Vgtu statybiniu m-gu
5 (100%) 1 vote

Vgtu statybiniu m-gu

125

1.Statybinių medžiagų savybės

Visos bendrosios statybinių medžiagų savybes yra:

Fizikinės;

Mechaninės;

Fizikinės cheminės;

Technologinės;

Eksploatacinės.

1.1 Fizikinės savybės

Tikrasis tankis- absoliučiai tankios medžiagos tūrio vieneto masė: ρ = m / Va, kg/m³; m-medžiagos masė, kg; Va- absoliutus tankis, m³.

Vidutinis tankis- tai natūralios būsenos medžiagos tūrio vieneto masė: ρm =m / V, kg/m³.

Piltinis tankis- nustatomas birioms medžiagoms ρp =m / Vp, kg/m³.

Santykinis tankis- tūrio užpildymo, absoliučiai tankia medžiaga, laipsnis:

T = Va / V *100%;

T- santykinis tankis, %;

Va – absoliutus tūris, m³;

V- natūr. medžiagos tūris, m³.

Santykinis tankis rodo betono, plytų it kt. statybinių medžiagų sutankinimo laipsnį.

Akytumas- t.y. porų ir tuštumų tūrio santykis su visu medžiagos tūriu, jis parodo kokią medžiagos tūrio dalį užima poros ir tuštumos.

A = (V- Va)/ V *100 %;

aktyvumas, %.

Medžiagos aktyvumas yra jos tam tikras struktūros rodiklis, nuo kurio priklauso medžiagos laidumas šilumai, garsui, įgeriamas it kt. savybės.

Tuštumingumas- tai birios medžiagos tuštumų, esančių tarp grūdelių, tūrio ir jos viso tūrio santykis. Birių medžiagų žvyro, cemento ir tt tuštumos susidaro tarp atskirų miltelių:

At = (1- Vg / V)* 100 %;

Vg = m / ρm ; V = m / ρp;

ρp- piltinis tankis;

Vg – birios medžiagos grūdelių tūris.

Įgeriamumas (%)- tai savybė įgerti skystį ir jį sulaikyti, vandens įgeriamumas ( W ), nusakomas įgerto vandens kiekiu ( mV) medžiagos tūryje (V) arba masėje (m).

Įgeriamumas pagal tankį:

W = mV /( V ρs)* 100 % ;

ρs- skysčio tankis;

Įgeriamumas pagal masę:

W = mV /m*100 %

Drėgnumas- tai dalinis įgeriamumas, kuris priklauso nuo aplinkos, oro sąlygų, tai santykis drėgmės, temp., slėgio.

Brinkimas ir traukimasis- tai tūrio didėjimas, kai iš aplinkos įgeriamas vanduo ir jo mažėjimas, kai drėgmė atiduodama į aplinką.

Džiūvimas- tai medžiagos savybė atiduoti drėgmę aplinkai.

Šilumos laidumas- tai medžiagos savybė labiau įšilusios kūno dalies šilumos perdavimas mažiau įšilusiai.Šilumos laidumo koef. λ (W/m°C) – tai fizikinis parametras apibūdinantis medžiagos laidumą šilumai, jis parodo koks šilumos srautas prateka per 1 m³ medžiagos sluoksnį, jei temp. kas 1m pakyla 1 °C:

λ = -q/(grad T);

λ- priklauso nuo medžiagos cheminės sudėties, drėgnumo, tankio, temp., struktūros.

Atsparumas kaitrai- Tai medžiagos savybė neirti, nedegti, nesilydyti aukštoje temp.. Medžiagos skirstomos į degias, rusenančias ir nedegias. Degu-mas apibūdinamas- degumo rodikliu: k = Q1 / Q2,

Q1- tai šilumos kiekis, kurį išskiria degdamas medžiagos bandinys;

Q2- šiluminis impulsas.

Jei k ≥ 2,1- tokios medžiagos vad. degiomis (mediena, bitumas, tolis, derva);

Jei 2,1 > k > 0, tokios medžiagos vad. rusenančiomis (asfaltbetonis, tt);

Jei k = 0, tai nedegios medžiagos (betonas, plytos, plienas)

Atsparumas šalčiui- tai įmirkytos medžiagos savybė atlaikyti daug užšaldymo ir atšildymo ciklų, beveik nepabloginant savo savybių.

1.2 Mechaninės savybės

Stiprumas- tai medžiagos savybė atlaikyti be pastebimų irimo požymių dėl išorinio poveikio (apkrovos, temp.) įtempimus. Medžiagos irimas, kai nepastebima plastinių deformacijų vad. tampriuoju irimu. Kai plastiškai deformuojasi ne tik arti paviršiaus (įtrūkimo), bet ir didesniame tūryje irimas vad. plastiškuoju. Ribiniai įtempimai- jų veikiama medžiaga suyra, jėga, dėl kurios atsiranda įtempimai vad. ardančiąją jėga.

Stiprumas gniuždant (R ):

R = Pa / F ;

Pa- ardančioji apkrova;

F- bandinio skerspjūvio plotas.

Stiprumas lenkiant ( Rl):

Rl = 3Pl / (2bh²);

P- lenkimo jėga;

l- atstumas tarp atramų;

b- bandinio plotas;

h- bandinio aukštis.

Deformacija- tai fizikinio kūno geometrinės formas ar matmenų pasikeitimas. Kūnas deformuojasi veikiant išorinėms jėgom: temp., drėgmei. Defor-muojamos kūno dalelės keičia savo vietą, jos gali suartėti, atitolti arba pasislinkti viena kitos atžvilgiu. Jeigu dėl šių poslinkių ryšiai tarp atomų nenutrūksta, deformacija vad. tampiąja. O jei dalis tarp atominių ryšių nutrūksta ir todėl dalelės pasislenka viena kitos atžvilgiu, deformacija vad. plastine. Deformacija jėgos veikimo kryptimi vad. išilgine, o statmena jėgos veikimo krypčiai- skersine.

Valkšnumas- tai medžiagos savybė deformuotis, kai ją ilgą laiką veikia pastovi apkrova. Valkšnumo deformacijos didumas priklauso nuo medžiagos rūšies, įtempimų dydžio, temp. ir tt.

Kietumas- tai medžiagos savybė priešintis, kad į ją neįsiskverbtų kitas kietesnis kūnas.

Dilumas- tai medžiagos savybė dilti, kai ją veikia trinties jėgos. Dyla: kelių dangos, grindys, laiptai, tt. Dilumas nustatomas spec. tyrimo aparatais.

Plastiškumas- tai medžiagos savybė plastiškai deformuotis, t.y. dėl veikiančios apkrovos pakeisti savo formą, bet nesutrūkinėti.

Dėvėjimasis

Trapumas

Atsparumas smūgiam

Nuovargis- tai toks reiškinys, kai medžiaga, kurioje nematyti įtrūkimų ir deformacijų staiga suyra nuo ciklinės apkrovos.

1.3 Fizinės-cheminės savybės

Dispersiškumas- tai kietos arba skystos medžiagos smulkumo laipsnis, kuo smulkiau tuo dispersiškumas didesnis.

Klampumas- tai medžiagos savybė
priešintis tekėjimui, t.y. vieno sluoksnio slinkinimui kiti sluoksnio atžvilgiu.

Rišimasis- t.y. rišamųjų medžiagų kietėjimas, tam tikromis sąlygomis. Rišimosi greitis apibūdinamas rišimosi pradžia ir pabaiga. Rišimosi pradžia- tai laikas, kuris praeina nuo standartinės konsistencijos tešlos užmaišymo iki jos sutirštėjimo iki tam tikro tirštumo. Rišimosi pabaiga- tai laikas per kurį užmaišyta tešla sukietėja.

Sluoksniavimasis

1.4 Technologinės savybės

Formavimasis- tai savybė ne tik įgauti, bet ir išlaikyti jei suteikta formą bei matmenis. Medžiagos formuo-jamos įvairiais būdais: presuojamos, valcuojamos, liejamos ir tt.

Dengiamumas- tai savybė padengti paviršių neper-matomu sluoksniu, ji būdinga dažams.

1.5 Eksploatacinės savybės

Senėjimas- tai medžiagos struktūros kitimas ir savybių blogėjimas dėl pačioje medžiagoje vykstan-čių procesų. Medžiagos senėjimas nustatomas natūraliomis sąlygomis jas laikant ore.

Ilgaamžiškumas- tai ilgiausias laikotarpis, per kurį medžiaga veikiama apkrovų ir klimatinių sąlygų nepraranda eksploatacinių savybių. Ilgaamžiškumas nustatomas spec. klimatinėse kamerose.

2.Gamtinio akmens statybinės medžiagos

Gamtiniai kūnai sudarantys žemės plutą vad. uolienomis, jos g.b. sudarytos iš daug arba vieno mineralo.

Mineralai yra tam tikros cheminės sudėties ir struktūros gamtiniai kūnai. Jie susidaro žemės plutoje vykstant fizikiniams ir cheminiams procesams.

2.1 Svarbiausi uolienų mineralai

Grynuoliai- t.y. mineralai randami žemės plutoje: metalai (auksas, platina, varis), metaloidai ( deiman-tas, siera, grafitas)

Sulfidai- pirtas (labai paplitęs), galenitas.

Halogenidai- fluoritas, halitas.

Oksidai- kvarcas (stiprumas gniuždant ≈1000MPa; tankis 2650 kg/m³; grynas kvarcas randamas baltas, bespalvis, nuo priemaišų g.b. gelsvas, žalias, juodas; lydosi prie 1710 °C, kvarcą išlydžius ir prie 1728°C jo lydalą staigiai ataušinus gaunamas termiškai ir chemiškai atsparus kvarcinis stiklas.

Opalas- t.y. metamorfinis silicio hidroksidas, jis naud. kaip žaliava gaminti rišamosioms statybinėms medžiagom. Korundas- tankis 3900-4000 kg/m³, randamas pilkas ir naud. kaip žaliava gaminti ugnei atsparioms medžiagom. Magnetikas; Hematitas; Limonitas

Karbonatai- magnezitas (labai paplitęs), kalcitas, dolomitas- šie mineralai naud. rišamosioms medžia-gom gaminti, kalkėm, cementui.

Sulfatai- gipsas (labai naud.;baltas; iš jo gaminamos gipsinės rišamosios medžiagos), anhidritas ( jo tankis 2000-2800 kg/m³).

Silikatai- labai paplitę: aliumo (žėručio, kaolinitas, feldšpatai), geležingieji magnio silikatai (raganiukė, augitas, olivinas).

3. UOLIENOS

Pagal susidarymo sąlygas uolienos skirstomos:

Magmines; Nuosėdines; Metamorfines.

3.1 Magminės-seniausios iš uolienų, jos būna:

1. Masyvios, pagal susidarymo sąlygas skirstomos į:

a)Gelmines- susidarė kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose, esant aukštai temp. ir dideliam slėgiui.Gelminės uolienos yra kietos, tankios, stiprios,jų spalva ir fizikinės savybės priklauso nuo mineralinės sudėties.gelminės uolienos yra:

Granitas-sudarytas iš 10-40%

kvarco, 5-20 % žėručio;būna pilkos,rusvos, tamsiai rudos spalvos. Struktūra-kristalinė, grūdėta, tankis 2600-2700 kg/m³, stiprumas gniuždant 100-250 MPa. Jis naud. Pastatų išorės ir vidaus apdailai.Lietuvoje yra tik granito riedulių, jo yra Kaukaze, Urale.

Sienitas- panašus I granitą,

bet neturi kvarco, spalva įvairi, tamsesne nei granito; stiprumas gniuždant 150-250 MPa;naud. apdailai. Lietuvoje nėra, yra Kaukaze, Urale, Ukrainoje.

Dioritas- sudarytas iš raganiukės, augito, kvarco mineralų;būna žalias,tamsiai pilkas, juodas; stipru-mas gniuždant 150-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, keliams, užtvankų šlaitams, jis yra atsparus šalčiui, smūgiams, mažai dūlėja. Lietuvoje nėra.

Gabras- yra pilkas, žalias, juodas; sudarytas iš raganiukės, olivino mineralų; stiprumas gniuždant 200-300 MPa; tankis ≈ 3000 kg/m³; naud. apdailai, saldai gaminti.

b) Išsiliejusios- sudarytos iš tokių pat mineralų kaip ir gelminės, tik kitomis sąlygomis:

Porfyras- būna geltonas, rausvas, pilkas; tankis 2000-2400 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 200 MPa;atsparus šalčiui; naud. skaldai, apdailai.

Trachitas- tankis ≈ 2200 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 70 MPa; būna pilkas, žalsvai pilkas, gels-vas,rausvas. Statyboje naud. kaip gamtinis akmuo.

Andezitas- tankis ≈ 2800 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 240 MPa; statyboje naud. kaip gamtinis akmuo.

Diabazas- tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 3500 MPa; statyboje naud. kelio dangai.

Bazaltas- tankis ≈ 3000 kg/m³; stiprumas gniuždant ≈ 100-500 MPa; statyboje naud. kelio dangai, kranti-nėms.

2. Vulkaninės uolienos:

a) Purios-vulkaniniai pelenai(tai dalelės kurių frakcija iki 1mm), vulkaniniai smėliai(dalelės 1-10mm), pemza(10-300mm)- tai ugnikalnių išmesti produktai, kurie susisluoksniavę įvairaus storio sluoksniais. Statyboje naud. kaip lengvųjų betonų užpildas. Lietuvoje nėra.

b) Susicementavusios- vulkaninei tufai ir vulkaninė lava(tai sustingusios lavos masė, iš kurios yra nespėjusios pasišalinti dujos). Šios uolienos naud. gaminti pastatų išorės ir vidaus apdailos elementams.

3.2 Nuosėdinės uolienos-jos būna:

Mechaninės:

Birios- gamtinė skalda;žvyras (grudelių diametras
spalva priklauso nuo priemaišų); smėlis (grudelių diametras 5-0,14 mm); molis (grudelių diametras >0,005 mm). Jos naud. keliams, užpildui, statybinis molis-keramikai.

Chemogeninės- susidaro karšto ir sauso klimato, vandens baseinuose (prie vandens arba vandenyje):

Klintys-susidaro iš kalcito mineralų, jose g.b. nedidelis kiekos dolomito, molio, kvarco priemaišų. Iš klinčių daromos kalkės, kurios naud. cemento gamyboje.

Dolomitas- tamsiai pilkas, g.b. baltas, rausvas, gelsvas, priklauso nuo priemaišų; iš jo gaminamos dolomitinės kalkės. Jo yra Lietuvoje.

Gipsas- baltas, g.b. rusvas priklauso nuo priemaišų; iš jo gaunamas statybinis gipsas, kuris naud. vidaus apdailai. Jo yra Š.Lietuvoje.

Anhidritas- baltas, pilkas žalsvas, gelsvas priklauso nuo priemaišų; naud. vidaus apdailai. Randamas Lietuvoje.

c) Organogeninės- šios uolienos susidaro iš augalų ir gyvųjų organizmų liekanų.

Klintys- susidarė iš kriauklainių; g.b. pilkos, baltos, rausvos; naud. kaip rišamųjų medžiagų žaliava, kalkių cementui gaminti. Lietuvoje yra.

Kreida- susideda iš labai smulkių susicementavusių gyvųjų organizmų liekanų; iš jos daromos kalkės, gaminami baltų dažų pigmentai.Lietuvoje yra.

Durpės- susidaro iš augalų liekanų; jose yra smėlio ir molio priemaišų; sausos ir perdirbtos naud. kaip termoizoliacinė medžiaga. Lietuvoje yra.

3.3 Metamorfinės

Gneisai- susideda iš granitų ir kt. masyvių uolienų; naud. kaip granitinis akmuo akmuo, gaminti skaldai, grindiniams.

Marmuras- susiformavo iš klinčių arba dolomito; naud. pastatų vidaus apdailai, vidaus laiptų pako-poms; Lietuvoje yra.

Molio skalūnai- susidarė iš molio, kuris buvo veikiamas aukštos temp., slėgio ir cheminio poveikio, tai labai stipri uoliena,pilka;Lietuvoje nėra.

Kvarcitas- susidarė iš kvarcinio smėlio ir smiltainio; statyboje naud. pastatų apdailai, iš jo gaminamos ugnei atsparios plytos.

4. Keraminės statybinės medžiagos

Prie statybinės keramikos priskiriami degti moliai ir kt. mineralinės medžiagos, kurių pagrindas yra molis. Suformuotas gaminys vad. pusfabrikačiu, išdžiovin-tas ir išdegtas jis yra kietas ir vad. keraminiu dirbiniu arba gaminiu.

Keramikos gamyba

Žaliavos: keramikiniai gaminiai gaminami iš pagalbinių ir pagrindinių žaliavų. Pagr. Žaliava yra įvairių rūšių moliai , pagalbinė- liesikiai, fliusai.

Moliai – tai nuosėdinės kilmės uolienos, susidariu-sios dūlėjant magminėms uolienoms ir feldšpatams. Veikiant feldšpatus vandeniu ir anglies dioksidu susidaro molio mineralas – KAOLINITAS, molis sudarytas ir kaolinito vad. kaolinu, t.y.baltas molis – pagr. molis keramikoje. Susidarymo vietoje randami moliai vad. pirminiais, o pernešti vandens ar vėjo- antriniais.

Cheminė molio sudėtis

Moliai sudaryti iš įvairių oksidų, laisvo bei chemiškai surišto vandens, organinių priemaišų. Daugiausia molyje yra silicio oksido, labai svarbus molyje yra aliuminio oksidas, nuo jo priklauso molio atsparumas ugnei, o geležies oksidas reguliuoja molio spalvą, geležies junginiai nudažo molį nuo geltonos iki raudonos spalvos.

4.1 Technologinės molio savybės

Granuliometrinė sudėtis- nuo jos priklauso molio plastiškumas, susitraukimas džiūnant ir degant, t.p. gaminių stiprumas. Ji rodo kiek ir kokio stambumo dalelių yra molyje. Molio granuliometrinę sudėtį sudaro: smėlio frakcija (dalelių dydis 0,005-5 mm), dulkių frakcija (dalelių dydis 0,005-0,05 mm), molingoji frakcija (d< 0,005mm) ši frakcija svarbiau-sia molio granuliometrinės sudėties dalis. Molingo-sios dalelės suteikia moliui pagr. savybę- plastišku-mą. Statybinėje keramikoje yra nuo 30-70 % molingųjų dalelių.

Plastiškumas- molio plastiškumas priklauso nuo cheminės, mineraloginės ir granuliometrinės sudėties. Jis apibūdinamas vandens kiekiu, kurio reikia normalios konsistencijos tešlai gauti. Pagal palatiš-kumą moliai skirstomi į : labai plastiškus, tai kai normaliai tešlai gauti vandens t.b.>28%; vidutinio palatiškumo, kai vandens 20-28%; mažo plastišku-mo, kai vandens >28%. Labai plastiškas molis vad. riebiu,jis yra rišlus; neplastiškas- liesu, jis yra nerišlus.

Molio susitraukimas džiovinant ir degant- tai suformuoto gaminio tūrio sumažėjimas. Molis džiūdamas normaliomis sąlygomis traukiasi, nes gaguoja atskirų molio dalelių paviršiuje esantis vanduo. Susitraukimas džiovinant priklauso nuo molio plastiškumo. Labai plastiškas molis susitraukia 10-15 %, vidutinio plastiškumo 6-10 %, mažo plastiškumo 4-6 %. Degamas molis nuo 950-1000°C susitraukia ≈ 1 %, šis susitraukimo dydis rodo kiek reikia suformuoti didesnius gaminius, kad išdegti jie būtų reikiamų matmenų.

Fizikiniai ir cheminiai kaitinamo molio pokyčiai

Degamuose molio gaminiuose vyksta cheminiai ir fizikiniai procesai, dėl kurių praranda savybę su vandeniu sudaryti plastišką tešlą ir pavirsta kietu akmeniu- keramikine šuke. Iki 150°C išgaruoja laisvoji drėgmė ir susitraukia pusfabrikatis; 300-400°C išdega organinės priemaišos; 500-600°C išsiskiria kristaluose esantis vanduo; 600-700 °C pradeda skilti molyje esantys kalcio ir magnio karbonatai, šioje temp. molis pradeda sukepti tuo metu atsiranda skystoji fazė; 1000°C atsiranda naujų kristalinių aliumo silikatų kurie suteikia keramiki-niam gaminiui didelį stiprumą. Lydalas užpildo poras tarp kietų dalelių, gaminys nepraranda savo formos.
kurioje vyksta šis procesas vad. sukepimo temp.. Aukštesnėje kaip 1000-1100 °C padidėja skystos fazės kiekis, sumažėja klampumas, pradeda minkštėti kai kurie sunkiai lydūs mineralai; gaminys praranda formą- deformuojasi. Temp. kurioje prasideda šis procesas vad. molio deformavimosi temp.. Deformavimosi ir sukepimo pradžios temp. skirtumas vad. molio sukepimo intervalu.

Molių atsparumas ugnei

Tai savybė neminkštėjant ir neišsilydant išlaikyti aukšta temp.. Pagal atsparumą ugnei moliai skirsto-mi:

Lengvai lydūs, jų atsparumas ugnei ne mažesnis 1350 °C ir daugiau, iš jų gaminama poringoji keramika, plytos, blokai, čerpės,drenos.

Sunkiai lydūs- atsparumas ugnei iki 1580 °C, iš jų gaminami sukepusios keramikos gaminiai: klinkeri-nės plytos, grindų plytelės, kanalizacijos vamzdžiai.

Atsparūs ugnei- >1580 °C, gaminamos plytos, kurios dedamos į krosnis.

Priedai

Liesikliai- jei dedami į labai plastiškus molius, kurie džiovinami ir degamo smarkiai traukiasi iki 15 % : smėlis, pelenai, šlakas. Nuo šių liesiklių pagerėja gaminio savybės: stiprumas gniuždant ir lenkiant, atsparumas šalčiui.

Išdegantieji priedai- tai pjuvenos, trupintos durpės, jų dedama į keramikinius gaminius norint jį palengvinti, norint gauti liesą molį.

Fliusai- dedami kai keramikiniam gaminiui norima sumažinti degimo temp. t.y. geležies rūda, lauko špatai (feldšpatai)

4.2 Keramikinių dirbinių gamybos technologija

Pagr. procesai: molio kasimas karjeruose, formavimo masės paruošimas ( molio ir priedų maišymas), gaminių formavimas, džiovinimas, degimas.

Molio kasimas ir ruošimas

Molis keramikiniams dirbiniams kasamas ekskavato-riais ir atvežamas į gamyklą.

Formavimo masė

Masė ruošiama pussausiu, plastiškuoju ir šlapiuoju būdu. Pussausiu būdu žaliava trupinama, džiovinama, smulkinama ir sudrėkinama iki 8-12 % drėgnumo. Plastiškajam gaminių paruošimui ruošiamas molis smulkinamas valcais, sumaišomas su priedais ir vandeniu. Šlapiuoju būdu žaliavos malamos rutuli-niais malūnais ir vandens pilama 35-50 % gaunama skysta vientisa masė.

Gaminių formavimas

Gaminiai formuojami plastiškuoju, pussausiu ir liejimo būdu. Plastiškai formuojamos plytos, blokai, drenažo vamzdžiai, čerpės, kanalizacijos vamzdžiai. Formuojama juostiniais, paprastaisiais arba vakuu-miniais presais, g.b. naudojami štampai. Molis vakuumuojamas gaminant plonasienius gaminius. Prese įstatytas velenas su mentėmis, kurios sukdamo-sios spaudžia molio tešlą po presavimo galvute ir taip suteikiami gaminiui reikiama forma ir matmenys. Formuojant plytas iš preso išspaudžiama molio juosta, kurios skerspjūvio matmenys atitinka ilgį ir plotį (su atsarga susitraukimui). Automatinis pjaustiklis juostą supjausto į plytos dydžio gabalus, automatiniai nuimtuvai plytų pusfabrikačius nuima ir –sukrauna į džiovyklų vagonėlius. Pussausiu būdu gaminamos plytos, grindų plytelės, porceleno gaminiai, jie formuojami 8-12 % drėgnumo miltelių spec. presais. Liejimas- tai daromi įvairūs keramiki-niai indai, santechnikos dirbiniai, jie formuojami gipsinėse formose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2856 žodžiai iš 9145 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.