Vertybinių popierių rūšys
5 (100%) 1 vote

Vertybinių popierių rūšys

1. Vertybinių popierių rūšys

Vertybiniai popieriai – serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas.

Pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus yra keturių rūšių VP:

1) akcijos;

2) obligacijos;

3) vekseliai;

4) čekiai.

Pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantieji VP išleidimą (emisiją) ir cirkuliaciją (judėjimą iš vienos jų savininko sąskaitos į kitą), yra šie: LR Akcinių bendrovių įstatymas; LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas; LR Vekselių įstatymas; LR čekių įstatymas.

Akcininkai yra Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias jam suteikia jo turimos bendrovės akcijos.

Vieną akciją įsigiję keli asmenys, visi laikomi vienu akcininku. Akcijos suteikiamomis teisėmis naudojasi vienas iš jų pagal notariškai patvirtintą visų bendrasavininkių susitarimą. Už akcininkų prievoles šios akcijos savininkai atsako solidariai.

Turtinės akcininkų teisės leidžia jiems gauti dalį bendrovės pelno (dividendą), dalį likviduojamos bendrovės turto, nemokamai akcijų, jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų ir akcijas nemokamai gauna tik paprastųjų akcijų savininkai.

Akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, tačiau visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ši teisė visiems akcininkams gali būti atšaukta. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijųsuteikia akcininkams galimybę pasirašyti akcijas, kurių nominali vertė proporcinga turimų akcijų nominaliai vertei.

Akcininkai turi teisę palikti testamentu visas ar dalį savo akcijų vienam ar keliems asmenims, parduoti ar kitokiu būdu perleisti jas kitiems asmenims (uždarojoje akcinėje bendrovėje akcijų perleidimas ribojamas, jei dėl akcijų perleidimo akcininkių skaičius taptų didesnis nei 100).

Akcininkai turi teisę atgauti įnašus už pasirašytas akcijas, jei bendrovės steigėjai per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytą terminą (4 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos) neįregistruoja steigiamos bendrovės.

Akcininkams suteikiamos neturtinės teisės: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą, sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklai ir finansinės atskaitomybės dokumentams patikrinti, apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo ar kitų bendrovės valdymo organų nutarimus (sprendimus) ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, akcininkų turtines ir neturtines teises. Vienas ar keli akcininkai turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo.

Susirinkimuose akcininkai dalyvauja su sprendžiamuoju balsu. Privilegijuotųjų akcijų savininkų ši teisė gali būti apribota; teisių apribojimas privilegijuotųjų akcijų savininkams turi būti nurodytas bendrovės įstatuose.

Jei visos akcijos, suteikiančios balsavimo teisę yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija, išskyrus specialiąsias akcijas, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia jos savininkui vieną balsą.

Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija jos savininkui suteikia vieną balsą. Kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės. Bendrovės įstatuose gali būti numatoma ir kitokia balsų skaičiaus nustatymo tvarka, tačiau akcijos suteikiamų balsų skaičius turi būti proporcingas jos nominaliai vertei.

Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ar kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, akcininkų sąrašą, o pateikusiems bendrovės nustatytąraštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties – ir stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai neskelbtinos informacijos apie akcinės bendrovės esminius įvykius. … Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1720 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais stebėtojų tarybos ar valdybos protokolais, bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip ‘/2 visų balsų, turi
teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Už komercinės paslapties atskleidimą akcininkas arba akcininkų atstovas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

Du ar daugiau akcininkų gali sudaryti akcininkų sutartį, kurioje numatyti savo turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą: įsipareigojimus dėl balsavimo visais ar tam tikrais visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl susirinkimo sprendimų, dėl neturtinių teisių įgyvendinimo, numatyti atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą bei tarpusavio ginčų sprendimo tvarką.

Kiekvienas bendrovės akcininkas ar akcininkų grupė turi teisę sudaryti sutartį su pasirinkta audito įmone dėl bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimo, nustatymo, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės. Šio patikrinimo išlaidas apmoka akcininkai, sudarę sutartį su audito įmone. Jei auditorius aptvirtino akcininkų pareiškime nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip V* bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos.

Akcinių bendrovių akcininkai turi teisę Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujai išleidžiamų akcijų.

Akcininkas neturi jokių turinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą per 15dienų turi pranešti bendrovės administracijos vadovui. Kai visas bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovė per 15 dienų nuo dienos, kai apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti, privalo pranešti įmonių rejestro tvarkytojui.

Akcininkas, išskyrus atvejus, kai jis įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti, kai visuotinis akcininkų susirinkimas: 1) tvirtina jo su bendrove sudaromus sandorius; 2) priima nutarimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei šiuo nutarimu teisė įsigyti šių vertybinių popierių suteikiama jam, jo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams) bei vaikams (įvaikiams); 3) kai bendrovė dirba nuostolingai, svarstant, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas, jeigu svarstomas asmuo yra jis pats.

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Akcija į dalis nedalijama.

Akcinių bendrovių akcijas yra privalu registruoti Vertybinių popierių komisijoje.

Akcijų formos, rūšys, klasės

Akcijos gali būti:

• materialios. Jos spausdinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytus reikalavimus. Išleisti materialias akcijas gali tik uždarosios akcinės

bendrovės.

• nematerialios. Jos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

Nematerialias akcijas gali leisti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Uždarųjų akcinių bendrovių nematerialių akcijų sąskaitas tvarko jas išleidusi

uždaroji akcinė bendrovė, o akcinių bendrovių vertybinių popierių sąskaitas

tvarko viešosios apyvartos tarpininkai – Centrinio depozitoriumo dalyviai

(sąskaitų tvarkytojai).

Materialioje akcijoje (sertifikate) nurodomi šie rekvizitai:

1) vertybinio popieriaus pavadinimas – „Akcija“ arba „Uždarosios akcinės

bendrovės akcija (sertifikatas)“;

2) bendrovės kodas ir pavadinimas;

3) nominali vertė (nurodoma litais, be centų);

4) numeris (kodas);

5) privilegijuotų akcijų dividendo dydis ir balsavimo teisė;

6) išleidimo į apyvartą data;

7) vadinės akcijos savininkas;

8) bendrovės valdybos pirmininko ir stebėtojų tarybos pirmininko (jei stebėtojų

taryba nesudaroma – valdybos pirmininko pavaduotojo) parašai ar jų parašų

faksimilinės reprodukcijos.

Investitoriui, nutarusiam įsigyti užsienio kompanijų materialių akcijų dera žinoti, kad jos susideda iš dviejų dalių.

Pirmojoje dalyje nurodomi panašūs į minėtus rekvizitai, įstatymų reguliuojančių akcininko teises ir pareigas išlaidos, teisės į dividendą, akcijos perleidimo kitiems asmenims tvarka ir 1.1.Antrąją akcijos dalį sudaro šaknelių (kuponų) lapas, susidedantis iš akcijos kuponų, kuri yra pagrindas gauti dividendui. Kiekviename akcijos kupone, kaip taisyklė, yra šie rekvizitai:

1) kupono eilės numeris;

2) akcijų, už kurias išmokami dividendai, skaičius;

3) bendrovės (emitento) pavadinimas;

4) ūkiniai metai, už kuriuos išmokamas dividendas;

5) bendrovės įgaliotų asmenų parašai ar jų faksimilės.

Stabiliai gerai dirbančios ir nuolat dividendus išmokančios Lietuvos akcinės bendrovės įjungtos į nacionalinės vertybinių popierių biržoje „A“ grupės įmonių sąrašą. Kitos bendrovės, neapsižyminčios aukštais ekonominiais finansiniais rodikliais, patalpinamos „B“ grupės įmonių sąraše. Tokiu būdu greitai galima atskirti
dirbančią ir savo akcijomis prekiaujančia bendrovę nuo prasčiau dirbančios. Norint nustatyti biržoje savo vertybiniais popieriais neprekiaujančios bendrovės būklę, tenka analizuoti jos ekonominę finansinę veiklą bei jos dinamiką per 2-3 metus.

Kompanijoms, kurios reguliariai moka aukštus dividendus, pateikiama teisė išleisti mėlynos spalvos materialas akcijas. Tokiu būdu jos išskiriamos iš kitų tarpo.

Iki akcijų emisijos kainos, nurodytos akcijų pasirašymo sutartyje, apmokėjimo, pradinius įnašus sumokėjusiems asmenims išduodami laikinieji akcininkų pažymėjimai (LAP).

Laiku nesumokėjus akcijos emisijos kainos , bendrovės valdyba gali pratęsti laikinoje akcininko pažymoje galiojimo terminą. Sumokėjus trūkstamą sumą, laikinasis akcininko pažymėjimas, paskaičiavimas į jame nurodytą materialių akcijų skaičių, atitinkant kainos , bendrovės valdyba gali pratęsti laikinoje akcininko pažymoje galiojimo terminą. Sumokėjus trūkstamą sumą, laikinasis akcininko pažymėjimas, paskaičiavimas į jame nurodytą materialių akcijų skaičių, atitinkantį sumokėtai sumai. Bendrovė negali keisti savo pavadinimą, akcijų nominalios vertės ir jų suteikiamų teisių pakeitimus. Tokiais atvejais laikinųjų akcininkų pažymėjimų ir materialių akcijų savininkai turi per 3 mėnesius nuo šių pakeitimų raštiško paskelbimo ar pranešimo bendrovei, pateikti minėtus dokumentus papildymui, padarant juose atitinkamus įrašus. Terminui pasibaigus, laikinieji akcininkų pažymėjimai tampa negaliojančiais, o materialios akcijos – deponuotos. Bendrovei mažinant įstatinį kapitalą^ anuliuojant akcijas, akcininkas turi jas pateiktibendrovei išimti iš apyvartos ir anuliuoti. Jeigu nustatytu laiku akcininkai akcijų nepateikia, bendrovės valdyba viešai paskelbia jas negaliojančiomis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1721 žodžiai iš 5730 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.