Vgtu ekologijos
5 (100%) 1 vote

Vgtu ekologijos

Pagrindiniai inžinerinės ekologijos aspektai: mikroklimatas, vibracijos, elektromagnetinė spinduliuotė, radiacija. Aspektai vertinami ekologiniu, higieniniu, landšaftiniu ir urbanistiniu požiūriu.

Ekologinis požiūris – žmogus turi prisitaikyti prie gamtos, nepažeisti vandens sistemos, kad automobilių išmetamųjų dujų koncentracija neviršytų normos, nutekamieji teršalai, išsaugoti želdinius, reljefą, pusiausvyrą tarp žmogaus ir aplinkos.

Higieninis požiūris – vertinama pagal objekto eksploatacines sąlygas (ar nebus teršiamas dirvožemis, vanduo; triukšmas; vibracija). Remiantis normomis, reikia objektus taip išdėstyti, kad atitiktų žmogaus fiziologinius poreikius.

Landšaftinis požiūris – nepažeisti landšafto fizine prasme (erozija, vandens užterštumas), vizualine (nestatyti aukšto pastato prie ežero ar gamtinio parko).

Urbanistinis požiūris – gatvės ir sankryžos turi atitikti mūsų poreikius, bet kad nekeltų triukšmo, neitų per gyvenvietes.

1990m visuomeninis transportas miestuose perveždavo 80 keleivių, 2002m perveždavo 50 keleivių (kiti persėdo į lengvuosius, mažiau dirba žmonių). Lengvasis automobilis vidutiniškai veža 1,5 keleivio, autobusas veža 50 keleivių. Lengvasis automobilis užima 20m2, o autobusas 40m2.

Faktoriai, sąlygojantys aplinkos užterštumą: 1) objektyvieji (bendrieji ir specifiniai); 2) subjektyvieji (psichologiniai ir socialiniai). Bendrieji – informacijos trūkumas, mažai mokslo darbų; nepakankamas ekologinis švietimas (kai trūksta informacijos, tyrimų, pvz. kaip cisternos su raketiniu kuru veiks vandenį ar dirvožemį po kelių metų). Psichologiniai – ribotas informacijos suvokimas (kiek užterš aplinką, vienas vienaip, kitas kitaip supranta); neteisingas supratimas (staigiai likviduoti avariją); įvairios klaidos (ne laiku keičiami filtrai). Socialiniai – gamybinis būtinumas (kartais svarbus gamintojo požiūris į valymo įrenginius; susiklosčiusi…).

Energetika ekologiniu požiūriu. Prieš 100-200 metų žmogus per dieną sunaudodavo 2000kcal, tai šiandien reikia 200000kcal. Iškastinis kuras (akmens anglis, gamtinės dujos) pradėtos naudoti prieš 300-400 metų. Prieš 10 metų 80 pasaulio energijos buvo gaunama deginant iškastinį kurą, tai dabar sudaro 95. Mokslininkų tyrimai rodo, kad pasaulinės energijos suvartojimas 2002m siekė 11 teravatų (1 teravatas – 1000 mlrd. vatų). 2025m bus sunaudojama 25 teravatai. Kai naudojamas iškastinis kuras, tai naikinamas kraštovaizdis, oro tarša deginant išteklius. 1 JAV gyventojas sunaudoja tiek, kiek 7 meksikiečiai; 55 indai; 900 nepaliečių. JAV pramonės sektoriuje energijos poreikis mažėja, o buityje didėja. Visi šie dalykai sukelia „šiltnamio efektą“. Pusę „šiltnamio efekto“ tenka žmogaus (antropogeninės) veiklos CO2 išmetimui (emisija). Kasmet sudeginama 23 mlrd. tonų iškastinio kuro. Pasaulyje yra 6 mlrd. žmonių, tai kiekvienam tenka po 4 mlrd. tonų. ¼ kuro sudeginama JAV. Vakarų Europoje 75 CO2 į aplinką išmeta Vokietija. Jei eglė sugeria 100 CO2 (priimam), tai maumedis – 118, o tuopa – 691. 1 ha miško per metus sugeria 20t CO2. 200 mlrd. tonų CO2 dėl vulkanų ir augalų puvimo. 1 barelis – 159 litrai. Pasaulinės naftos atsargų yra 1 trilijonas barelių, ir tiek užteks ne ilgiau kaip 41-42 metams. Gamtinių dujų atsargos yra 57-63 metams, akmens anglių atsargų – 218-377 metams. Per dieną naftos išgaunama 72 mln. barelių. Klimato atšilimo padariniai: pasikeistų vėjas, nusektų didžiausios upės, padaugėtų miško gaisrų, miškai virstų pelkėmis, pakrantėse pasidarytų liūtys, žemumose sausros, ligos, jūros lygis kas 10 metų pakiltų kas 6cm. Per globalinį atšilimą gali pranykti kai kurios šalys – Senegalas, Maldyvų salos. Dabar kasmet išmetama į orą 20 mlrd. tonų CO2 deginant kurą. Gaunasi 3,5t CO2 kiekvienam gyventojui. Jei teršalų kasmet sumažėtų 1,4, tai turėtume 12 mlrd. tonų teršalų 20-30 metams. Tokį kiekį (13-14 mlrd. t) gali perdirbti augalai. 2000m gyveno apie 6 mlrd. žmonių, 2030m gyvens apie 8,5 mlrd. žmonių. Tada tektų 1,4t CO2 kiekvienam gyventojui. Olandijoje 1 gyventojui tenka 11t teršalų. Reikia įvertinti miškų atsodinimo galimybę (dabar privatūs). 2001m pasaulyje buvo pagaminama 14 trilijonų kW elektros energijos. Naudojant atsikuriančius šaltinius (saulės, vandens, vėjo energiją), pagaminama iš tų 14 trilijonų tik 2,8 trilijonų energijos. Kita dalis – anglis, nafta.

Saulės energija – pirminis energijos šaltinis. Saulės energijos potencialas yra labai didelis. Kasmet žemės paviršių pasiekia 1,5*1018 kW saulės energijos. O pasaulinis poreikis saulės energijos yra 1,5*1014 kWh, kurį sunaudoja žmogus (elektrinės). Saulės technologijos reikalauja daug erdvės (dideli plotai turi būti užkloti saulės baterijomis). Tam reiktų iškasti vario, 2 kartus daugiau pagaminti aliuminio, 50 daugiau cemento, geležies ir pan. Šiuo metu žmonijos poreikiams patenkinti perdirbama 20 mlrd. tonų įvairių uolienų. Kad pereiti prie saulės energijos reiktų 48 mlrd. tonų.

Vandens energija (hidroenergija) – LT yra 472 upės, ilgesnės kaip 20km, arba jų baseino plotas ne mažesnis kaip 50km2. Šių upių potencialas yra 585000 kW. Nemunui ir Neriai tenka didžiausia potencialo dalis. LT reikia statyti mažas elektrines, kurių galingumas būtų
iki 10 MW (aptarnautų nedidelius plotus). LT yra 30 hidroelektrinių ir jų galingumas yra 8,8 MW, jos leidžia sutaupyti iki 9000t sąlyginio kuro (akmens anglies). Mažos elektrinės atsiperka per 5-7 metus, jų labai ilgas tarnavimo laikas, nes nesudėtinga gamybos technologija ir gali tarnauti iki 100 metų.

Pasaulyje yra 700 mln. automobilių, todėl benzinas pakeičiamas naudojant etilo spiritą, etanolį (techninis spiritas). Etanolio oktaninės savybės labai panašios į benzino. LT labai populiarus benzinas A95 ir A98, o Europos šalyse naudojamas E-10 (jį sudaro 90 benzino ir 10 etanolio). E-10 kuras ilgina automobilio tarnavimo laiką. Jei spirito yra daugiau kaip 20, tai automobilio remontas atliekamas dažniau. Į dyzelinį kurą pilamas rapsų metilo esteris. Šis esteris pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir dyzelinas, gaunamas iš naftos. Dyzelinio variklio nereikia modifikuoti prieš pilant rapsų metilo esterį. Dyzelinas turi labai daug sieros, o rapsų metilo esteryje sieros nėra. Šis esteris degdamas neteršia aplinkos, nes biodegalams keliama sąlyga, kad 90 kuro išnykti turi per 3 savaites. Vokietijoje naudojamas grynas biodyzelinas (rapsų metilo esteris). Jis labai agresyviai veikia gumines dalis ir dažytą paviršių, todėl reikia keisti gumines dalis. Šiuo metu LT per 1 metus sunaudojama 550000t dyzelino ir 15000t įvairių alyvų. Tai gali būti išauginta LT, nes LT žemės ūkis išgyvena nelengvą etapą (dideli žemės plotai nedirbami, todėl ten reikia auginti rapsus). Šiuo metu rapsai auginami 85000 ha plote. LT pagal paskaičiavimus galima padidinti 3 kartus iki 240000 ha. Iš tiek galima būtų išspausti 250000t rapsų aliejaus. Dar naudojamas metanas kaip energetinis kuras. Metano gavimo šaltinis yra žemės gelmėse esančios metano dujos arba pasitelkiant aneorobinius mikrobus. Neišsenkančios žaliavos metanui gaminti yra organinės atliekos, šiukšlės, nutekantis nešvarus vanduo. Bet metanas yra labai nuodingas. Jei mieste gyvena 150000 gyventojų, tai 5 iš jų gali pagaminti 2 mln. m3 dujų. 1m3 tokių dujų prilygsta 1,3kg mazuto. JAV metanas sudaro 2 kuro, naudojamo energetikoje. Kinijoje tai sudaro 30 viso kuro. LT tai sudarytų 3 viso kuro. Dar yra vandenilis (atsinaujinantis šaltinis) arba potvynių-atoslūgių ir bangavimo jėgainių panaudojimas. Pasaulyje yra apie 30 vietų, tinkamų tokio tipo jėgainėms statyti. Pats seniausias energijos šaltinis yra vėjas. Prieš 1000m buvo pastatyti Persijoje pirmieji malūnai. Olandijoje dabar yra daug vėjo malūnų. Vėjo energetika per pastaruosius 10 metų išaugo 2000. Dabar vėjo pagalba elektra gaminama 100 šalių (jose yra 50000 vėjo jėgainių). Jų galia yra 2 GW (visų 50000). Daugiausia vėjo energijos panaudojama Kalifornijoje. Tiek vėjo, tiek saulės energijos sudaro apie 2 visos sunaudojamas energijos. Labiausiai auga vėjo jėgainių panaudojimas, kasmet padidėja 25. Saulės fotoelementų panaudojimas kasmet padidėja apie 17, gamtinės dujos 2 , hidroenergija 1,5, nafta ir anglis 1,4, branduolinė energija 0,6. Jeigu energijai mažintume anglį, o pereitume prie dujų vartojimo, tai prie CO2 išmetimo galima būtų sutaupyti 50 CO2. Šiuo metu pasaulyje energetinis efektyvumas pagerėja 1,5. Energetikos teorijoje yra rikošeto efektas. Jei pakeistume technologijas, tai transporto judrumas dar labiau padidėtų ir padidėtų važiavimo atstumas. Žmonija 1742m įžengė į branduolinį amžių, kai buvo pagaminti branduoliniai reaktoriai. 1kg branduolinio kuro sukaupta tiek energijos, kiek yra 3000t anglies. Pirmoji pasaulyje branduolinė elektrinė buvo paleista 1956m Anglijoje Calder Hall. Tačiau 1995m pasaulyje veikė 426 komerciniai atominiai reaktoriai ir jas turėjo 27 pasaulio šalys. Tie 426 reaktoriai pasaulyje pagamino 17 visos energijos. Į branduolinę energetiką buvo žiūrima kaip į perspektyvinį variantą, kad sumažinti šilumos elektrinių skaičių. Bet Ukrainoje (1986m), JAV (1979m), Urale (1958m) įvykus avarijoms, buvo suprastam kad branduolinės avarijos yra skaudžios. Yra paskaičiuota tikimybė: 1 avarija – 1 mln. eksploatacijos metų. Svarbu įvertinti branduolines atliekas. Nė viena šalis dar nerado saugaus branduolinio kuro saugojimo būdo. Radioaktyvaus plutonio jau susikaupė 1000t, o kol jie suskyla, kartais reikia laukti 1 mln. metų. Branduolinės elektrinės išnyktų, jei jų neremtų valstybės subsidijomis. 1000MW dujomis kūrenamą elektrinę galima pastatyti per 2 metus už 600 mln. dolerių, o 1000MW branduolinę elektrinę galima pastatyti per 2 metus už 600 mln. metų. Mokslininkai nurodė 3 priežastis, kurios stabdo atominės energetikos augimą: 1) ekonominės; 2) politinės; 3) ekologinės. Ekonominės priežastys – statybos kaina, didelės sąnaudos, uždarymo terminai, elektros poreikio sumažėjimas. Politinės priežastys – priklauso nuo valdančios partijos, nes reikia skirti daug pinigų. Ekologinės priežastys – pusė pinigų atominės elektrinės eksploatacijai skiriama aplinkos apsaugai.

Neatsikuriantieji gamtos ištekliai. Skirtingai nuo žemės ūkio produktų, kuriuos galima gauti kiekvienais metais, neatsikuriantys ištekliai nesigamina. Jų naudojimas labai žalingas aplinkai. Iš žemės plutos mineralinių medžiagų išgaunama daugiau nei 100 rūšių. Gamtos išteklių kasimas sukelia dirvožemio eroziją, užteršiama
atliekomis. Kasmet perkeliama 28 mln.t žaliavų ir uolienų (nuimame dirvožemio sluoksnį, o po to kasame). Per ateinančius 50 metų iškasenų kasimas turi būti sumažintas 50. Reikia atsižvelgti į technines, ekonomines, visuomenines ir politines priemones, kad būtų galima sustabdyti išteklių kasimą ir naudojimą. Pagal dabartinę prognozę, skaitoma, kad aliuminio užteks 340 metų, vario – 19 metų, švino – 13 metų, geležies – 63 metams. Manoma, kad atsiras naujos technologijos (pvz. medieną keitė anglis, anglį – nafta, naftą – dujos). Kasant žvyrą, smėlį turi būti išsaugotas dirvožemis, oras ir vanduo. Turi būti mažinamas CO2 išmetimas.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1610 žodžiai iš 4719 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.