Vgtu statybiniu m-gu
5 (100%) 1 vote

Vgtu statybiniu m-gu

112131415161718191

125

1.Statybinių medžiagų savybės

Visos bendrosios statybinių medžiagų savybes yra:

Fizikinės;

Mechaninės;

Fizikinės cheminės;

Technologinės;

Eksploatacinės.

1.1 Fizikinės savybės

Tikrasis tankis- absoliučiai tankios medžiagos tūrio vieneto masė: ρ = m / Va, kg/m³; m-medžiagos masė, kg; Va- absoliutus tankis, m³.

Vidutinis tankis- tai natūralios būsenos medžiagos tūrio vieneto masė: ρm =m / V, kg/m³.

Piltinis tankis- nustatomas birioms medžiagoms ρp =m / Vp, kg/m³.

Santykinis tankis- tūrio užpildymo, absoliučiai tankia medžiaga, laipsnis:

T = Va / V *100%;

T- santykinis tankis, %;

Va – absoliutus tūris, m³;

V- natūr. medžiagos tūris, m³.

Santykinis tankis rodo betono, plytų it kt. statybinių medžiagų sutankinimo laipsnį.

Akytumas- t.y. porų ir tuštumų tūrio santykis su visu medžiagos tūriu, jis parodo kokią medžiagos tūrio dalį užima poros ir tuštumos.

A = (V- Va)/ V *100 %;

aktyvumas, %.

Medžiagos aktyvumas yra jos tam tikras struktūros rodiklis, nuo kurio priklauso medžiagos laidumas šilumai, garsui, įgeriamas it kt. savybės.

Tuštumingumas- tai birios medžiagos tuštumų, esančių tarp grūdelių, tūrio ir jos viso tūrio santykis. Birių medžiagų žvyro, cemento ir tt tuštumos susidaro tarp atskirų miltelių:

At = (1- Vg / V)* 100 %;

Vg = m / ρm ; V = m / ρp;

ρp- piltinis tankis;

Vg – birios medžiagos grūdelių tūris.

Įgeriamumas (%)- tai savybė įgerti skystį ir jį sulaikyti, vandens įgeriamumas ( W ), nusakomas įgerto vandens kiekiu ( mV) medžiagos tūryje (V) arba masėje (m).

Įgeriamumas pagal tankį:

W = mV /( V ρs)* 100 % ;

ρs- skysčio tankis;

Įgeriamumas pagal masę:

W = mV /m*100 %

Drėgnumas- tai dalinis įgeriamumas, kuris priklauso nuo aplinkos, oro sąlygų, tai santykis drėgmės, temp., slėgio.

Brinkimas ir traukimasis- tai tūrio didėjimas, kai iš aplinkos įgeriamas vanduo ir jo mažėjimas, kai drėgmė atiduodama į aplinką.

Džiūvimas- tai medžiagos savybė atiduoti drėgmę aplinkai.

Šilumos laidumas- tai medžiagos savybė labiau įšilusios kūno dalies šilumos perdavimas mažiau įšilusiai.Šilumos laidumo koef. λ (W/m°C) – tai fizikinis parametras apibūdinantis medžiagos laidumą šilumai, jis parodo koks šilumos srautas prateka per 1 m³ medžiagos sluoksnį, jei temp. kas 1m pakyla 1 °C:

λ = -q/(grad T);

λ- priklauso nuo medžiagos cheminės sudėties, drėgnumo, tankio, temp., struktūros.

Atsparumas kaitrai- Tai medžiagos savybė neirti, nedegti, nesilydyti aukštoje temp.. Medžiagos skirstomos į degias, rusenančias ir nedegias. Degu-mas apibūdinamas- degumo rodikliu: k = Q1 / Q2,

Q1- tai šilumos kiekis, kurį išskiria degdamas medžiagos bandinys;

Q2- šiluminis impulsas.

Jei k ≥ 2,1- tokios medžiagos vad. degiomis (mediena, bitumas, tolis, derva);

Jei 2,1 > k > 0, tokios medžiagos vad. rusenančiomis (asfaltbetonis, tt);

Jei k = 0, tai nedegios medžiagos (betonas, plytos, plienas)

Atsparumas šalčiui- tai įmirkytos medžiagos savybė atlaikyti daug užšaldymo ir atšildymo ciklų, beveik nepabloginant savo savybių.

1.2 Mechaninės savybės

Stiprumas- tai medžiagos savybė atlaikyti be pastebimų irimo požymių dėl išorinio poveikio (apkrovos, temp.) įtempimus. Medžiagos irimas, kai nepastebima plastinių deformacijų vad. tampriuoju irimu. Kai plastiškai deformuojasi ne tik arti paviršiaus (įtrūkimo), bet ir didesniame tūryje irimas vad. plastiškuoju. Ribiniai įtempimai- jų veikiama medžiaga suyra, jėga, dėl kurios atsiranda įtempimai vad. ardančiąją jėga.

Stiprumas gniuždant (R ):

R = Pa / F ;

Pa- ardančioji apkrova;

F- bandinio skerspjūvio plotas.

Stiprumas lenkiant ( Rl):

Rl = 3Pl / (2bh²);

P- lenkimo jėga;

l- atstumas tarp atramų;

b- bandinio plotas;

h- bandinio aukštis.

Deformacija- tai fizikinio kūno geometrinės formas ar matmenų pasikeitimas. Kūnas deformuojasi veikiant išorinėms jėgom: temp., drėgmei. Defor-muojamos kūno dalelės keičia savo vietą, jos gali suartėti, atitolti arba pasislinkti viena kitos atžvilgiu. Jeigu dėl šių poslinkių ryšiai tarp atomų nenutrūksta, deformacija vad. tampiąja. O jei dalis tarp atominių ryšių nutrūksta ir todėl dalelės pasislenka viena kitos atžvilgiu, deformacija vad. plastine. Deformacija jėgos veikimo kryptimi vad. išilgine, o statmena jėgos veikimo krypčiai- skersine.

Valkšnumas- tai medžiagos savybė deformuotis, kai ją ilgą laiką veikia pastovi apkrova. Valkšnumo deformacijos didumas priklauso nuo medžiagos rūšies, įtempimų dydžio, temp. ir tt.

Kietumas- tai medžiagos savybė priešintis, kad į ją neįsiskverbtų kitas kietesnis kūnas.

Dilumas- tai medžiagos savybė dilti, kai ją veikia trinties jėgos. Dyla: kelių dangos, grindys, laiptai, tt. Dilumas nustatomas spec. tyrimo aparatais.

Plastiškumas- tai medžiagos savybė plastiškai deformuotis, t.y. dėl veikiančios apkrovos pakeisti savo formą, bet nesutrūkinėti.

Dėvėjimasis

Trapumas

Atsparumas smūgiam

Nuovargis- tai toks reiškinys, kai medžiaga, kurioje nematyti įtrūkimų ir deformacijų staiga suyra nuo ciklinės apkrovos.

1.3 Fizinės-cheminės savybės

Dispersiškumas- tai kietos arba skystos medžiagos smulkumo laipsnis, kuo smulkiau tuo dispersiškumas didesnis.

Klampumas- tai medžiagos savybė
priešintis tekėjimui, t.y. vieno sluoksnio slinkinimui kiti sluoksnio atžvilgiu.

Rišimasis- t.y. rišamųjų medžiagų kietėjimas, tam tikromis sąlygomis. Rišimosi greitis apibūdinamas rišimosi pradžia ir pabaiga. Rišimosi pradžia- tai laikas, kuris praeina nuo standartinės konsistencijos tešlos užmaišymo iki jos sutirštėjimo iki tam tikro tirštumo. Rišimosi pabaiga- tai laikas per kurį užmaišyta tešla sukietėja.

Sluoksniavimasis

1.4 Technologinės savybės

Formavimasis- tai savybė ne tik įgauti, bet ir išlaikyti jei suteikta formą bei matmenis. Medžiagos formuo-jamos įvairiais būdais: presuojamos, valcuojamos, liejamos ir tt.

Dengiamumas- tai savybė padengti paviršių neper-matomu sluoksniu, ji būdinga dažams.

1.5 Eksploatacinės savybės

Senėjimas- tai medžiagos struktūros kitimas ir savybių blogėjimas dėl pačioje medžiagoje vykstan-čių procesų. Medžiagos senėjimas nustatomas natūraliomis sąlygomis jas laikant ore.

Ilgaamžiškumas- tai ilgiausias laikotarpis, per kurį medžiaga veikiama apkrovų ir klimatinių sąlygų nepraranda eksploatacinių savybių. Ilgaamžiškumas nustatomas spec. klimatinėse kamerose.

2.Gamtinio akmens statybinės medžiagos

Gamtiniai kūnai sudarantys žemės plutą vad. uolienomis, jos g.b. sudarytos iš daug arba vieno mineralo.

Mineralai yra tam tikros cheminės sudėties ir struktūros gamtiniai kūnai. Jie susidaro žemės plutoje vykstant fizikiniams ir cheminiams procesams.

2.1 Svarbiausi uolienų mineralai

Grynuoliai- t.y. mineralai randami žemės plutoje: metalai (auksas, platina, varis), metaloidai ( deiman-tas, siera, grafitas)

Sulfidai- pirtas (labai paplitęs), galenitas.

Halogenidai- fluoritas, halitas.

Oksidai- kvarcas (stiprumas gniuždant ≈1000MPa; tankis 2650 kg/m³; grynas kvarcas randamas baltas, bespalvis, nuo priemaišų g.b. gelsvas, žalias, juodas; lydosi prie 1710 °C, kvarcą išlydžius ir prie 1728°C jo lydalą staigiai ataušinus gaunamas termiškai ir chemiškai atsparus kvarcinis stiklas.

Opalas- t.y. metamorfinis silicio hidroksidas, jis naud. kaip žaliava gaminti rišamosioms statybinėms medžiagom. Korundas- tankis 3900-4000 kg/m³, randamas pilkas ir naud. kaip žaliava gaminti ugnei atsparioms medžiagom. Magnetikas; Hematitas; Limonitas

Karbonatai- magnezitas (labai paplitęs), kalcitas, dolomitas- šie mineralai naud. rišamosioms medžia-gom gaminti, kalkėm, cementui.

Sulfatai- gipsas (labai naud.;baltas; iš jo gaminamos gipsinės rišamosios medžiagos), anhidritas ( jo tankis 2000-2800 kg/m³).

Silikatai- labai paplitę: aliumo (žėručio, kaolinitas, feldšpatai), geležingieji magnio silikatai (raganiukė, augitas, olivinas).

3. UOLIENOS

Pagal susidarymo sąlygas uolienos skirstomos:

Magmines; Nuosėdines; Metamorfines.

3.1 Magminės-seniausios iš uolienų, jos būna:

1. Masyvios, pagal susidarymo sąlygas skirstomos į:

a)Gelmines- susidarė kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose, esant aukštai temp. ir dideliam slėgiui.Gelminės uolienos yra kietos, tankios, stiprios,jų spalva ir fizikinės savybės priklauso nuo mineralinės sudėties.gelminės uolienos yra:

Granitas-sudarytas iš 10-40%

kvarco, 5-20 % žėručio;būna pilkos,rusvos, tamsiai rudos spalvos. Struktūra-kristalinė, grūdėta, tankis 2600-2700 kg/m³, stiprumas gniuždant 100-250 MPa. Jis naud. Pastatų išorės ir vidaus apdailai.Lietuvoje yra tik granito riedulių, jo yra Kaukaze, Urale.

Sienitas- panašus I granitą,

bet neturi kvarco, spalva įvairi, tamsesne nei granito; stiprumas gniuždant 150-250 MPa;naud. apdailai. Lietuvoje nėra, yra Kaukaze, Urale, Ukrainoje.

Dioritas- sudarytas iš raganiukės, augito, kvarco mineralų;būna žalias,tamsiai pilkas, juodas; stipru-mas gniuždant 150-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, keliams, užtvankų šlaitams, jis yra atsparus šalčiui, smūgiams, mažai dūlėja. Lietuvoje nėra.

Gabras- yra pilkas, žalias, juodas; sudarytas iš raganiukės, olivino mineralų; stiprumas gniuždant 200-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, saldai gaminti.

b) Išsiliejusios- sudarytos iš tokių pat mineralų kaip ir gelminės, tik kitomis sąlygomis:

Porfyras- būna geltonas, rausvas, pilkas; tankis 2000-2400 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 200 MPa;atsparus šalčiui; naud. skaldai, apdailai.

Trachitas- tankis ≈ 2200 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 70 MPa; būna pilkas, žalsvai pilkas, gels-vas,rausvas. Statyboje naud. kaip gamtinis akmuo.

Andezitas- tankis ≈ 2800 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 240 MPa; statyboje naud. kaip gamtinis akmuo.

Diabazas- tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 3500 MPa; statyboje naud. kelio dangai.

Bazaltas- tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 100-500 MPa; statyboje naud. kelio dangai, kranti-nėms.

2. Vulkaninės uolienos:

a) Purios-vulkaniniai pelenai(tai dalelės kurių frakcija iki 1mm), vulkaniniai smėliai(dalelės 1-10mm), pemza(10-300mm)- tai ugnikalnių išmesti produktai, kurie susisluoksniavę įvairaus storio sluoksniais. Statyboje naud. kaip lengvųjų betonų užpildas. Lietuvoje nėra.

b) Susicementavusios- vulkaninei tufai ir vulkaninė lava(tai sustingusios lavos masė, iš kurios yra nespėjusios pasišalinti dujos). Šios uolienos naud. gaminti pastatų išorės ir vidaus apdailos elementams.

3.2 Nuosėdinės uolienos-jos būna:

Mechaninės:

Birios- gamtinė skalda;žvyras (grudelių diametras
spalva priklauso nuo priemaišų); smėlis (grudelių diametras 5-0,14 mm); molis (grudelių diametras >0,005 mm). Jos naud. keliams, užpildui, statybinis molis-keramikai.

Chemogeninės- susidaro karšto ir sauso klimato, vandens baseinuose (prie vandens arba vandenyje):

Klintys-susidaro iš kalcito mineralų, jose g.b. nedidelis kiekos dolomito, molio, kvarco priemaišų. Iš klinčių daromos kalkės, kurios naud. cemento gamyboje.

Dolomitas- tamsiai pilkas, g.b. baltas, rausvas, gelsvas, priklauso nuo priemaišų; iš jo gaminamos dolomitinės kalkės. Jo yra Lietuvoje.

Gipsas- baltas, g.b. rusvas priklauso nuo priemaišų; iš jo gaunamas statybinis gipsas, kuris naud. vidaus apdailai. Jo yra Š.Lietuvoje.

Anhidritas- baltas, pilkas žalsvas, gelsvas priklauso nuo priemaišų; naud. vidaus apdailai. Randamas Lietuvoje.

c) Organogeninės- šios uolienos susidaro iš augalų ir gyvųjų organizmų liekanų.

Klintys- susidarė iš kriauklainių; g.b. pilkos, baltos, rausvos; naud. kaip rišamųjų medžiagų žaliava, kalkių cementui gaminti. Lietuvoje yra.

Kreida- susideda iš labai smulkių susicementavusių gyvųjų organizmų liekanų; iš jos daromos kalkės, gaminami baltų dažų pigmentai.Lietuvoje yra.

Durpės- susidaro iš augalų liekanų; jose yra smėlio ir molio priemaišų; sausos ir perdirbtos naud. kaip termoizoliacinė medžiaga. Lietuvoje yra.

3.3 Metamorfinės

Gneisai- susideda iš granitų ir kt. masyvių uolienų; naud. kaip granitinis akmuo akmuo, gaminti skaldai, grindiniams.

Marmuras- susiformavo iš klinčių arba dolomito; naud. pastatų vidaus apdailai, vidaus laiptų pako-poms; Lietuvoje yra.

Molio skalūnai- susidarė iš molio, kuris buvo veikiamas aukštos temp., slėgio ir cheminio poveikio, tai labai stipri uoliena,pilka;Lietuvoje nėra.

Kvarcitas- susidarė iš kvarcinio smėlio ir smiltainio; statyboje naud. pastatų apdailai, iš jo gaminamos ugnei atsparios plytos.

4. Keraminės statybinės medžiagos

Prie statybinės keramikos priskiriami degti moliai ir kt. mineralinės medžiagos, kurių pagrindas yra molis. Suformuotas gaminys vad. pusfabrikačiu, išdžiovin-tas ir išdegtas jis yra kietas ir vad. keraminiu dirbiniu arba gaminiu.

Keramikos gamyba

Žaliavos: keramikiniai gaminiai gaminami iš pagalbinių ir pagrindinių žaliavų. Pagr. Žaliava yra įvairių rūšių moliai , pagalbinė- liesikiai, fliusai.

Moliai – tai nuosėdinės kilmės uolienos, susidariu-sios dūlėjant magminėms uolienoms ir feldšpatams. Veikiant feldšpatus vandeniu ir anglies dioksidu susidaro molio mineralas – KAOLINITAS, molis sudarytas ir kaolinito vad. kaolinu, t.y.baltas molis – pagr. molis keramikoje. Susidarymo vietoje randami moliai vad. pirminiais, o pernešti vandens ar vėjo- antriniais.

Cheminė molio sudėtis

Moliai sudaryti iš įvairių oksidų, laisvo bei chemiškai surišto vandens, organinių priemaišų. Daugiausia molyje yra silicio oksido, labai svarbus molyje yra aliuminio oksidas, nuo jo priklauso molio atsparumas ugnei, o geležies oksidas reguliuoja molio spalvą, geležies junginiai nudažo molį nuo geltonos iki raudonos spalvos.

4.1 Technologinės molio savybės

Granuliometrinė sudėtis- nuo jos priklauso molio plastiškumas, susitraukimas džiūnant ir degant, t.p. gaminių stiprumas. Ji rodo kiek ir kokio stambumo dalelių yra molyje. Molio granuliometrinę sudėtį sudaro: smėlio frakcija (dalelių dydis 0,005-5 mm), dulkių frakcija (dalelių dydis 0,005-0,05 mm), molingoji frakcija (d< 0,005mm) ši frakcija svarbiau-sia molio granuliometrinės sudėties dalis. Molingo-sios dalelės suteikia moliui pagr. savybę- plastišku-mą. Statybinėje keramikoje yra nuo 30-70 % molingųjų dalelių.

Plastiškumas- molio plastiškumas priklauso nuo cheminės, mineraloginės ir granuliometrinės sudėties. Jis apibūdinamas vandens kiekiu, kurio reikia normalios konsistencijos tešlai gauti. Pagal palatiš-kumą moliai skirstomi į : labai plastiškus, tai kai normaliai tešlai gauti vandens t.b.>28%; vidutinio palatiškumo, kai vandens 20-28%; mažo plastišku-mo, kai vandens >28%. Labai plastiškas molis vad. riebiu,jis yra rišlus; neplastiškas- liesu, jis yra nerišlus.

Molio susitraukimas džiovinant ir degant- tai suformuoto gaminio tūrio sumažėjimas. Molis džiūdamas normaliomis sąlygomis traukiasi, nes gaguoja atskirų molio dalelių paviršiuje esantis vanduo. Susitraukimas džiovinant priklauso nuo molio plastiškumo. Labai plastiškas molis susitraukia 10-15 %, vidutinio plastiškumo 6-10 %, mažo plastiškumo 4-6 %. Degamas molis nuo 950-1000°C susitraukia ≈ 1 %, šis susitraukimo dydis rodo kiek reikia suformuoti didesnius gaminius, kad išdegti jie būtų reikiamų matmenų.

Fizikiniai ir cheminiai kaitinamo molio pokyčiai

Degamuose molio gaminiuose vyksta cheminiai ir fizikiniai procesai, dėl kurių praranda savybę su vandeniu sudaryti plastišką tešlą ir pavirsta kietu akmeniu- keramikine šuke. Iki 150°C išgaruoja laisvoji drėgmė ir susitraukia pusfabrikatis; 300-400°C išdega organinės priemaišos; 500-600°C išsiskiria kristaluose esantis vanduo; 600-700 °C pradeda skilti molyje esantys kalcio ir magnio karbonatai, šioje temp. molis pradeda sukepti tuo metu atsiranda skystoji fazė; 1000°C atsiranda naujų kristalinių aliumo silikatų kurie suteikia keramiki-niam gaminiui didelį stiprumą. Lydalas užpildo poras tarp kietų dalelių, gaminys nepraranda savo formos.
kurioje vyksta šis procesas vad. sukepimo temp.. Aukštesnėje kaip 1000-1100 °C padidėja skystos fazės kiekis, sumažėja klampumas, pradeda minkštėti kai kurie sunkiai lydūs mineralai; gaminys praranda formą- deformuojasi. Temp. kurioje prasideda šis procesas vad. molio deformavimosi temp.. Deformavimosi ir sukepimo pradžios temp. skirtumas vad. molio sukepimo intervalu.

Molių atsparumas ugnei

Tai savybė neminkštėjant ir neišsilydant išlaikyti aukšta temp.. Pagal atsparumą ugnei moliai skirsto-mi:

Lengvai lydūs, jų atsparumas ugnei ne mažesnis 1350 °C ir daugiau, iš jų gaminama poringoji keramika, plytos, blokai, čerpės,drenos.

Sunkiai lydūs- atsparumas ugnei iki 1580 °C, iš jų gaminami sukepusios keramikos gaminiai: klinkeri-nės plytos, grindų plytelės, kanalizacijos vamzdžiai.

Atsparūs ugnei- >1580 °C, gaminamos plytos, kurios dedamos į krosnis.

Priedai

Liesikliai- jei dedami į labai plastiškus molius, kurie džiovinami ir degamo smarkiai traukiasi iki 15 % : smėlis, pelenai, šlakas. Nuo šių liesiklių pagerėja gaminio savybės: stiprumas gniuždant ir lenkiant, atsparumas šalčiui.

Išdegantieji priedai- tai pjuvenos, trupintos durpės, jų dedama į keramikinius gaminius norint jį palengvinti, norint gauti liesą molį.

Fliusai- dedami kai keramikiniam gaminiui norima sumažinti degimo temp. t.y. geležies rūda, lauko špatai (feldšpatai)

4.2 Keramikinių dirbinių gamybos technologija

Pagr. procesai: molio kasimas karjeruose, formavimo masės paruošimas ( molio ir priedų maišymas), gaminių formavimas, džiovinimas, degimas.

Molio kasimas ir ruošimas

Molis keramikiniams dirbiniams kasamas ekskavato-riais ir atvežamas į gamyklą.

Formavimo masė

Masė ruošiama pussausiu, plastiškuoju ir šlapiuoju būdu. Pussausiu būdu žaliava trupinama, džiovinama, smulkinama ir sudrėkinama iki 8-12 % drėgnumo. Plastiškajam gaminių paruošimui ruošiamas molis smulkinamas valcais, sumaišomas su priedais ir vandeniu. Šlapiuoju būdu žaliavos malamos rutuli-niais malūnais ir vandens pilama 35-50 % gaunama skysta vientisa masė.

Gaminių formavimas

Gaminiai formuojami plastiškuoju, pussausiu ir liejimo būdu. Plastiškai formuojamos plytos, blokai, drenažo vamzdžiai, čerpės, kanalizacijos vamzdžiai. Formuojama juostiniais, paprastaisiais arba vakuu-miniais presais, g.b. naudojami štampai. Molis vakuumuojamas gaminant plonasienius gaminius. Prese įstatytas velenas su mentėmis, kurios sukdamo-sios spaudžia molio tešlą po presavimo galvute ir taip suteikiami gaminiui reikiama forma ir matmenys. Formuojant plytas iš preso išspaudžiama molio juosta, kurios skerspjūvio matmenys atitinka ilgį ir plotį (su atsarga susitraukimui). Automatinis pjaustiklis juostą supjausto į plytos dydžio gabalus, automatiniai nuimtuvai plytų pusfabrikačius nuima ir –sukrauna į džiovyklų vagonėlius. Pussausiu būdu gaminamos plytos, grindų plytelės, porceleno gaminiai, jie formuojami 8-12 % drėgnumo miltelių spec. presais. Liejimas- tai daromi įvairūs keramiki-niai indai, santechnikos dirbiniai, jie formuojami gipsinėse formose.

Gaminių džiovinimas

Gaminiai džiovinami natūraliu ir dirbtinu būdu. Natūraliai džiovinama nuo 6-15 parų, tai priklauso nuo klimatinių sąlygų. Dirbtinu būdu džiovinama periodinio veikimo kemerinėse džiovyklose arba nuolatinio veikimo tunelinėse džiovyklose džiovini-mo trukmė 36 val. Džiovinama karštu degimo oru.

Degimas

Išdžiovinti gaminiai degami periodinio arba nuolati-nio veikimo krosnyse. Periodinio veikimo krosnyse pakrovimo, degimo, aušinimo ir iškrovimo operacijos eina viena po kitos. Po kiekvieno degimo ciklo krosnys aušinamos. Nuolatinio veikimo krosnys yra žiedinės ir tunelinės, žiedinėse krosnyse gaminiai nejuda, išilgai kamerų slenka degimo zona: tunelinė-se krosnyse gaminiai juda , tunelinė krosnis sudaryta iš ilgo ir siauro tunelio, jo bėgiais juda vagonėliai su pusfabrikačiais. Tunelinėse krosnyse yra 3 zonos: šildymo,degimo, aušinimo. Šildymo zonoje iš gaminių pašalinamas hidratinis vanduo, sudega organinės priemaišos, pradeda skilti karbona-tai.Degimo zonoje sukepa molio masė ir susidaro keramikinė šukė, po to tie gaminiai ataušinami. Degimo ciklas trunka 1,5-2 paras.

4.3 Keramikiniai dirbiniai

Statybinės keramikos dirbiniai skirstomi į:

Poringuosius, kai poringumas > 5 %;

Prie poringos statybinės keramikos priskiriamos paprastos keramikinės plytos, skylėtos plytos, sienų blokai, čerpės, fajansinės plytelės, užpildai betonams.

Sukepusius, kai poringumas < 5 %.

Prie sukepusios statybinės keramikos priskiriama kanalizacijos vamzdžiai, santechniniai dirbiniai, keramikiniai dirbiniai kurie atsparūs ugnei.

Keraminės plytos- gaminamos plastiškuoju ir pussausiu būdu. Keraminio molio plytos būna sutartinės (250x120x65), pastorintos (250x120x88), plytos g.b. skylėtos (vidutinis tankis 1600kg/m³) ir pilnavidurės. Pagal išdžiovintų iki pastovios masės plytų vidutinį tankį apdailos ir paprastos skylėtos plytos skirstomos į lengvąsias (vidutinis tankis >1400 kg/m³) ir sunkiąsias (vidutinis tankis 1400-1800 kg/m³). Plytos skirstomos į markes pagal stiprumą: 300;250;200;175;150;125;100;

75;50;35;25.

Pagal atsparumą šalčiui plytos skirstomos į tokia markes: 15;25;35;50;75;100,

Šilumos laidumo koef. ≈ 0,81 W/m°C.

Keramikiniai blokai- gaminami iš plastiško gerai įmirkyto molio,
blokų paviršiai yra daromi lygūs arba rėvėti (ne lygūs). Blokai gaminami šių matmenų: ilgis g.b. 250mm; 290mm; 190mm; plotis 120mm; 70mm; 190mm; storis 138mm; 188mm; 288 mm.Vidutinis tankis 1300-1500 kg/m³. Iš tokių blokų yra mūrijamos lengvos išorinės ir vidinės sienos, bei pertvaros.

Čerpės- gaminamos iš lengvai lydžių molių, plastiško formavimo būdu, jos būna štampuotos-falcinės, juostinės – falcinės, juostinės- plokštelinės, kraiginės. Dažniausei naud. falcinės čerpės, jos g.b. štampuo-jamos ir juostinės.(Falcai- grioveliai)

Apdailos keramika- keramikiniai gaminai naud. vidaus apdailai:sienoms, grindims ir tt. Sienos yra išklojamos majolikos ir fajansinėmis plytelėmis. Majolika yra keraminė plytelė, kuri yra padengta glazūra, jos yra kvadratinės, stačiakampės formos. Fajansinės plytelės gaminamos iš sunkiai lydžių molių ir kvarcinio smėlio jų išorinė pusė yra glazūruota, naud. iškloti požeminių perėjų, poliklini-kų ligoninių sienų patalpas.

Keramikiniai dirbiniai naud. išorės apdailai- fasadi-nės apdailos plytos ir blokai. Plytos būna pilnavidu-rės ir tusčiavidutės, išorinis jų paviršius g.b. lygus arba reljefinis. Fajansinės mažų matmenų keramiki-nės plytelės, jos gaminamos pussausiu arba liejimo būdu. Presuotos plytelės būna glazūruotos ir ne glazūruotos, forma stačiakampė arba kvadratinė. Jos naud. pastatų išorės sienoms, balkonų apdailai. Plytelių išorė yra lygi, o vidine pusė yra reivėta, jų yra įvairių.

Santechninė keramika- gaminama iš porceliano (gaminami indai), fajanso (vonios, kriauklės). Porcelianas ir fajansas gaminami iš molio, kvar-co.Fajanso gaminiai yra padengti glazūra.

Iš molio gaminamos drenos, įvairūs vamzdžiai ir tt.

5.Stiklas

Tai stipri amorfinė medžiaga.

Silicio oksidas ≈ 72 %; kalcio oksidas ≈ 8,5 %; magnio oksidas ≈ 3,5 %; natrio oksidas ≈ 15 %; aliuminio oksidas ≈ 1,6 %; geležies oksidas ≈ 0,2 %;

Pagrindinė žaliava – kvarcinis smėlis (grūdelių diametras 0,1-0,4 mm). Stikle g.b. natrio, kalio, ličio ir kt. šarminių metalų oksidų.

5.1.Stiklo gamybos technologija

Ji susideda iš:

Įkrovos paruošimo- žaliavos dozuojamos dozatoriais; gerai sumaišomos maišytuvuose; po to lydomos krosnyse, stiklas lydomas ≈ 1500-1600 °C.

Stiklas lydomas- visas šis procesas skirstomas į 5 stadijas:

Silikatų susidarymas;

Stiklo susidarymas;

Stiklo masės skaidėjimą;

Homogenizacija;

Stingimą.

Stiklo lydalas susidaro tirpstant kvarco grūdeliams. Stiklas susidaro ≈ 1200 °C; po to stiklo lydalas skaidėja ≈ 1400-1500 °C; stiklo lydalas homogeni-zuojasi visą laiką kol lydomas stiklas. Šis procesas baigiasi, kai stiklo lydalas tampa chemiškai ir termiškai vienalytis. Aušinimas iki gaminių forma-vimo temp.

Gaminių formavimas- formavimo būdai yra:

Tempimo- šiuo būdu gaminamas langų stiklas, stiklo vamzdžiai.

Presavimo- gaminami indai, statybinio stiklo blokai;

Pūtimo- elektros lemputės, indai, kolbos;

Valcavimo- sintetiniai langai.

Stiklo gaminai pagal savo formą ir masę yra labai įvairūs. Stiklas yra dekoratyvinis, nes jo paviršius yra lygus, norint jam suteikti raštą įspaudžiami įvairūs grioveliai; stiklo paviršius blizga; stiklas labai lengvai nuspalvinamas, tam reikia į stiklo masę įdėti įvairių pigmentų. Stiklo masei nudažyti naud. molekuliniai (jei lydantis įkrovai ištirpsta lydale) ir koloidinei (pasiskirsto smulkiomis dalelėmis) dažai, dažai g.b. skaidrūs (glazūra) ir neskaidrūs (įvairūs emaliai). Stiklo gaminių paviršiai dekoruojami naud. purškimo, antspaudavimo būdus.

Gaminių atkaitinimas

Gaminių apdorojimas

5.2 Stiklo dirbiniai

Lakštinis stiklas- gaminamas šių rūšių: paprastasis; langų (2-6 mm storio); veidrodinis (gaunamas paprasto stiklo lakštą padengus metalo plėvele (vario, geležies, chromo), jis iš vienos pusės yra neperma-tomas) ; raštuotas (jis yra nepermatomas, iš vienos arba abiejų pusių jame yra įspausta įvairūs raštai, jo paviršius yra padengtas įvairių metalų oksidų plėvelėmis, jis naud. langams, durims, pertvarinėms sienelėms); šilumą sugeriantis (jis praleidžia iki 70 % saulės spindulių); šilumą atspindintis; spalvotas (naud. durims, vitražams); apdailos; poliruotas stiklas (iš jo gaminami veidrodžiai); armuotas stiklas (jo lakšto viduryje lygegrečiai su horizontaliąja plokštu-ma būna įterptas metalinis tinklelis, supintas iš 0,4 mm skersmens plieninės vielos, jis naud. durims, langams, stoglangiams.

Stiklo paketai- tai 2-8 mm storio stiklo lakštai, hermetiškai vienas su kitu sujungti visu perimetru. Lakštai klijuojami prie aliuminio, plastiko rėmų. Paketai apdorojami kaitinimo kamerose, jose sukietėja klijai ir tarpai tarp stiklo lakštų prisipildo oro; naud. langams, durims.

Stiklinės durys- gaminamos iš storo poliruoto arba nepoliruoto, raštuoto stiklo. Stiklo lakštai nušlifuo-jami ir išgrežemos skylės vyriams.

Stiklo blokai- jie laidūs šviesai, atsparūs ugnei, gerai izoliuoja šilumą ir garsą; naud. Išorinių sienų statybai, apdailai, pertvaroms statyti; jei būna kvadratiniai, stačiakampei; g.b. spalvoti, bespalvei.

Stiklo vamzdžiai

Stiklo trupiniai- jais dekoruojami pastatų išorinių sienų elementai, g.b. spalvoti, bespalvei, iš jų ant dekoruojamo paviršiaus susidaro piešiniai, ornamen-tai, jie gaminami 2 būdais:

Trupinant stiklo laižą bei
duženas- tai atliekama: trupinei užnešami ant panelių paviršiaus ir įspau-džiami formavimo būdu; stiklo trupinei g.b. pritvirti-nami prie panelių po jų šiluminio apdorojimo.

Stiklo lydalas, kurio temp. yra ne mažiau kaip 1200 °C, panardinamas į vandenį ir ten jis sutrūkinėja ir lūžta.

6.Mineralinės rišamosios medžiagos. Tai tokios medžiagos, kurios sumaišytos su vandeniu sudaro plastiška,savaime kietėjančia tešla,kuri po tam

tikro laiko sukietėja. Pagal kietėjimo sa

lygas MRM skirstomos į orines ir hidraulines. 6.1 Orinės rišamosios medžiagos. Tai tokios medžiagos, kurios kietėja tik ore arba tik vandenyje. Tai gipsinės, magnezitinės rišamosios medžiagos, taip pat orinės kalkės.1.Gipsinės rišamosios medž.Gipsinėmis vadinamos orinės rišamosios medž,kurios gaunamos iš dalies arba visiškai dehidratavus gipsines medž.Šių medžiagų pag

rindą sudaro pushidratis gipsas arba anhidritas,todėl jos skirstomos į pushid

rates arba anhidritines.Pushidračių gipsių rišamųjų medž.pagrindą sudaro pushidratis gipsas.Šiam gipsui priklauso:statybinis gipsas ir aukštavertis.Anhi

dritinių rišamųjų medž pagrindą sudar o bevandenis kalcio sulfatas(CaSo4),

anhidritas.Gipsinės riš.medž gaminam

os iš gamtinio gipso,gamtinio anhidrito fosfo gipso.Gamtinis gipas yra nuosėdinė uoliena.Ją sudaro gipso mineralas(CaSo4*2H2O).Ir įvairios priemai-šos:kvarco,karbonato,molio.

Gamtinis anhidritas yra nuosėdinė uoliena,kuri sudaryta iš anhidrito mineralo ir įvairių priemai-šų.2.Staybinis gipsas.Tai orinė rišamoji medž,gaunama normaliame slėgyje iš dalies dehidra-tavus gamtinį gipsą.Statybinoio gipso pgrindinis komponentas yra βCaSo4*0,5H2O(jame yra β dalelių).Termiškai apdorojus dihidratis kalcio sulfatas sky-la(CaSo4*2H2O→βCaSo4*0,5H2O+1,5H2O).Pagrindinės statybinio gipso gamybos operacijos yra žaliavos trupinimas,dehidratacija ir produkto malimas.

Aukštavertis gipas.(αCaSo4*0,H2O)Yra du pagrindi-niai jo gamybos būdai;1,Gipso dehidratacija sočiųjų garų aplinkoje,kai temperatūra yra 125˚C.2,Gipso miltelių virimas druskų aplinkoje.

Gipsinių rišamųjų medžiagų kietėjimas.Kietėjimo mechanizmą aiškino keli mokslininkai:mokslinikas Baikovas gipso kietėjimą skirsto į tris perio-dus:Pirmuoju periodu gipsas tirpsta vandenyje,kol susidaro sotusis tirpalas.Antru periodu gipsas daugiau nebetirpsta,nes pirmu periodu gautas sotusis tirpa-las.Trečiu periodu smulkios dalelės pradeda kietė-ti.Le Šatelje:Pagal ji pushidratis gipsas užmaišytas su vandeniu tirpsta tol kol susidaro sotusis tirpa-las.Ištirpusiam pushidračiam gipsui reaguojant su vandeniu susidaro dihidratis gipsas.Pradėjus kristali-zuotis dihidračiam gipsui,pradada tirpti naujos gipso dalelės,kurios tirpale taip pat hidratuojasi.Šis procesas vyksta tol,kol dihidračio gipso kristalai vienisu kitais suauga(kol pradeda kietėti gip-sas).Gipsinių rišamųjų medž sąvybės.1.Vandens sąnaudos Statybinio gipso-70% H2O sunaudojama nuo masės.Aukštaverčio gipso-iki 40% vandens.Nuo šios savybės priklauso medžiagos akytumas ir įvairios mechaninės gipso savybės.Kuo įmaišoma daugiau vandens į gipsą,tuo didesis medžiagos akytumas ir mažesnis stiprumas.2.Rišimasis.Gipsas susiriša labai greitai,jo rišimosi trukmė priklauso nuo žaliavų sąvybių,gamybos technologijos,vandens kiekio,tešlos temperatūros ir priedų.Gipsą užmaišius su mažesniu kiekiu vandens rišimasis pagreitėja,nes kuo mažiau vandens,tuo mažesni atstumai tarp besihidratuojančių dalelių.3.Stiprumas.Jis nustamo-mas pagal standartinių bandinių,prizmių pagamintų iš normalios konsistencijos tešlos,nustatomas gniuždant ir lenkiant.Šis bandymas atliekamas,kai bandinys kietėja 2val.Gipso stiprumui turi įtakos laikymo sąlygos,užpildai(pjiūvenos,spaliai).Gipso gaminiai yra ilgaamžiai tik sausame ore,jie neatsparūs ilgesniam dregmės poveikiui,ypač,kai žema tempera-tūra.Gipsinių gaminių atsparumą vandeniui galima padidinti keliais būdais:1.Gipso betono mišini,kai jis formuojamas reikia sutankinti.2.Padengti paviršius įvairiomis sintetinėmis dervomis,kurios nepraleidžia vandens.Gipso gaminiai atsparūs gaisrui,ugniai,nes jie kaista lėtai ir suyra tik po 6val.Gipsinių riš.medž panaudojimas. Iš gipso gaminami įvairūs gaminiai ir detalės.Tai sausas tikas,pertvarų plokštės bei paneliai,akustinės plokštės,įvairios architektūrinės bei kitokios detalės.Jos naudojamos tų pastatų ir statinių konstrukcijų,kuriose santykinė dregmė ne didesnė kaip 60%.Gipso gaminiai dažniausiai liejamii į formas,gali būti presuojami į formas,taip pat vibruojami.3.Magnezinės rišamosios medžiagos.Jos gaunamos tam tikroje temperatūroje išdegus gamtinį magnezitą arba dolomitą.4.Orinės kalkės Tai rišamoji medž,gaunama iš kalcio ir kalciomagnio karbonatinių uolienų,turinčių nedaugiau kaip 8% molio priemaišu.Žaliavos degamos tol,kol iš jų pasišalina visas anglies dioksidas.Kalkės gali būti degtos,negesintos ir gesintos.Degtos kalkės būna gabalinės.Gesintos kalkės gali būti hidratinės ir kalkių tešla.Hidratinės kalkės-tai milteliai,kurie gaunami paveikus gabalines kalkes tam tikru kiekiu vandens.Kalkių tešla gaunama gesinant degtas kalkes vandeniu ir vandens būna apie 50%.Pagal MgO kiekį kalkės skirstomos į: Kalcitines ir magnezitines.Pagal gesinimosi greiti į:greit
besigesinančias,vidutiniškai ir lėtai besigesinančias.Žaliavos. Orinės kalkės degamos iš grynų kalcio karbonatinių uolie-nų:klintys,kreida ir kalcio magnio karbonatinių uolienų tai yra dolomito,dolomitinės klintys.Kalkių degimas Svarbiausia kalkių gamybos procesas yra kalcito arba dolomito skilimas aukštoje temperatūro-je.Dažni

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 4867 žodžiai iš 9145 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.