Vertybinių popierių rinka ir jos vaidmuo rinkos ekonomikoje
5 (100%) 1 vote

Vertybinių popierių rinka ir jos vaidmuo rinkos ekonomikoje



ĮVADAS 3

1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ATSIRADYMAS IR PAGRINDINIAI JOS STRUKTŪRINIAI

VIENETAI………………………………………………………………………………….4

1.1.Vertybinių popierių rinkos atsiradymo istorija 4

1.2. Verslo įmonės vertybinių popierių rūšys 5

1.2.1.Verslo įmonės nuosavybės vertybiniai popieriai 5

1.2.2.Verslo įmonės skolos vertybiniai popieriai…………………………………………… 7

1.3. Pagrindiniai vertybinių popierių rinkos dalyviai 8

1.3.1.Emitento samprata ir reikšmė 8

1.3.2.Investuotojų samprata ir reikšmė……………………………………………………..8

1.3.3.Finansinio tarpininkavimo institucijos pasaulyje ir Lietuvoje 10

2.PAGRINDINIAI VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS FUNKCIONAVIMO PRINCIPAI………………11

2.1.Vertybinių popierių emisijų platinimo metodai 11

2.1.1.Viešas vertybinių popierių platinimas 13

2.1.1.1.Viešas vertybinių popierių platinimas emitento pastangomis 13

2.1.1.2.Viešas vertybinių popierių platinimas naudojantis tarpininkų paslaugomis 16

2.1.2. Neviešas vertybinių popierių platinimas 17

2.2. Vertybinių popierių prekybos sistema 18

2.2.1. Vertybinių popierių centrinė rinka 19

2.2.1.1. Prekyba akcijomis fiksuota kaina 19

2.2.1.2. Nepertraukiama prekyba 20

2.2.2. Tiesioginiai sandoriai 21

3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS VAIDMUO RINKOS EKONOMIKOJE. 22

IŠVADOS 24

INFORMACIJOS ŠALTINIAI 26

PRIEDAI…………………………………………………………………………………..27

Įvadas

Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių popierių rinka, kurios pagrindinis tikslas užtikrinti optimalų kapitalo srautų pasiskirstymą šalies ekonomikoje. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios šalies ekonominę būklę. Nors Lietuvoje jau yra sukurta teisinė vertybinių popierių rinkos bazė, veikia reguliuojančios bei tarpininkaujančios institucijos, tačiau ne visada Lietuvos vertybinių popierių rinkos funkcionavimas būna efektyvus. Vertybinių popierių rinkos poveikis ekonomikai priklauso nuo pasirinktų emisijos platinimo metodų, vertybinių popierių prekybos sistemos išsivystymo, bei nuo emitento nepriklausančių sąlygų kapitalo rinkoje. Šių dalykų svarba tiek vienos įmonės, tiek visos šalies mastu, bei faktas, jog ekonominėje literatūroje lietuvių kalba ši tema beveik nenagrinėjama, ir paskatino pasirinkti tokią kursinio darbo temą.

Kursinio darbo tikslas – panagrinėti vertybinių popierių rinkos bruožus, pagrindinius jos funkcionavimo principus ir aptarti jos vaidmenį ir svarbą ekonominėje sistemoje.

Kursiniame darbe dėmesys koncentruojamas ties pagrindinių vertybinių popierių rinkos funkcionavimo principų : vertybinių popierių emisijų platinimo ir vertybinių popierių prekybos sistemos, dėl galimos pernelyg didelės darbo apimties, apie vertybinių popierių rinkos kontrolės ir prekybos institucijas užsimenama tik fragmentiškai. Apibendrinama tiek užsienio šalių vertybinių popierių rinkos patirtis, tiek situacija Lietuvos kapitalo rinkoje.

Kursinį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai nagrinėjama vertybinių popierių rinkos atsiradimo ir vystymosi istorija, supažindinama su dažniausiai sutinkamais vertybiniais popieriais, jų charakteristikomis. Išskiriami ir pagrindiniai rinkos dalyviai. Antrojoje dalyje nagrinėjami emisijos platinimo metodai ir vertybinių popierių prekybos sistema. Dėmesys koncentruojamas ties problemomis, kylančiomis pasirenkant vertybinių popierių platinimo metodą . Pasirinkus vertybinių popierių platinimo metodą, iškyla poreikis juos efektyviai parduoti. Egzistuojantys prekybos vertybiniais popieriais būdai ir pats prekybos procesas detaliai aprašomas čia pat – antrojoje dalyje. Trečioje dalyje apibūdinamas vertybinių popierių rinkos vaidmuo rinkos ekonomikoje ir jos įtaka valstybės ekonominiame gyvenime. Kursinio darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas, bei priedas.

Rašydama kursinį darbą dažniausiai naudojausi teisiniais aktais, esančiais Teisingumo ministerijos duomenų bazėje, taip pat Vertybinių popierių komisijos ataskaitomis, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo interneto puslapiuose esančia informacija bei kitais literatūros sąraše nurodytais šaltiniais.

1.Vertybinių popierių rinkos atsiradimas ir jos pagrindiniai struktūriniai vienetai.

1.1. Vertybinių popierių rinkos atsiradimo istorija

Vertybinių popierių sąvoka buvo žinoma jau nuo vėlyvųjų viduramžių. Tuomet, didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikė didžiulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybėmis. Užjūrio rinkų įsisąvinimas ir prekių pardavimas tapo neįmanomu pavieniams asmenims. Dėl šios priežasties atsirado akcinės bendrovės – anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Ost – Indija. Pirmąsias akcijas 1602 m. išplatino Olandijos Rytų Indijos bendrovė, pavadinusi šiuos vertybinius popierius dalyvaujančiaisiais bendrovės veikloje. Taip Rytų Indijos bendrovė ėmė naudotis daugelio olandų kapitalu. 1622 m. savo akcijas išleido konkuruojanti Vakarų
Indijos bendrovė, platinusi jas ne tik Olandijoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose.

Valstybės ir verslo skolos VP atsirado dar seniau. Nuožmėjanti kova dėl laisvo kapitalo tarp pačių verslo įmonių ir tarp atskirų valstybių sparčiai didino VP įvairovę, nes buvo stengiamasi įtikti įvairiausiems investuotojų skoniams.

XVI- XVII amžiuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavybą, kitas kapitalui imlias šakas. Tuo metu anglų brokeriai sudarinėjo sutartis tiesiog gatvėse arba kavinėse. Iš čia kilo “gatvės” rinkos pavadinimas.

Prasidėjus pramonės perversmui ir susikūrus apdirbimo įmonėms, plačiai paplito akcijų prekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. išsinuomavo dalį karališkosios pinigų keityklos patalpų. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP birža, o kartu su “gatvės” rinka pradėjo vystytis ir “organizuota” rinka.

Pirmoji amerikietiška VP birža pradėjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metų- garsios Niujorko VP biržos pirmtakė.

Pradžioje biržos prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybė ir geležinkelio kompanijos, kurioms reikėjo itin didelių lėšų`stambiai mašinų gamybos infrastruktūrai sukurti.

Perėjimas prie akcinės nuosavybės XIX pabaigoje sąlygojo biržų specializaciją akcijų prekyboje, o obligacijų prekyba apsistojo “gatvės” rinkoje. 60 -ais XIX amžiaus metais Vokietijoje atsirado universalūs investiciniai bankai, apsiėmę vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksploatuodami netradicinius kapitalo šaltinius ir formuodami vos ne ištisas pramonės šakas, jie turėjo didžiulę reikšmę pirmaujančių šalių (tokių, kaip JAV, Švedijos, Prancūzijos) pramonės vystyme. Iš šių šalių brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio šalis.

Visa tai reiškia, kad vertybinių popierių rinka formavosi natūraliai kartu su žmonijos poreikiais prekiauti, plėsti gamybą, vykdyti rizikingą ir daug kapitalo reikalaujantį verslą. Lėšų trukumas sąlygojo VP rinkos kūrimąsi. Bendrai tariant, jei ne vertybinių popierių atsiradimas, daugelių pramonės ir prekybos naujovių žmonijai būtų tekę laukti dar bent šimtmetį. 1.2. Verslo įmonės vertybinių popierių rūšys.

Per keturis savo istorijos šimtmečius ir ypač – paskutiniais dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiais VP įvairovė labai išaugo. Dabar tai – dominuojanti ir sparčiausiai besiplečianti, tampanti vis sudėtingesne šiuolaikinių finansų rinkos dalimi. Todėl norint sėkmingai aptarti VP rinkos funkcionavimą, būtina apžvelgti ir ištirti pačius vertybinius popierius ir jų rūšys.1.2.1.Verslo įmonės nuosavybės vertybiniai popieriai.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus verslo įmonių vertybiniai popieriai yra skirstomi į nuosavybės ir skolos vertybinius popierius. Geriausiai vertybinius popierius apibūdina jų suteikiamos teisės. Akcijos jų savininkams suteikia nuosavybės teisę į įmonės turtą ir pajamas, liekančius atsiskaičius su kreditoriais [8,5]. Akcijų suteikiamos teisės gali būti skirstomos į turtines ir neturtines teises. Neturtinės teisės susijusios su akcininko teise dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Todėl kiekvienas akcijos savininkas visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodamas už vieną ar kitą kokio nors klausimo sprendimo variantą realizuoja savo teisę dalyvauti įmonės valdyme. Akcininkas, įsigijęs kontrolinį akcijų paketą, gali būti išrinktas į bendrovės stebėtojų tarybą arba valdybą – taip ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo metu gali realizuoti savo teises dalyvauti įmonės valdyme.

Akcijų suteikiamos turtinės teisės apima: teisę į bendrovės turto dalį, kuri reiškia, kad kiekvienas akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį proporcingai jo turimų akcijų skaičiui; teisę į bendrovės pelno dalį. Pastaroji akcininko teisė realizuojama mokant dividendus. Dividendai paprastai apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis, paskirstoma akcininkams proporcingai jų turimam akcijų skaičiui.

LR Akcinių bendrovių įstatyme akcijos pagal suteikiamas teises yra skirstomos į dvi pagrindines klases:

Paprastosios akcijos užtikrina akcininkui nuolatinę teisę dalyvauti bendrovės valdyme ir teisę į bendrovės turto dalį. Tačiau teisė į bendrovės pelno dalį priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Tai yra, dividendai gali būti nemokami, jeigu bendrovės gautas pelnas yra per mažas arba jei pelną nuspręsta panaudoti kitiems tikslams. Paprastųjų akcijų savininkai turi “galutinę” teisę į įmonės pajamas ir turtą (žinoma, turi būti išmokėti dividendai privilegijuotųjų akcijų savininkams, sumokėtos palūkanos ir padengti kiti įsipareigojimai), todėl jų akcijų vertė gali padidėti ir žymiai viršyti kitų savininkų, pavyzdžiui, privilegijuotųjų akcijų turėtojų, akcijų vertę. Tai sumažina rinkos riziką, susijusią su paprastųjų akcijų turėjimu.

Privilegijuotųjų akcijų turėtojai turi pirmumo teisę (lyginant su paprastųjų akcijų turėtojais) į įmonės turtą ir pajamas, todėl yra saugesnės už paprastąsias. Bet daugeliu atvejų privilegijuotosios akcijos nesuteikia jos turėtojui balsavimo teisės, tai yra teisės dalyvauti įmonės valdyme ir bendrovei veikiant sėkmingai yra mažiau pelningos, nes jų savininkams užtikrinami
dydžio dividendai.

Taigi, privilegijotosios akcijos nuo paprastųjų akcijų skiriasi apribotą balso teise ir pirmenybe į akcinės bendrovės pelną bei turtą. Kokią akcijų rūšį pasirinkti investuotojas nusprendžia pats, remiantis jo noru nerizikoti ir turėti garantines turtinės teises, bet nedalyvauti bendrovės valdyme ar neturėti garantines turtines teises, bet turėti įtaką bendrovės valdymui. Pasirinkimą lemia ne tik investuotojo noras, bet ir vertybinių popierių rinkos ekonominė būklė. Priklausomai nuo jos paprastųjų akcijų savininkai gali būti tiek geresnėje, tiek blogesnė padėtyje palyginus su privilegijuotojų akcijų turėtojų padėtimi ir atvirkščiai.

1.2.2.Verslo įmonės skolos vertybiniai popieriai.

Antrajai verslo įmonių vertybinių popierių grupei priklauso vertybiniai popieriai, kurie nedalyvauja emitento įstatiniame kapitale, tačiau patvirtina teises, kylančias iš kreditinių santykių. Tai – skolos vertybiniai popieriai arba obligacijos ir vekseliai. Jos išleidžiamos norint suformuoti arba padidinti skolintą kapitalą.

Vekselis – tai skolos VP, kurio jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą sumą nurodytam asmeniui arba paveda tai padaryti kitam asmeniui. Tradiciniais vekseliais dažnai įforminamas komercinis kreditas – verslo įmonei skolon tiekiamos prekės ir žaliavos.

Pagrindinis obligacijų ir vekselių skirtumas yra tas, kad obligacijos yra išrašomos tik už skolinamus pinigus ir neišrašomos už kreditan teikiamas prekes. Obligacija – tai vertybinis popierius, pažymintis, kad jo savininkas suteikė kreditą fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą grąžinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas palūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis.

Obligacijos pagal kreditoriams mokamų pajamų formas gali būti :

1. Fiksuotosios palūkanų normos obligacijos, pagal kurias emitentas įsipareigoja mokėti fiksuotąsias palūkanas kaip tam tikrą obligacijų nominalo procentą. Paprastai fiksuotoji palūkanų norma nustatoma pagal emisijos metu rinkoje pageidaujama pelningumą ( alternatyvų sąnaudas ).

2. Kintamosios (“plaukiojančios“) palūkanų normos obligacijos, pagal kurias emitentas įsipareigoja mokėti palūkanas, apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jos būna mokamos, prie pasirinkto kintamojo orientyro – populiarių pinigų rinkos palūkanų normos – pridedant fiksuotąjį rizikos priedą.

Didesnį reitingą ir investuotojų pasitikėjimą pelniusios akcinės bendrovės paprastai leidžia fiksuotosios palūkanų normos obligacijas, nes taip jos gali lengviau prognozuoti palūkanų išmokas, o makroekonomikos svyravimai investuotojų pageidaujamą pelningumą ir obligacijų rinkos kursą keičia santykinai mažu intervalu. Tai ir yra pagrindinis fiksuotosios palūkanų normos obligacijų pranašumas, paliginus su kintamosios palūkanų normos obligacijomis.Tokia vertybinių popierių rūšių įvairovė leidžia bendrovei, atsižvelgiant į savininkų interesus bei bendrovei keliamus tikslus, išleisti didžiausią naudą jai teikiančius vertybinius popierius, o investuotojams suteikia galimybę pasirinkti priimtiniausią investavimo būdą ir kartu kiek įmanoma labiau suderinti savo ir bendrovės interesus.

1.3. Pagrindiniai vertybinių popierių rinkos dalyviai.

1.3.1.Emitento samprata ir reikšmė.

Bet kurioje pasaulio VP rinkoje pagrindinis dalyvis yra emitentas. Emitentas apibrėžiamas kaip rinkos subjektas, norintis pritraukti laisvas investuotojų lėšas, nustatyta tvarka, savo vardu išleisdamas VP. Juo gali būti akcinė bendrovė, investicinė akcinė bendrovė (kartu ir svarbus institucinis investuotojas) , bankas, valstybė, užsienio bendrovė. Emitentas leidžia VP siekdamas šių tikslų:

1) Suformuoti arba padidinti jau suformuotą įstatinį kapitalą iš papildomų ar nuosavų įnašų.

2)Suformuoti arba padidinti skolintą kapitalą.

Lėšos, gautos už pirminėje VP rinkoje išplatintus vertybinius popierius, naudojamos emitento veiklai vystyti, arba jo skoloms padengti.

Emitentas, išleidęs VP, įgauna šias teises:

• teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme;

• teisę į bendrovės turto dalį;

• teisę į bendrovės pelno dalį, kuri realizuojama mokant dividendus.

Rinkai pateiktų vertybinių popierių kokybę lemia emitento statusas, ekonominės – finansinės veiklos rezultatai bei sugebėjimas tenkinti skirtingų kategorijų investuotojų poreikius, kuriuose skirtingu eiliškumu atsispindi likvidumo, saugumo ir pelningumo reikalavimai

Emitento veikla vertybinių popierių rinkoje nesibaigia vien tik išplatinus vertybinius popierius. Emitentas pastoviai susietas su kapitalo rinka informaciniais saitais – vertybinių popierių išplatinimas įpareigoja emitentą pateikti informaciją apie savo būklę kapitalo rinkai. Be to, galvojantis apie ateitį emitentas veikdamas vertybinių popierių rinkoje ruošia dirvą pakartotinėms emisijoms – operuoja savo vertybiniais popieriais palaikydamas kursą.

1.3.2.Investuotojų samprata ir reikšmė.

Investuotojai yra viena svarbiausių vertybinių popierių rinkos
grandžių. Bet kurios bendrovės vertybinių popierių rinkos egzistavimą ir plėtrą lemia investuotojų suinteresuotumas šių vertybinių popierių įsigijimu. Paklausa, kurią vertybinių popierių rinkoje formuoja investuotojų turimos laisvos lėšos, lemia tiek atskiro emitento galimybes išplatinti savo vertybinius popierius, tiek visos kapitalo rinkos plėtrą. Dėl šių priežasčių viena svarbiausių emitento užduočių siekiant sėkmingai išplatinti vertybinius popierius – žinoti investuotojų, jų grupių interesus bei pateikti geriausiai jų poreikius atspindinčius vertybinius popierius.

LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme suformuluotas toks investuotojo apibrėžimas: “investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių popierių” [5]. Vertinant pagal siekiamus tikslus bei investicijoms skiriamų lėšų apimtis Lietuvoje būtų galima skirti tokias 3 investuotojų grupes:

• strateginiai investuotojai;

• “portfeliniai” investuotojai;

• smulkūs investuotojai.

Strateginiai investuotojai – tai dažniausiai Lietuvos ir užsienio bendrovės siekiančios nuosavybės teise įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, leidžiančius įtakoti emitento valdymą. Perėmęs bendrovės kontrolę, strateginis investuotojas tikisi gauti didesnių pajamų nei tos, kurios būtų gautos tik turint bendrovės vertybinius popierius, neįtakojant valdymo. Pastebimas aktyvus užsienio strateginių investuotojų dalyvavimas Lietuvos kapitalo rinkoje. Užsienio bendrovės norėdamos plėsti savo veiklą regione dažnai perka jau veikiančias Lietuvos įmones, jas pertvarko ir įjungia į savo gamybos ir platinimo tinklus. Strateginiai investuotojai taip pat aktyviai dalyvauja valstybinių įmonių privatizavimo procese.

“Portfeliniai” investuotojai, skirtingai negu strateginiai, nesiekia dalyvauti bendrovių valdyme. “Portfelinių” investuotojų siekis – gauti pajamų vien tik iš disponavimo vertybiniais popieriais, neįtakojant bendrovės valdymo. “Portfeliniais” investuotojais paprastai yra bankai, draudimo įstaigos, investiciniai ir pensijiniai fondai – vadinamieji instituciniai investuotojai, o taip pat juridiniai asmenys, įsigyjantys vertybinių portfelių paketus pirminėje ar antrinėje vertybinių popierių rinkoje. Pasaulyje tai didžiausia investuotojų grandis, o Lietuvoje ši investuotojų grandis nėra pakankamai išvystyta ir tai yra rimta problema, stabdanti tolimesnį rinkos vystymąsi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2402 žodžiai iš 7880 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.