Telšių ,,Kranto‘‘ vidurinė mokykla
(medžiaga iš literatūros ir interneto)
Darbą ruošė:
8d Alfreda Norvaišaitė
2005
Vėžiagyviai
Vėžiagyviai-labai mišri grupė, kuriai priklauso įvairaus dydžio gyvūnai-nuo sunkiai plika akimi įžiūrimų dafnijų ir ūsakojų iki stambių krabų bei omarų, kurie yra didžiausi šiuo metu gyvenantys nariuotakojai. Nors kai kurie vėžiagyviai sėkmingai prisitaikė gyventi sausumoje, dauguma rūšių paplitusios gėluose vandenyse arba jūrose. Kai kurios vandeninių vėžiagyvių rūšys-vieni gausiausių pasaulio gyvūnų; jie vaidina svarbų vaidmenį daugelyje mitybinių grandinių.
Anatomija
Vėžiagyviai nuo vabzdžių, šimtakojų ir dviporiakojų skiriasi daugeliu požymių. Jie turi dvi poras antenų, facetines akis ant stiebelių, o kutikulė dažnai sutvirtinta kalcio karbonatu, ypač stambesnių gyvūnų. Galvą ir krūtinę dažniausiai dengia šarvas (karapaksas), o priekinėje dalyje esantis jo atsikišimas vadinamas rostrumu. Krūtinės segmentų skaičius gali būti įvairus.Pilvelis baigiasi uodegos pavidalo telsonu. Krabų pilvelis trumpas, plokščiais ir glaudžiai prigludęs prie plataus karapakso.
Vėžiagyvių galūnės-tai, ką mes paprastai vadiname ,,kojomis‘‘, susideda iš dviejų šakų ir gali būti prisitaikiusios atlikti įvairias funkcijas: jomis gyvūnas juda, suvokia aplinką, kvėpuoja arba nešioja jauniklius. Pirmoji krūtinės kojų pora gali būti padidėjusi ir virtusi žnyplėmis, kuriomis vėžiagyviai ginasi, renka maistą ar netgi signalizuoja savo partneriams. Krūtinės galūnės, vadinamos pereopodais, dažniausiai virtusios žiaunomis. Dalis galūnių skirtos vaikščioti, o ant pilvelio segmentų paprastai būna porinės plaukiamosios galūnės (pleopodai).
Maitinimasis
Vėžiagyvių mitybos būdai labai įvairūs. Daugelis stambių gyvūnų
gaudo grobį ir jį nužudo perdurdami, suspausdami arba suplėšydami. Daugelis rūšių maitinasi filtruodami-jų krūtinės galūnės sukuria vandens srovę ir išfiltruoja smulkias maisto daleles, kurias sukaupia ir įstumia į burną. Krilis maitinasi plaukiodamas ir gaudydamas maisto daleles plaukelių pavidalo dariniais (setomis), esančiais ant krūtinės kojų. Smulkūs vėžiagyviai gali tiesiog ryti nuosėdas, atskirdami nuo dalelių paviršiaus mikroorganizmus.
Gyvenimo ciklas
Dauguma vėžiagyvių rūšių-skirtalyčiai gyvūnai. Jie poruojasi, deda kiaušinėlius ir juos peri arba neryklinėje kameroje, arba pritvirtintus prie kojų. Iš kiaušinėlių paprastai išsirita smulkutės lervos, kurios išsisklaido vandenyje, maitinasi ir auga-vystosi kūno segmentai ir kojos.
Vėžiagyvių tipai
Yra daugiau kaip 55000vėžiagyvių rūšių. Jie grupuojami į aštuonias klases, tarp jų-ir pateiktas žemiau.
Žiaunakojai (Branchiopoda) pvz., bešarviai, vandens blusos. 1000 rūšių.
Irklakojai vėžiagyviai (Copepoda) pvz., mažyčiai jūrų ir gėlųjų vandenų organizmai. 13000.rūšių.
Ūsakojai (Cirripedia). 1220 rūšių.
Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca) pvz., krabai, omarai. 30000 rūšių.
Aukštesnieji vėžiagyviai
Šiai dideliai ir įvairiai vėžiagyvių grupei, kurią sudaro13 būrių ir 349 šeimos, priklauso didžiausias pasaulio krabas (Macrocheira kaempferi). Jo išskiestos kojos siekia 4 m pločio, o kai kurių kitų aukštesniųjų vėžiagyvių ūgis nesiekia 1mm.Nepaisant didžiulio dydžio skirtumo visi aukštesnieji vėžiagyviai turi daug bendrų požymių. Jie dažniausiai ryškiai spalvoti, turi tvirtą kalcio karbonatu sutvirtintą egzoskeletą. Karapaksas veikia kaip žiaunų kamera ir niekad negaubia pilvelio. Šių vėžiagyvių akys dažniausiai ant stiebelių, o antenos-atsikišusios. Krūtinė sudaryta iš aštuonių segmentų, pilvelis-iš šešių segmentų, su plokščia uodegos vėduokle (telsonu), kuria gyvūnas geba greitai irtis, kad paspruktų nuo priešų. Daugelio rūšių pirmosios 1-3 krūtinės galūnės virtusios žandikojais, skirtais maitinimuisi, likusios padeda judėti. Pilvelio galūnėmis vėžiagyviai plaukioja, rausiasi poruojasi ir nešioja kiaušinėlius. Dauguma rūšių priklauso dešimtkojų vėžių (Decapoda) būriui-jam priskiriamos gerai pažįstamos krevetės, vėžiai, krabai, omarai. Jų pirmosios poros galūnės dažniausiai padidėjusios, apginkluotos žnyplėmis. Šie vėžiagyviai svarbūs jūrų mitybinėse grandinėse, o daugeliui stambesnių rūšių gaudomos maistui.
Žiaunakvapiai
Yra 4 žiaunakvapių būriai: skydvėžiai, šakotaūsiai, kriaukliavėžiai ir bešarviai, išskiriamos 22 šeimos. Nors kai kurie žiaunakvapiai siekia iki 10 cm ilgio, dauguma jų daug smulkesni. Kūną gali dengti skydiškas karapaksas, kai kurių rūšių jis dvigeldės kriauklės pavidalo. Pirmoji antenų ir burnos organų pora-mažos. Galūnės plokščios, lapo formos, kraštuose apaugusios plonais šereliais, kuriais iš vandens filtruojamos maisto dalelės. Žiaunakvapiai plaukioja ritmiškai judindami galūnes arba šuoliškai mosuodami antrosios poros antenomis. Daugelio rūšių kvėpuojamasis pigmentas-hemoglobinas, todėl jie rausvi. Patelės gali dėti kiaušinėlius kelis kartus, kaskart po kelis šimtus. Kai kurių rūšių kiaušinėliai labai atsparūs sausrai. Tarp šios klasės atstovų paplitusi
�andakojai
Šios didelės ir įvairios grupės, kurią sudaro 12 būrių ir apie 107 šeimos, didžiausiai ir svarbiausiai poklasiai yra irklakojai ir ūsakojai.