Vertybinių popierių emisijos
5 (100%) 1 vote

Vertybinių popierių emisijos

TURINYSĮvadas 3

1. Pirminės vertybinių popierių rinkos struktūra ir reglamentavimas 5

1.1. Vertybinių popierių rinkos sukūrimas ir įstatyminė bazė 5

1.2. Vertybinių popierių rūšys Lietuvoje 6

1.3. Vertybinių popierių emisija ir emitentai 8

1.4. Finansinio tarpininkavimo institucijos pasaulyje ir Lietuvoje 9

1.5. Investuotojų samprata ir reikšmė 10

1.6. Vertybinių popierių rinkos kontrolės institucijos. 10

1.7. Aptarnaujančios institucijos 10

2. Vertybinių popierių emisijos organizavimas 10

2.1. Vertybinių popierių emisijos ruošimas ir parametrų nustatymas 10

2.1.1. Vertybinių popierių emisijos tikslai 10

2.1.2. Vertybinių popierių emisijos rizika ir jos minimizavimas 10

2.1.3. Vertybinių popierių emisijų platinimo metodai 10

2.1.4. Emisijos sąnaudų problema 10

2.1.5. Emisijos kainos nustatymo problema ir antrinės rinkos poveikis

10

2.2. Vertybinių popierių emisijos registravimo procesas ir jo tikslai

10

2.3. Tarpininkavimas platinant vertybinius popierius 10

2.3.1. Viešosios apyvartos tarpininko pasirinkimo kriterijai ir būdai

10

2.3.2. Tarpininkavimo platinant vertybinių popierių emisijas būdai 10

2.3.3. Tarpininkų sindikatų struktūra ir tikslai 10

2.4. Vertybinių popierių platinimas emitento pastangomis 10

2.4.1. Vertybinių popierių platinimas akcininkams (privilegijuotas

platinimas) 10

2.4.2. Emisijos didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš nuosavų lėšų 10

2.4.3. Skolos akcionavimas 10

2.5. Neviešas vertybinių popierių platinimas 10

3. Kapitalo rinkos naujovės ir perspektyvos Lietuvoje 10

3.1. Pasirašymo teisių emisijos 10

3.2. Depozitoriumo pakvitavimų programos Lietuvoje 10

3.3. Pirminės kapitalo rinkos vystymosi perspektyvos 10

išvados 10

Resume 10

Literatūros sąrašas: 10

Įvadas

Akcinių bendrovių vertybinių popierių emisijos, besiplečiančios

vertybinių popierių rinkos kontekste, tampa viena svarbiausių verslo

finansavimo priemonių Lietuvoje. Emisinė bendrovių veikla, turinti gilias

tradicijas išsivysčiusiose užsienio šalyse, užtikrina optimalų kapitalo

srautų pasiskirstymą šalies ekonomikoje. Nors Lietuvoje jau yra sukurta

teisinė vertybinių popierių rinkos bazė, veikia reguliuojančios bei

tarpininkaujančios institucijos, tačiau ne visada Lietuvos emitentų

vykdomos vertybinių popierių emisijos organizuojamos efektyviai. Vertybinių

popierių emisijos poveikis bendrovės finansų būklei, valdymui priklauso nuo

pasirinktų emisijos parametrų, platinimo metodų, prisiimamos neišplatinimo

rizikos bei nuo emitento nepriklausančių sąlygų kapitalo rinkoje. Todėl

ruošiantis vertybinių popierių emisijai svarbu ne tik parinkti emisijos

parametrus, bet ir siekti jų atitikimo esamai kapitalo rinkos būklei.

Emisinio proceso bei jį įtakojančių veiksnių svarba tiek vienos įmonės,

tiek visos šalies mastu, bei faktas, jog ekonominėje literatūroje lietuvių

kalba ši tema beveik nenagrinėjama, ir paskatino pasirinkti tokią magistro

darbo temą.Magistro darbo tikslas – atskleisti vertybinių popierių emisijos

organizavimo praktinius aspektus, apibendrinti vertybinių popierių

platinimo metodus, išryškinti emisinio proceso metu kylančias problemas bei

pateikti atitinkamus pasiūlymus.Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties nuosavybės vertybinių

popierių emisijomis, dėl galimos pernelyg didelės darbo apimties, apie

skolos vertybinių popierių emisijas užsimenama tik fragmentiškai.

Apibendrinama užsienio šalių emitentų patirtis, kuri lyginama su situacija

Lietuvos kapitalo rinkoje. Nagrinėjama pirminė Lietuvos vertybinių popierių

rinka, antrinei skiriant tiek dėmesio, kiek tai būtina atskleisti jos

poveikį vertybinių popierių emisijos procesui. Magistro darbe nagrinėjami

Lietuvos ir JAV duomenys.Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai

nagrinėjamas pirminės vertybinių popierių rinkos teisinis reglamentavimas

bei jos struktūra. Išskiriami pagrindiniai rinkos dalyviai bei

institucijos. Antrojoje dalyje nagrinėjamas emisijos organizavimo procesas.

Dėmesys koncentruojamas ties problemomis, kylančiomis formuojant emisiją,

apibendrinami vertybinių popierių platinimo metodai, jų privalumai ir

trūkumai. Trečioje dalyje apibūdinamos jau įvykusios išvestinių vertybinių

popierių bei tarptautinių depozitoriumo sertifikatų emisijos, jų išleidimo

mechanizmas, reikšmė bei taikymo perspektyvos. Taip pat šioje dalyje

apžvelgiamos tolimesnės pirminės vertybinių popierių rinkos perspektyvos,

pagrindiniai veiksniai, įtakojantys jos vystymąsi. Magistro darbo pabaigoje

pateikiamos išvados, reziumė anglų kalba bei literatūros sąrašas.Rašydamas magistro darbą dažniausiai naudojausi teisiniais aktais,

esančiais Teisingumo ministerijos duomenų bazėje, taip pat Vertybinių

popierių komisijos ataskaitomis, Centrinio vertybinių popierių

depozitoriumo interneto
puslapiuose esančia informacija bei kitais

literatūros sąraše nurodytais šaltiniais.UŽKEIKIU UŽKEIKIMU DIDŽIAUSIU…. BAUGINU IR GĄSDINU, PYKSTU IR ALPSTU,

PADĖK MAN PERKOPT ŠITĄ KLIŪTĮ!!!!!

Pirminės vertybinių popierių rinkos struktūra ir reglamentavimas

1 Vertybinių popierių rinkos sukūrimas ir įstatyminė bazė

Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimąsi įtakojo keli

pagrindiniai veiksniai: valstybinio turto privatizavimas bei įstatyminės

bazės, reglamentuojančios vertybinių popierių rinką, sukūrimas ir raida.Pagrindas kurtis Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo padėtas 1991

metais, kai vasario mėnesį buvo priimtas “Valstybinio turto pirminio

privatizavimo įstatymas”, kuriuo prasidėjo pirmasis privatizavimo etapas,

trukęs 1991-1996 metais. Masinės valstybinio turto privatizavimo programos

metu akcininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos piliečių, taip pat susiformavo

daug atviro tipo akcinių bendrovių [13,15]. Atsiradę santykiai tarp naujai

įsteigtų atviro tipo akcinių bendrovių ir investuotojų (akcininkų) bei tarp

pačių akcininkų, sąlygojo pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkų

užuomazgų atsiradimą. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienas

iš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančią

nereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą.Kurį laiką vertybinių popierių rinka Lietuvoje funkcionavo be

įstatyminio pagrindo ir buvo reglamentuojama Vyriausybės nutarimais ir 1990

metais priimtu LR Akcinių bendrovių įstatymu. 1992 m. rugsėjo 3 d. LR

Vyriausybės nutarimu Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir

Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”, vertybinių popierių

rinkos reglamentavimo ir kontrolės funkcijas perėmė Vertybinių popierių

komisiją.1996 metų Sausio 16 d. priimtas LR Vertybinių popierių viešosios

apyvartos įstatymas. Šis įstatymas tapo pagrindiniu dokumentu,

reglamentuojančiu Lietuvos vertybinių popierių rinką ir su LR Akcinių

bendrovių bei Investicinių bendrovių įstatymais sudaro nuosavybės

vertybinių popierių rinkos įstatyminį pagrindą. LR Vertybinių popierių

viešosios apyvartos įstatyme susistemintos bei atnaujintos teisinės

vertybinių popierių reglamentavimo normos anksčiau pasirodžiusios

Vyriausybės bei Vertybinių popierių komisijos nutarimuose bei taisyklėse.

LR Viešosios apyvartos įstatymas reglamentuoja:

• Informacijos atskleidimo reikalavimus vertybinius popierius

išleidžiant į apyvartą;• Nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimus emitentams, kurių

vertybiniai popieriai yra viešoje apyvartoje;

• Pirminę ir antrinę viešąją apyvartą;

• Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų veiklą;

• Vertybinių popierių biržų veiklą;

• Vertybinių popierių apskaitos principus;

• Vertybinių popierių rinkos priežiūrą.

Šio įstatymo paskirtis – sudaryti teisinį pagrindą saugiai, atvirai ir

efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių rinkai, kad būtų maksimaliai

apsaugoti visų investitorių interesai bei užtikrinta konkurencija tarp šios

rinkos dalyvių.1994 metų Liepos 5 d. priimta nauja LR Akcinių bendrovių įstatymo

redakcija. Šis įstatymas reglamentuoja akcinės bendrovės steigimą,

reorganizavimą ir likvidavimą, bendrovės bei akcininkų teises ir pareigas,

valdymą, taip pat su bendrovės kapitalu bei su finansais ir pelno skirstymu

susijusius klausimus.Investicinių bendrovių įstatymas, priimtas 1995 metais, reglamentuoja

investicinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir

veiklos ypatumus, investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą,

akcininkų teises bei pareigas ir teisių apsaugos priemones.

2 Vertybinių popierių rūšys Lietuvoje

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus vertybiniai popieriai yra

skirstomi į nuosavybės ir skolos vertybinius popierius. Geriausiai

vertybinius popierius apibūdina jų suteikiamos teisės. Akcijos jų

savininkams suteikia nuosavybės teisę į įmonės turtą ir pajamas, liekančius

atsiskaičius su kreditoriais [21,5]. Akcijų suteikiamos teisės gali būti

skirstomos į turtines ir neturtines teises. Neturtinės teisės susijusios su

akcininko teise dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Todėl kiekvienas

akcijos savininkas visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodamas už vieną

ar kitą kokio nors klausimo sprendimo variantą realizuoja savo teisę

dalyvauti įmonės valdyme. Akcininkas, įsigijęs kontrolinį akcijų paketą,

gali būti išrinktas į bendrovės stebėtojų tarybą arba valdybą – taip ne tik

visuotinio akcininkų susirinkimo metu gali realizuoti savo teises dalyvauti

įmonės valdyme.Akcijų suteikiamos turtinės teisės apima: teisę į bendrovės turto dalį,

kuri reiškia, kad kiekvienas akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį

proporcingai jo turimų akcijų skaičiui; teisę į bendrovės pelno dalį.

Pastaroji akcininko teisė realizuojama mokant dividendus.
Dividendai

paprastai apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis, paskirstoma akcininkams

proporcingai jų turimam akcijų skaičiui.LR Akcinių bendrovių įstatyme akcijos yra skirstomos į dvi pagrindines

klases:1. Paprastosios akcijos užtikrina akcininkui nuolatinę teisę dalyvauti

bendrovės valdyme ir teisę į bendrovės turto dalį. Tačiau teisė į

bendrovės pelno dalį priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Tai

yra, dividendai gali būti nemokami, jeigu bendrovės gautas pelnas

yra per mažas arba jei pelną nuspręsta panaudoti kitiems tikslams.

Paprastųjų akcijų savininkai turi “galutinę” teisę į įmonės pajamas

ir turtą (žinoma, turi būti išmokėti dividendai privilegijuotųjų

akcijų savininkams, sumokėtos palūkanos ir padengti kiti

įsipareigojimai), todėl jų akcijų vertė gali padidėti ir žymiai

viršyti kitų savininkų, pavyzdžiui, privilegijuotųjų akcijų

turėtojų, akcijų vertę. Anot Michael T.Reddy, ši privilegija

“padengia” rinkos riziką, susijusią su paprastųjų akcijų turėjimu

[21,10].2. Privilegijuotųjų akcijų turėtojai turi pirmumo teisę (lyginant su

paprastųjų akcijų turėtojais) į įmonės turtą ir pajamas. Daugeliu

atvejų privilegijuotosios akcijos nesuteikia jos turėtojui balsavimo

teisės, tai yra teisės dalyvauti įmonės valdyme. Tokių akcijų

savininkams užtikrinami nustatyto dydžio dividendai.

Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju dividendu. Tai

reiškia, jog jei kuriais nors metais įmonė nesugeba išmokėti

dividendų, šie dividendai kaupiami ir perkeliami į kitus metus.

Žinoma, nėra garantijos, kad tie dividendai išvis kada nors bus

sumokėti. Vienas iš privilegijuotųjų akcijų porūšių yra

konvertuojamosios privilegijuotosios akcijos. Šios akcijos po

nustatyto laikotarpio konvertuojamos į paprastąsias.Antrajai vertybinių popierių grupei priklauso vertybiniai popieriai,

kurie nedalyvauja emitento įstatiniame kapitale, tačiau patvirtina teises,

kylančias iš kreditinių santykių. Tai – skolos vertybiniai popieriai arba

obligacijos. Jos išleidžiamos norint suformuoti arba padidinti skolintą

kapitalą. Obligacijos savininkas tampa emitento kreditoriumi. Pati

obligacija suteikia teisę gauti atlyginimą už paskolą – palūkanas.Skirtingai nuo akcijų, obligacijų emitentu gali būti ir valstybė.

Akcinė bendrovė gali išleisti tiek akcijas, tiek obligacijas.Populiariausios Lietuvoje obligacijos yra trumpalaikės Vyriausybės

obligacijos (Vyriausybės vertybiniai popieriai). Šiuo metu investicijos į

Vyriausybės vertybinius popierius sumažėjo. Akcinių bendrovių obligacijos

kol kas nėra labai populiarus būdas pritraukti lėšas. Šiuo metu tik AB

“Mažeikių nafta” ir AB “Lietuvos energija”, keletas mažesnių bendrovių yra

išleidusios obligacijas. Pirmoji įmonė – už 40 mln. JAV dolerių, antroji –

už 75 mln. JAV dolerių. Šios emisijos išplatintos užsienyje, uždaruoju

būdu. Nei viena Lietuvos įmonė nėra išleidusi obligacijų viešam platinimui.

3 Vertybinių popierių emisija ir emitentai

Viešosios apyvartos įstatyme emisija apibrėžta kaip vertybinių

popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines

teises, serijos išleidimas. Pagal vertybinių popierių išleidimo

periodiškumą skiriamos pirminė ir pakartotinė (sezoninė) emisijos. Pirminė

emisija atliekama steigiantis arba reorganizuojantis iš kitos nuosavybės

formos atviro tipo akcinei bendrovei. Tokia emisija dažnai vadinama ir

neišbandyta emisija, nes ją leidžia bendrovė, nežinoma vertybinių popierių

rinkoje, jos metu formuojamas akcinės bendrovės nuosavas kapitalas.

Pakartotinės vertybinių popierių emisijos – periodiškai išleidžiamos

vertybinių popierių serijos didinant nuosavą kapitalą.Vertybinių popierių emisijos gali būti atliekamos didinant bendrovės

įstatinį kapitalą iš papildomų įnašų – pritraukiant lėšas iš išorinių

finansavimo šaltinių: parduodant naujus vertybinius popierius

investuotojams ir akcininkams arba didinant įstatinį kapitalą iš nuosavų

lėšų: akcionuojant bendrovės nepaskirstytąjį pelną, akcijų priedus,

perkainojimo ir kitus paskirstytinus kapitalo rezervus, išdalinant naujas

akcijas seniesiems akcininkams.Emisiją galima traktuoti kaip serija išleistų vertybinių popierių

visumą, arba kaip procesą, kurio metu emitentas, arba kitaip fizinis arba

juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti ar leidžiantis vertybinius

popierius, kapitalo rinkai pateikia savo investicinę prekę. Rinkai pateiktų

vertybinių popierių kokybę lemia emitento statusas, ekonominės – finansinės

veiklos rezultatai bei sugebėjimas tenkinti skirtingų kategorijų

investuotojų poreikius, kuriuose skirtingu eiliškumu atsispindi likvidumo,

saugumo ir pelningumo reikalavimai.

1 Lentelė. Didžiausios emisijos Lietuvoje 1997-1998 metais [17]

|Akcinės
pavadinimas|Pritraukt|

| |a lėšų |

| |mln. Lt |

|Vilniaus bankas | 220.80 |

|Lietuvos taupomasis bankas | 114.75 |

|Bankas Snoras | 110.12 |

|Klaipėdos nafta | 102.00 |

|Hermis | 69.00 |

|Litimpeks bankas | 60.00 |

|Lietuvos dujos | 49.83 |

|Lietuvos taupomais bankas | 44.66 |

|Lietuvos žemes ūkio b. | 42.88 |

|Klaipėdos nafta | 40.00 |

Nuosavybės vertybinių popierių pirminėje rinkoje dominuoja atviro tipo

akcinės bendrovės, kurios dažniausiai mobilizuoja kapitalą leisdamos

pakartotines vertybinių popierių emisijas. Vertinant emitentų, leidžiančių

vertybinių popierių emisijas, sudėtį matoma, kad aktyviausiai Lietuvos

pirminėje vertybinių popierių kapitalo rinkoje veikia bankai (žr. 1

lentelę). 1997-1998 net 41% procentą nuo visų vertybinių popierių emisijų,

didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais, vertės sudarė bankų akcijų

emisijos [17]. Taip pat nemažą svorį turi energetikos sektoriaus bei

transporto bendrovių emisijos.Emitento veikla vertybinių popierių rinkoje nesibaigia vien tik

išplatinus vertybinius popierius. Emitentas pastoviai susietas su kapitalo

rinka informaciniais saitais – vertybinių popierių išplatinimas įpareigoja

emitentą pateikti informaciją apie savo būklę kapitalo rinkai. Be to,

galvojantis apie ateitį emitentas veikdamas vertybinių popierių rinkoje

ruošia dirvą pakartotinėms emisijoms – operuoja savo vertybiniais

popieriais palaikydamas kursą.

4 Finansinio tarpininkavimo institucijos pasaulyje ir Lietuvoje

Finansiniai tarpininkai sudaro kapitalo rinkos grandį, kuri skatina

efektyvų pasiūlos ir paklausos subalansavimą rinkoje (plačiau apie

tarpininkų funkcijas 2.3 skyriuje). Kas gi sudaro šią kapitalo rinkos

grandį? Pavyzdinėje, labiausiai išvystytoje JAV rinkoje, tai keletas

tūkstančių investicinių bankų, taip pat vertybinių popierių dilerių namai

bei brokerių kontoros. Komerciniai bankai nuo tokios veiklos yra atriboti

1933 metų Glass-Steagall aktu, siekiant sumažinti komercinių bankų

prisiimamą riziką. Tuo tarpu kontinentinėje Europoje tai dažniausiai

komercinių bankų investicinės bankininkystės padaliniai ar dukterinės

įmonės. Beje, įdomu ir tai, kad JAV komerciniai bankai, kuriems jau minėtu

aktu uždrausta užsiimti investicine bankininkyste tėvynėje, aktyviai veikia

už JAV ribų tarpininkaudami skolos ir nuosavybės vertybinių popierių

platinime.

2 Lentelė. Stambiausios finansinio tarpininkavimo institucijos [21,411]

|Pavadinimas |Šalis |Stambiausi projektai Lietuvoje |

| |kurioje | |

| |registruo| |

| |ta | |

|Goldman Sachs |JAV |- |

|S.G. Warburg |Vokietija|- |

|Group | | |

|Credit Suise / |Šveicarij|- |

|CSFB Group |a | |

|Lehman Brothers|JAV |- |

|Merrill Lynch |JAV |Euroobligacijų emisijos |

| | |organizavimas |

|Solomon |JAV |- |

|Brothers | | |

|Morgan Stanley |JAV |- |

|Nomura |Japonija |Euroobligacijų emisijos |

|International | |organizavimas, TDS emisijos |

|Group | | |

|Paribas |Prancūzij|Vyriausybės konsultavimas |

| |a |privatizuojant AB Mažeikų nafta |

|Daiwa |Japonija |- |

|Securities | | |

Tačiau stambių emisijų organizavimo rinkoje dominuoja investicinės

bankininkystės gigantai. Šios aukštos reputacijos įstaigos disponuodamos

didžiule sukaupta patirtimi bei finansiniais ištekliais išaugo į

tarptautinio masto tarpininkus. 2 lentelėje nurodomos 10 didžiausių

investicinių bankų.Šiame dešimtuke daugiausia stambių JAV vadinamųjų investicinių bankų,

išsivysčiusių iš smulkių Volstrito maklerių įmonių, taip pat didžiausių

Europos bankų padaliniai, juos vejasi sparčiai besiplečiančios Japonijos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2324 žodžiai iš 7743 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.