VERTYBINIŲ POPIERIŲ RŪŠYS
Vertybinis popierius – tai akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojant atliekant finansines operacijas kiek privačiose tiek valstybinėse sektoriuose.
Arba kitaip sakant vertybiniai popieriai – tai kokia nors finansinė priemonė kur kas vertingesnė kai tą popierių kuriame ji išspausdinta vadinasi turi vertę.
Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki 1 metų) ir ilgalaikiai (>1 metų). Be to skolų vertybinius popierius (obligacijos, vekseliai ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios vardinės ir privilegijuotąsias akcijas)).
Pasaulyje labiausiai paplitusi akcijos ir obligacijos. Akcijos ir obligacijos suteikia ekonomikos subjektams galimybe laisvus pinigus investuoti į tas ūkines veiklos sritis kurios, jų nuomone yra pati kimiausios ir duoda didžiausią pelną pagal rizikos dydį. Vertybinius popierius įsigyti tai yra tas pats kaip įdėti laisvus pinigus į rinka. Įmonėse jie padeda plėsti gamyba aktyviai, dalyvauti konkurencijoje.
Šiuolaikinės rinkos ekonominėmis sąlygomis vertybiniams popieriams tenka ypač svarbus vaidmuo.
Vertybinių popierių rūšys:
1. Akcijos
2. Obligacijos
3. Opcionai
4. Hipotekos lakštai
5. Vekseliai
6. Čekiai
7. Busimieji sandoriai (fjučeriai, ateities sandoriai)
1.
1. AKCIJOS
Akcija – tai įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami vertybiniai popieriai, kurie rodo, kad jų savininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą ir suteikiantis turtines ir asmenines neturtines teises arba kitaip sakant Akcija – bendrovės nuosavybės vienetas paliudijantis dokumentas.
Akcijos būna įvairių rūšių ir klasių:
1. Vardinės ir pareikštinės akcijos
Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam šios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia savininką tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įrašas.
Pareikštinę akciją jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia šios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savininkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.
2. Paprastos ir privilegijuotos.
Visos akcinės bendrovės išleidžia paprastas akcijas. Paprastosios akcijos suteikia akcininkų susirinkime jų savininkams balsavimo teisę, leidžiančią dalyvauti bendrovės valdyme.
Privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės akcininkų susirinkimuose. akcininkų susirinkimuose jie turi tik patariamo balso teisę. Privilegijuotos akcijos turi pirmumo teisę paprastų akcijų atžvilgiu gauti dividendą.
Privilegijuotos akcijos yra kelių rūšių:
1. Kumuliatyvinės privilegijuotos akcijos. Jos suteikia teisę perkelti dividendus vėlesniam laikui. Vadinasi, jeigu kuriais nors metais dividendas nebuvo mokamas jis vis tiek bus išmokėtas vėlesniais metais už visus neišmokėtus metus.
2. Konvertuojamos privilegijuotos akcijos. Tokių akcijų savininkas turi teisę pagal pageidavimą per tam tikrą laikotarpį pakeisti savo akcijas į atitinkamą paprastų akcijų kiekį.
2. OBLIGACIJOS
Obligacija – tai vertybinis popierius, pažymintis, kad jo savininkas suteikė kreditą fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą grąžinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas palūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis. Obligacijų savininkai nepretenduoja į akcinės bendrovės turtą.
Obligacijų tipai:
1. Konvertuojamos obligacijos. Šios obligacijos akcinės bendrovės valdymo sprendimu gali būti keičiamos į bendrovės akcijas.
2. Vardinės obligacijos. Jų cirkuliacija yra ribojama ir ta prasme jos panašios į vardines akcijas. Vardinės obligacijos gali turėti papildomų teisių palyginti su pareikštinėmis obligacijomis.
3. Hibridiniai biržos vertybiniai popieriai. Šios rūšies obligacijos panašiausios į nekumuliatyvines privilegijuotas akcijas, kadangi palūkanų dydis joms nėra iš anksto nustatomas ir priklauso nuo įmonės gaunamo pelno.