TURINYSĮvadas 3
1. Pirminės vertybinių popierių rinkos struktūra ir reglamentavimas 5
1.1. Vertybinių popierių rinkos sukūrimas ir įstatyminė bazė 5
1.2. Vertybinių popierių rūšys Lietuvoje 6
1.3. Vertybinių popierių emisija ir emitentai 8
1.4. Finansinio tarpininkavimo institucijos pasaulyje ir Lietuvoje 9
1.5. Investuotojų samprata ir reikšmė 10
1.6. Vertybinių popierių rinkos kontrolės institucijos. 10
1.7. Aptarnaujančios institucijos 10
2. Vertybinių popierių emisijos organizavimas 10
2.1. Vertybinių popierių emisijos ruošimas ir parametrų nustatymas 10
2.1.1. Vertybinių popierių emisijos tikslai 10
2.1.2. Vertybinių popierių emisijos rizika ir jos minimizavimas 10
2.1.3. Vertybinių popierių emisijų platinimo metodai 10
2.1.4. Emisijos sąnaudų problema 10
2.1.5. Emisijos kainos nustatymo problema ir antrinės rinkos poveikis
10
2.2. Vertybinių popierių emisijos registravimo procesas ir jo tikslai
10
2.3. Tarpininkavimas platinant vertybinius popierius 10
2.3.1. Viešosios apyvartos tarpininko pasirinkimo kriterijai ir būdai
10
2.3.2. Tarpininkavimo platinant vertybinių popierių emisijas būdai 10
2.3.3. Tarpininkų sindikatų struktūra ir tikslai 10
2.4. Vertybinių popierių platinimas emitento pastangomis 10
2.4.1. Vertybinių popierių platinimas akcininkams (privilegijuotas
platinimas) 10
2.4.2. Emisijos didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš nuosavų lėšų 10
2.4.3. Skolos akcionavimas 10
2.5. Neviešas vertybinių popierių platinimas 10
3. Kapitalo rinkos naujovės ir perspektyvos Lietuvoje 10
3.1. Pasirašymo teisių emisijos 10
3.2. Depozitoriumo pakvitavimų programos Lietuvoje 10
3.3. Pirminės kapitalo rinkos vystymosi perspektyvos 10
išvados 10
Resume 10
Literatūros sąrašas: 10
Įvadas
Akcinių bendrovių vertybinių popierių emisijos, besiplečiančios
vertybinių popierių rinkos kontekste, tampa viena svarbiausių verslo
finansavimo priemonių Lietuvoje. Emisinė bendrovių veikla, turinti gilias
tradicijas išsivysčiusiose užsienio šalyse, užtikrina optimalų kapitalo
srautų pasiskirstymą šalies ekonomikoje. Nors Lietuvoje jau yra sukurta
teisinė vertybinių popierių rinkos bazė, veikia reguliuojančios bei
tarpininkaujančios institucijos, tačiau ne visada Lietuvos emitentų
vykdomos vertybinių popierių emisijos organizuojamos efektyviai. Vertybinių
popierių emisijos poveikis bendrovės finansų būklei, valdymui priklauso nuo
pasirinktų emisijos parametrų, platinimo metodų, prisiimamos neišplatinimo
rizikos bei nuo emitento nepriklausančių sąlygų kapitalo rinkoje. Todėl
ruošiantis vertybinių popierių emisijai svarbu ne tik parinkti emisijos
parametrus, bet ir siekti jų atitikimo esamai kapitalo rinkos būklei.
Emisinio proceso bei jį įtakojančių veiksnių svarba tiek vienos įmonės,
tiek visos šalies mastu, bei faktas, jog ekonominėje literatūroje lietuvių
kalba ši tema beveik nenagrinėjama, ir paskatino pasirinkti tokią magistro
darbo temą.Magistro darbo tikslas – atskleisti vertybinių popierių emisijos
organizavimo praktinius aspektus, apibendrinti vertybinių popierių
platinimo metodus, išryškinti emisinio proceso metu kylančias problemas bei
pateikti atitinkamus pasiūlymus.Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties nuosavybės vertybinių
popierių emisijomis, dėl galimos pernelyg didelės darbo apimties, apie
skolos vertybinių popierių emisijas užsimenama tik fragmentiškai.
Apibendrinama užsienio šalių emitentų patirtis, kuri lyginama su situacija
Lietuvos kapitalo rinkoje. Nagrinėjama pirminė Lietuvos vertybinių popierių
rinka, antrinei skiriant tiek dėmesio, kiek tai būtina atskleisti jos
poveikį vertybinių popierių emisijos procesui. Magistro darbe nagrinėjami
Lietuvos ir JAV duomenys.Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai
nagrinėjamas pirminės vertybinių popierių rinkos teisinis reglamentavimas
bei jos struktūra. Išskiriami pagrindiniai rinkos dalyviai bei
institucijos. Antrojoje dalyje nagrinėjamas emisijos organizavimo procesas.
Dėmesys koncentruojamas ties problemomis, kylančiomis formuojant emisiją,
apibendrinami vertybinių popierių platinimo metodai, jų privalumai ir
trūkumai. Trečioje dalyje apibūdinamos jau įvykusios išvestinių vertybinių
popierių bei tarptautinių depozitoriumo sertifikatų emisijos, jų išleidimo
mechanizmas, reikšmė bei taikymo perspektyvos. Taip pat šioje dalyje
apžvelgiamos tolimesnės pirminės vertybinių popierių rinkos perspektyvos,
pagrindiniai veiksniai, įtakojantys jos vystymąsi. Magistro darbo pabaigoje
pateikiamos išvados, reziumė anglų kalba bei literatūros sąrašas.Rašydamas magistro darbą dažniausiai naudojausi teisiniais aktais,
esančiais Teisingumo ministerijos duomenų bazėje, taip pat Vertybinių
popierių komisijos ataskaitomis, Centrinio vertybinių popierių
depozitoriumo interneto
puslapiuose esančia informacija bei kitais
literatūros sąraše nurodytais šaltiniais.UŽKEIKIU UŽKEIKIMU DIDŽIAUSIU…. BAUGINU IR GĄSDINU, PYKSTU IR ALPSTU,
PADĖK MAN PERKOPT ŠITĄ KLIŪTĮ!!!!!
Pirminės vertybinių popierių rinkos struktūra ir reglamentavimas
1 Vertybinių popierių rinkos sukūrimas ir įstatyminė bazė
Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimąsi įtakojo keli
pagrindiniai veiksniai: valstybinio turto privatizavimas bei įstatyminės
bazės, reglamentuojančios vertybinių popierių rinką, sukūrimas ir raida.Pagrindas kurtis Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo padėtas 1991
metais, kai vasario mėnesį buvo priimtas “Valstybinio turto pirminio
privatizavimo įstatymas”, kuriuo prasidėjo pirmasis privatizavimo etapas,
trukęs 1991-1996 metais. Masinės valstybinio turto privatizavimo programos
metu akcininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos piliečių, taip pat susiformavo
daug atviro tipo akcinių bendrovių [13,15]. Atsiradę santykiai tarp naujai
įsteigtų atviro tipo akcinių bendrovių ir investuotojų (akcininkų) bei tarp
pačių akcininkų, sąlygojo pirminės ir antrinės vertybinių popierių rinkų
užuomazgų atsiradimą. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienas
iš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančią
nereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą.Kurį laiką vertybinių popierių rinka Lietuvoje funkcionavo be
įstatyminio pagrindo ir buvo reglamentuojama Vyriausybės nutarimais ir 1990
metais priimtu LR Akcinių bendrovių įstatymu. 1992 m. rugsėjo 3 d. LR
Vyriausybės nutarimu Nr.646 “Dėl Vertybinių popierių komisijos ir
Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo”, vertybinių popierių
rinkos reglamentavimo ir kontrolės funkcijas perėmė Vertybinių popierių
komisiją.1996 metų Sausio 16 d. priimtas LR Vertybinių popierių viešosios
apyvartos įstatymas. Šis įstatymas tapo pagrindiniu dokumentu,
reglamentuojančiu Lietuvos vertybinių popierių rinką ir su LR Akcinių
bendrovių bei Investicinių bendrovių įstatymais sudaro nuosavybės
vertybinių popierių rinkos įstatyminį pagrindą. LR Vertybinių popierių
viešosios apyvartos įstatyme susistemintos bei atnaujintos teisinės
vertybinių popierių reglamentavimo normos anksčiau pasirodžiusios
Vyriausybės bei Vertybinių popierių komisijos nutarimuose bei taisyklėse.
LR Viešosios apyvartos įstatymas reglamentuoja:
• Informacijos atskleidimo reikalavimus vertybinius popierius
išleidžiant į apyvartą;• Nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimus emitentams, kurių
vertybiniai popieriai yra viešoje apyvartoje;
• Pirminę ir antrinę viešąją apyvartą;
• Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų veiklą;
• Vertybinių popierių biržų veiklą;
• Vertybinių popierių apskaitos principus;
• Vertybinių popierių rinkos priežiūrą.
Šio įstatymo paskirtis – sudaryti teisinį pagrindą saugiai, atvirai ir
efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių rinkai, kad būtų maksimaliai
apsaugoti visų investitorių interesai bei užtikrinta konkurencija tarp šios
rinkos dalyvių.1994 metų Liepos 5 d. priimta nauja LR Akcinių bendrovių įstatymo
redakcija. Šis įstatymas reglamentuoja akcinės bendrovės steigimą,
reorganizavimą ir likvidavimą, bendrovės bei akcininkų teises ir pareigas,
valdymą, taip pat su bendrovės kapitalu bei su finansais ir pelno skirstymu
susijusius klausimus.Investicinių bendrovių įstatymas, priimtas 1995 metais, reglamentuoja
investicinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir
veiklos ypatumus, investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą,
akcininkų teises bei pareigas ir teisių apsaugos priemones.
2 Vertybinių popierių rūšys Lietuvoje
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus vertybiniai popieriai yra
skirstomi į nuosavybės ir skolos vertybinius popierius. Geriausiai
vertybinius popierius apibūdina jų suteikiamos teisės. Akcijos jų
savininkams suteikia nuosavybės teisę į įmonės turtą ir pajamas, liekančius
atsiskaičius su kreditoriais [21,5]. Akcijų suteikiamos teisės gali būti
skirstomos į turtines ir neturtines teises. Neturtinės teisės susijusios su
akcininko teise dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Todėl kiekvienas
akcijos savininkas visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodamas už vieną
ar kitą kokio nors klausimo sprendimo variantą realizuoja savo teisę
dalyvauti įmonės valdyme. Akcininkas, įsigijęs kontrolinį akcijų paketą,
gali būti išrinktas į bendrovės stebėtojų tarybą arba valdybą – taip ne tik
visuotinio akcininkų susirinkimo metu gali realizuoti savo teises dalyvauti
įmonės valdyme.Akcijų suteikiamos turtinės teisės apima: teisę į bendrovės turto dalį,
kuri reiškia, kad kiekvienas akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį
proporcingai jo turimų akcijų skaičiui; teisę į bendrovės pelno dalį.
Pastaroji akcininko teisė realizuojama mokant dividendus.
Dividendai
paprastai apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis, paskirstoma akcininkams
proporcingai jų turimam akcijų skaičiui.LR Akcinių bendrovių įstatyme akcijos yra skirstomos į dvi pagrindines
klases:1. Paprastosios akcijos užtikrina akcininkui nuolatinę teisę dalyvauti
bendrovės valdyme ir teisę į bendrovės turto dalį. Tačiau teisė į
bendrovės pelno dalį priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Tai
yra, dividendai gali būti nemokami, jeigu bendrovės gautas pelnas
yra per mažas arba jei pelną nuspręsta panaudoti kitiems tikslams.
Paprastųjų akcijų savininkai turi “galutinę” teisę į įmonės pajamas
ir turtą (žinoma, turi būti išmokėti dividendai privilegijuotųjų
akcijų savininkams, sumokėtos palūkanos ir padengti kiti
įsipareigojimai), todėl jų akcijų vertė gali padidėti ir žymiai
viršyti kitų savininkų, pavyzdžiui, privilegijuotųjų akcijų
turėtojų, akcijų vertę. Anot Michael T.Reddy, ši privilegija
“padengia” rinkos riziką, susijusią su paprastųjų akcijų turėjimu
[21,10].2. Privilegijuotųjų akcijų turėtojai turi pirmumo teisę (lyginant su
paprastųjų akcijų turėtojais) į įmonės turtą ir pajamas. Daugeliu
atvejų privilegijuotosios akcijos nesuteikia jos turėtojui balsavimo
teisės, tai yra teisės dalyvauti įmonės valdyme. Tokių akcijų
savininkams užtikrinami nustatyto dydžio dividendai.
Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju dividendu. Tai
reiškia, jog jei kuriais nors metais įmonė nesugeba išmokėti
dividendų, šie dividendai kaupiami ir perkeliami į kitus metus.
Žinoma, nėra garantijos, kad tie dividendai išvis kada nors bus
sumokėti. Vienas iš privilegijuotųjų akcijų porūšių yra
konvertuojamosios privilegijuotosios akcijos. Šios akcijos po
nustatyto laikotarpio konvertuojamos į paprastąsias.Antrajai vertybinių popierių grupei priklauso vertybiniai popieriai,
kurie nedalyvauja emitento įstatiniame kapitale, tačiau patvirtina teises,
kylančias iš kreditinių santykių. Tai – skolos vertybiniai popieriai arba
obligacijos. Jos išleidžiamos norint suformuoti arba padidinti skolintą
kapitalą. Obligacijos savininkas tampa emitento kreditoriumi. Pati
obligacija suteikia teisę gauti atlyginimą už paskolą – palūkanas.Skirtingai nuo akcijų, obligacijų emitentu gali būti ir valstybė.
Akcinė bendrovė gali išleisti tiek akcijas, tiek obligacijas.Populiariausios Lietuvoje obligacijos yra trumpalaikės Vyriausybės
obligacijos (Vyriausybės vertybiniai popieriai). Šiuo metu investicijos į
Vyriausybės vertybinius popierius sumažėjo. Akcinių bendrovių obligacijos
kol kas nėra labai populiarus būdas pritraukti lėšas. Šiuo metu tik AB
“Mažeikių nafta” ir AB “Lietuvos energija”, keletas mažesnių bendrovių yra
išleidusios obligacijas. Pirmoji įmonė – už 40 mln. JAV dolerių, antroji –
už 75 mln. JAV dolerių. Šios emisijos išplatintos užsienyje, uždaruoju
būdu. Nei viena Lietuvos įmonė nėra išleidusi obligacijų viešam platinimui.
3 Vertybinių popierių emisija ir emitentai
Viešosios apyvartos įstatyme emisija apibrėžta kaip vertybinių
popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines
teises, serijos išleidimas. Pagal vertybinių popierių išleidimo
periodiškumą skiriamos pirminė ir pakartotinė (sezoninė) emisijos. Pirminė
emisija atliekama steigiantis arba reorganizuojantis iš kitos nuosavybės
formos atviro tipo akcinei bendrovei. Tokia emisija dažnai vadinama ir
neišbandyta emisija, nes ją leidžia bendrovė, nežinoma vertybinių popierių
rinkoje, jos metu formuojamas akcinės bendrovės nuosavas kapitalas.
Pakartotinės vertybinių popierių emisijos – periodiškai išleidžiamos
vertybinių popierių serijos didinant nuosavą kapitalą.Vertybinių popierių emisijos gali būti atliekamos didinant bendrovės
įstatinį kapitalą iš papildomų įnašų – pritraukiant lėšas iš išorinių
finansavimo šaltinių: parduodant naujus vertybinius popierius
investuotojams ir akcininkams arba didinant įstatinį kapitalą iš nuosavų
lėšų: akcionuojant bendrovės nepaskirstytąjį pelną, akcijų priedus,
perkainojimo ir kitus paskirstytinus kapitalo rezervus, išdalinant naujas
akcijas seniesiems akcininkams.Emisiją galima traktuoti kaip serija išleistų vertybinių popierių
visumą, arba kaip procesą, kurio metu emitentas, arba kitaip fizinis arba
juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti ar leidžiantis vertybinius
popierius, kapitalo rinkai pateikia savo investicinę prekę. Rinkai pateiktų
vertybinių popierių kokybę lemia emitento statusas, ekonominės – finansinės
veiklos rezultatai bei sugebėjimas tenkinti skirtingų kategorijų
investuotojų poreikius, kuriuose skirtingu eiliškumu atsispindi likvidumo,
saugumo ir pelningumo reikalavimai.
1 Lentelė. Didžiausios emisijos Lietuvoje 1997-1998 metais [17]
|Akcinės
pavadinimas|Pritraukt|
| |a lėšų |
| |mln. Lt |
|Vilniaus bankas | 220.80 |
|Lietuvos taupomasis bankas | 114.75 |
|Bankas Snoras | 110.12 |
|Klaipėdos nafta | 102.00 |
|Hermis | 69.00 |
|Litimpeks bankas | 60.00 |
|Lietuvos dujos | 49.83 |
|Lietuvos taupomais bankas | 44.66 |
|Lietuvos žemes ūkio b. | 42.88 |
|Klaipėdos nafta | 40.00 |
Nuosavybės vertybinių popierių pirminėje rinkoje dominuoja atviro tipo
akcinės bendrovės, kurios dažniausiai mobilizuoja kapitalą leisdamos
pakartotines vertybinių popierių emisijas. Vertinant emitentų, leidžiančių
vertybinių popierių emisijas, sudėtį matoma, kad aktyviausiai Lietuvos
pirminėje vertybinių popierių kapitalo rinkoje veikia bankai (žr. 1
lentelę). 1997-1998 net 41% procentą nuo visų vertybinių popierių emisijų,
didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais, vertės sudarė bankų akcijų
emisijos [17]. Taip pat nemažą svorį turi energetikos sektoriaus bei
transporto bendrovių emisijos.Emitento veikla vertybinių popierių rinkoje nesibaigia vien tik
išplatinus vertybinius popierius. Emitentas pastoviai susietas su kapitalo
rinka informaciniais saitais – vertybinių popierių išplatinimas įpareigoja
emitentą pateikti informaciją apie savo būklę kapitalo rinkai. Be to,
galvojantis apie ateitį emitentas veikdamas vertybinių popierių rinkoje
ruošia dirvą pakartotinėms emisijoms – operuoja savo vertybiniais
popieriais palaikydamas kursą.
4 Finansinio tarpininkavimo institucijos pasaulyje ir Lietuvoje
Finansiniai tarpininkai sudaro kapitalo rinkos grandį, kuri skatina
efektyvų pasiūlos ir paklausos subalansavimą rinkoje (plačiau apie
tarpininkų funkcijas 2.3 skyriuje). Kas gi sudaro šią kapitalo rinkos
grandį? Pavyzdinėje, labiausiai išvystytoje JAV rinkoje, tai keletas
tūkstančių investicinių bankų, taip pat vertybinių popierių dilerių namai
bei brokerių kontoros. Komerciniai bankai nuo tokios veiklos yra atriboti
1933 metų Glass-Steagall aktu, siekiant sumažinti komercinių bankų
prisiimamą riziką. Tuo tarpu kontinentinėje Europoje tai dažniausiai
komercinių bankų investicinės bankininkystės padaliniai ar dukterinės
įmonės. Beje, įdomu ir tai, kad JAV komerciniai bankai, kuriems jau minėtu
aktu uždrausta užsiimti investicine bankininkyste tėvynėje, aktyviai veikia
už JAV ribų tarpininkaudami skolos ir nuosavybės vertybinių popierių
platinime.
2 Lentelė. Stambiausios finansinio tarpininkavimo institucijos [21,411]
|Pavadinimas |Šalis |Stambiausi projektai Lietuvoje |
| |kurioje | |
| |registruo| |
| |ta | |
|Goldman Sachs |JAV |- |
|S.G. Warburg |Vokietija|- |
|Group | | |
|Credit Suise / |Šveicarij|- |
|CSFB Group |a | |
|Lehman Brothers|JAV |- |
|Merrill Lynch |JAV |Euroobligacijų emisijos |
| | |organizavimas |
|Solomon |JAV |- |
|Brothers | | |
|Morgan Stanley |JAV |- |
|Nomura |Japonija |Euroobligacijų emisijos |
|International | |organizavimas, TDS emisijos |
|Group | | |
|Paribas |Prancūzij|Vyriausybės konsultavimas |
| |a |privatizuojant AB Mažeikų nafta |
|Daiwa |Japonija |- |
|Securities | | |
Tačiau stambių emisijų organizavimo rinkoje dominuoja investicinės
bankininkystės gigantai. Šios aukštos reputacijos įstaigos disponuodamos
didžiule sukaupta patirtimi bei finansiniais ištekliais išaugo į
tarptautinio masto tarpininkus. 2 lentelėje nurodomos 10 didžiausių
investicinių bankų.Šiame dešimtuke daugiausia stambių JAV vadinamųjų investicinių bankų,
išsivysčiusių iš smulkių Volstrito maklerių įmonių, taip pat didžiausių
Europos bankų padaliniai, juos vejasi sparčiai besiplečiančios Japonijos