogui būdingas įsitikinimas, kad visų gėrybių šaltinis yra išoriniame pasaulyje, o ne juose.

Kaupimo vertybinė orientacija – žmonėms su tokia vertybine orientacija svarbus daiktų kaupimas, laikymas. Jis net nenori kažko įgyti naujo savu gyvenime.

Rinkos vertybinė orientacija – šios vertybinės orientacijos skiriamasis bruožas – savęs traktavimas, kaip objekto, kaip prekės.

Produktyvioji vertybinė orientacija – tai ir orientacija ir idealas. Produktyvumas suprantamas kaip gebėjimas panaudoti savąsias kūrybines jėgas, savyje glūdinčias galimybes.

(Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams)

1.2. Vertybinių orientacijų formavimasis

Kokiu būdu žmoguje atsiranda vertybinės orientacijos? Daugelis pasakys, kad jos yra įskiepijamos nuo mažens, tačiau vertybinių orientacijų formavimasis – tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Vertybinės orientacijos gali formuotis šeimos, bendraamžių, mokyklos įtakoje. Tai yra sudėtingas, kantrybės ir kruopštumo
reikalaujantis darbas. Jam atlikti, reikia daug eksperimentų – bandymų, pastabumo, atrankos, įvertinimo, galiausiai žinių.

Taigi, tėvai, tiksliau šeima yra esminiai vertybinių orientacijų kūrėjai ir orientyrai jauno žmogaus pasaulėžiūroje. šeima yra pati brangiausia žmonių grupė, pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Jo gyvenimas prasideda ir baigiasi šeimoje, o joje įgyta patirtis atsiliepia visa gyvenimą. Taigi neginčijamai pirmoji institucija, kuri formuoja vertybines orientacijas yra šeima. Net neabejojama, kad individas, jaunas žmogus, o vėliau ir subrendęs pilietis vertybes atsineša iš tėvų.

Jaunimo vertybinė orientacija didžiaja dalimi priklauso nuo patirties šeimoje. O jau kokios vertybės deklaruojamos, priklauso nuo pačios šeimos. Šeima atlieka empirinė funkcija – vaikas joje susikuria savotišką šeimos modelį, kuriuo daugiau mažiau remiasi ateityje. Ir galutinė ankstyvosios aplinkos įtaka, tėvų auklėjimo sekmė ar nesekmė pasirodo daugiau mažiau po dešimties ar net dvidešimties metų.

Ganėtinai įdomus yra V.Legkausko pastebėjimas, kad elgesys ir vertybinės orientacijos turėtų būti formuojamos skatinant, nes vaikai linkę kartoti tėvų elgesį. Norint vaikui įdiegti pagrindines ir svarbiausiais vertybines orientacijas, reikia nuolatos skatinti elgtis gerai. Tačiau taip pat svarbus tinkamo autoriteto buvimas ir patrauklių šaltinių, pavyzdžių ir net galų gale tinkamos socialinės, bei kultūrinės aplinkos įtakos. Jaunimas turi augti dvasingas, jautrus, sąžiningas, teisingas, gailestingas. Turi būti išugdytas supratimas apie gėrį ir blogį, kad jaunas žmogus, tapdamas savarankišku, galėtų atsirinkti ką vertinti teigiamai ir ką smerkti. (Pikūnas J. “Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą”, 2000, Vilnius)

Tėvai, mano nuomone, netgi turėtų užsibrėžti tikslą išauginti tobulą žmogų. O tobulas žmogus bus tas, kuris žinos daug įvairiausių vertybių (arba pačias esmines, svarbiausias), mokės jas atskirti vieną nuo kitos ir savyje ir kitame, taip pat mokės tobulai jas taikyti, naudoti. Atliekant konkrečias užduotis žmogui reikės panaudoti vienas vertybines orientacijas, nuslopinant kitas. Nuslopinamos vertybės pagal aktualumą nuleidžiamos žemyn, o reikalingos – iškeliamos į viršų. Tobulas žmogus mokės įvertinti pačias vertybes, atrinkti esmines. Esminės vertybinės orientacijos tai tos, kurios dalyvauja beveik visur. Tai pamatinės vertybinės orientacijos, kartais vadinamos net dėsniais.

Tačiau yra ir keletas kitų veiksnių, savo svarba gal ir nepretenduojančių lygintis su šeima, tačiau taip pat svarbūs.

Veiksniai, įtakojantys formavimąsi – labai reikšmingi. Antrąją vietą po šeimos, reikšmingumo skalėje užima socialinės aplinkos įtaka. Tai formalių (mokykla) ir neformalių (bendraminčiai) grupių įtaka, draugų, visuomenės, masinės informavimo sistemos, kultūros įtaka. (Формирование жизненных ценностей и приоритетов. http://anahoret.by.ru/pages/1_pages_70.html)

Sociologijos žodyne ši aplinka apibrėžiama kaip socialinis pasaulis, visuomenės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos. Jaunas žmogus formuoja nuosavą vertybių sistemą. Labai svarbu, kad ir mokykla, kaip institucija ir nukreiptų jaunuolį tinkama linkme, neleistų, kad jam darytų blogą įtaka bendraminčiai, draugai ar kitos grupės. Tai itin stengiasi daryti mokykla, kitur dar vadinama antraisiais namais. Be abejo yra atveju ir kai bendraamžiai nukreipdavo savo bendraamžius tinkama linkme, įdiegdami nauju, teigiamesnių vertybių.

Bet ne visada vertybinės orientacijos formuojasi įvairių veiksnių įtakoje. Vertybinės orientacijos formuojasi ir asmeninės patirties keliu, suprantant savo poreikius ir lyginant juos su aplinkos objektais.

2. Vertybinių orientacijų ypatumai

Vertybinės orientacijos yra sudėtingos nuostatos, jos yra nutolusios nuo poreikių, nes su jais jos siejasi per vertybines mintis ir vaizdinius. Atskirų asmenų ar grupių vertybinės orientacijos dažniausiai perimamos iš tos kultūros visuomenės, kuriai individai ar grupė priklauso. Ne mažiau svarbus ir šalies, kurioje gyvena asmenybė ar egzistuoja grupė, mentalitetas, bei kiti aplinkos faktoriai.

Tačiau atskirų individų vertybinių orientacijų sistemos turi skirtumų, priklausančių nuo grupių, kuriuose jie veikia, tai yra nuo šeimos, mokyklos, organizacijos, bendruomenės. Vertybinių orientacijų skirtumai priklauso ir nuo amžiaus.

2.1. Vertybinių orientacijų ypatumų tyrimai įvairiose šalyse

Siekiant susipažinti su visuomenėje egzistuojančiomis vertybinėmis orientacijomis, jų vertinimu, pokyčiais yra būtina paanalizuoti anksčiau atliktus tyrimus.

1997 metų birželio mėnesį Baltijos Tyrimų kompanija, pagal G. Purvaneckienės projektą atliko tyrimą, kuriame nagrinėta šeimos vieta tarp Lietuvos gyventojų vertybinių orientacijų.

Moterų vertybinės orientacijos išsidėstė taip: Šeima, Darbas, Religija, Draugai, Laisvalaikis, Politika. Pagal šio tyrimo rezultatus buvo išsiaiškinta, kad šeima yra svarbiausia visų amžiaus grupių moterims, antroje vietoje darbas. Draugai, pažįstami ir laisvalaikis svarbesnį už darbą tik 15 – 19 metų moterims, o religija įgyja didesnę svarbą tik vyriausioms ir vyresnėms nei 60
moterims.

Vyrų vertybinių orientacijų išsidėstymas toks: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika. Šeimos ir darbo svarba beveik vienoda visose vyrų amžiaus grupėse. Darbas svarbiausias 30 – 39 metų vyrams, o šeima svarbiausia 50 – 59 metų amžiaus grupei. Politika nėra labai svarbi nė vienos amžiaus grupės vyrams, tuo labiau moterims. Labai svarbi politika tik dešimtadaliui vyriausių, daugiau kaip 60 metų vyrų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2059 žodžiai iš 6683 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.