Vidaus auditas
5 (100%) 1 vote

Vidaus auditas

VIDAUS AUDITAS

Ekonominėje literatūroje vidaus auditas apibrėžiamas įvairiai. Tačiau autoriai dažniausiai cituoja JAV vidaus auditorių instituto pateiktą apibrėžimą, t.y. „vidaus auditas yra nepriklausoma kontrolės forma, veikianti įmonės viduje ir apimanti įmonės veiklos tikrinimą ir įvertinimą“. Šis apibrėžimas nurodo, kad vidaus auditas yra:

1) kontrolės forma;

2) jis įkurtas įmonės viduje kaip savarankiškas padalinys;

3) jo pagrindinis tikslas – padėti gerinti įmonės veiklą;

4) tai nepriklausoma kontrolės forma (čia būtina pažymėti, kad vidaus auditas nėra visiškai nepriklausomas, bet kur kas labiau nepriklausomas negu kitos tarnybos).

Vienas pagrindinių vidaus audito tikslų – nagrinėti ir vertinti įmonės veiklą, jos vidaus kontrolės sistemą, teikti paramą įmonės vadovybei ir kitų valdymo lygių darbuotojams, kad jie geriau atliktų savo funkcijas. Šia prasme vidaus auditas teikia jiems informaciją (įvairias apžvalgas, rekomendacijas, patarimus ir pan.) nagrinėjamos veiklos aspektais. Ši informacija skiriasi savo turiniu, forma ir detalizavimo laipsniu, ji priklauso nuo įmonių vadovybės ar direktorių tarybos reikalavimų ir pageidavimų.

Išskiriama 3 pagrindiniai vidaus audito tikslai:

1) Apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų priežiūra.

2) Finansinės ir kitokios informacijos tikrinimas valdymo tikslams.

3) Ūkinių finansinių operacijų ekonominės prasmės, reikšmingumo ir efektyvumo tyrimas.

Rinkos ekonomikos šalyse nėra aiškių taisyklių, kurios reglamentuotų vidaus auditą. Tačiau nuolat pabrėžiama būtinybė sukurti efektyvią vidaus audito sistemą. Efektyvia laikoma sistema, kuri padeda garantuoti tokią įmonės finansinę ir ūkinę politiką, kai jos veikla efektyvi. Vidaus audito sistema turi būti pakankamai lanksti, „jausti“ įmonės išorės ir vidaus aplinką, besikeičiančias sąlygas ir aplinkybes.

Vidaus audito tikslams įgyvendinti ir vidaus audito svarbai patvirtinti steigiamos nacionalinės vidaus auditorių asociacijos. Pagrindinis vidaus auditorių asociacijos tikslas – teikti metodinę ir praktinę paramą asociacijos nariams, atstovauti jų interesams valstybiniuose organuose ir tarptautinėse auditorių organizacijose.

Ekonominėje literatūroje aprašomos įvairios vidaus audito rūšys, pateikiami skirtingi jų klasifikavimo požymiai. Dažniausiai vidaus auditas taip skirstomas sekančiai:

Vidaus auditas stebi visas įmonės veiklos sritis. Tam tikrais įmonės veiklos periodais būna sunku pasakyti, kuriai veiklos sričiai vidaus auditas turi skirti daugiausia dėmesio. Vidaus audito sistema turi būti aktyvi ir lanksti, kad galėtų greitai prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų, sutelkti dėmesį į tam tikras veiklos sritis tuo metu, kai reikalinga. Labiausiai išskirtinos šios vidaus audito veiklos sritys arba funkcijos:

1. Turto apsauga.

2. kaitos ir finansinių ataskaitų būklės tikrinimas.

3. Darbo ir atsakomybės paskirstymo kontrolė.

4. Visų rūšių pažeidimų ir piktnaudžiavimų atskleidimas.

5. Informacijos, kurios reikia įmonės vadovybei, teikimas.

Bet kuri veikla, kurios imasi įmonė, turi tam tikrą rizikos laipsnį. Vienas pagrindinių vidaus audito uždavinių – nustatyti visas galimas rizikos sritis ir užtikrinti, kad rizika būtų tinkamai kontroliuojama.

Vidaus audito etapai

Vidaus auditas gali būti atliekamas įvairiai. Pirmiausia tai priklauso nuo įmonės dydžio, jos padalinių skaičiaus, valdymo struktūros. Tačiau visais atvejais jis turi būti atliekamas nuosekliai. Tikslinga išskirti šiuos tarpusavyje susietus vidaus audito etapus:

1) Audito planavimas ir strategija.

2) Informacijos rinkimas ir apdorojimas.

3) Informacijos vertinimas.

4) Audito ataskaitos rengimas ir pateikimas.

5) Poauditinė veikla.

Žinoma, gali būti išskirta ir daugiau etapų, svarbu, kad kiekviename būtų numatyti konkretūs darbai, jų apimtys, įvykdymo terminai, atlikėjai, jų atsakomybė.

Kiekvienu audito etapu turi būti numatomi konkretūs audito testai ir procedūros, parengti tinkami audito darbo dokumentai.

Vidaus audito planavimas ir strategija

♦ Vidaus audito planavimo ir strategijos bendrosios nuostatos.

Audito planavimas – tai audito strategijos numatymas. Numatoma strategija pritaikoma skirtingoms, dažnai pakankamai specializuotoms vidaus audito sritims, užmezgant ryšius su įmonės vadovybe. Dėl audito strategijos įgyvendinimo reikia pabrėžti, kad vidaus audito darbas prasideda nuo aukščiausio lygio – įmonės vadovo ir valdybos veiklos. Svarbu, kaip jie perduoda atsakomybę ir įgaliojimus bei stebi kiekvieną įmonės veiklos aspektą.

Auditas – viena iš rizikingiausių veiklos sričių, todėl jo atlikimo planuose būtina įrašyti skirsnį dėl galimos rizikos. Jame reikėtų nurodyti, kokiose įmonės veiklos srityse ir padaliniuose galima didelė audito rizika ir kodėl (pvz., blogas vadovavimas padaliniui, nesutarimai tarp darbuotojų, per didelė darbų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui ir kt.).

Vidaus audito planų rūšys. Siekiant vidaus auditą atlikti nuosekliai ir planingai, sudaromi trijų lygių vidaus audito planai:

1) strateginiai;

2) metiniai;

3) operatyviniai.

Informacijos rinkimas ir apdorojimas

Vidaus auditorius turi rinkti informaciją remdamasis audito tikslais ir apimtimi. Audito tikslai reikalauja rinkti tik tokią informaciją, kuri padėtų pasiekti
konkrečios veiklos srities audito tikslus. Audito apimtis reikalauja rinkti informaciją, būdingą tik konkrečiai veiklos sričiai. Netikslinga rinkti šalutinę ar perteklinę informaciją, kuri nebus panaudota apibendrinant ir vertinant veiklos rezultatus.

Renkama informacija turi tenkinti bent 3 kriterijus:

1. Pakankamumo.

2. Patikimumo.

3. Naudingumo.

Informacijos vertinimas

Svarbu sugebėti teisingai ir objektyviai įvertinti surinktą informaciją. Pirmiausia auditorius surinktą informaciją turėtų palyginti su ta, kurią tikėjosi ar planavo gauti. Jis turi išsiaiškinti netikėtus neatitikimus (skirtumus) bei įsitikinti, kad neatitikimų nėra, kai jų buvo tikimasi. Vertindamas informaciją auditorius turi atkreipti dėmesį į neįprastus arba periodiškai nesikartojančius sandorius ar įvykius. Audito teorijos ir praktikos specialistai visada rekomenduoja faktinę informaciją lyginti su analogiška praėjusių laikotarpių informacija, taip pat – su sąmata ir prognozėmis.

Vienas svarbių informacijos vertinimo aspektų – ryšio tarp finansinės ir atitinkamos nefinansinės informacijos nagrinėjimas, pavyzdžiui, buhalteriniuose dokumentuose parodytų darbo apmokėjimo išlaidų palyginimas su vidutiniu darbuotojų skaičiumi.

Vidaus audito ataskaitos rengimas ir pateikimas

Baigus auditą surašoma ataskaita, kurioje apibendrinami audito rezultatai. Audito teorijoje ir praktikoje skiriamos dvi vidaus audito ataskaitų rūšys:

1. Tarpinės.

2. Baigiamosios.

Vidaus auditoriai, rašydami ataskaitas, turi atsižvelgti į šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) Ataskaitos turi būti parašytos sklandžia ir taisyklinga kalba.

2) Ataskaitos turi būti vienareikšmiškai suprantamos ir logiškos.

3) Ataskaitos turi būti aiškios. Tikslinga naudoti paprastus žodžius ir trumpus sakinius.

4) Ataskaitos turi būti konstruktyvios.

5) Ataskaitos turi būti laiku pateikiamos.

Pavyzdžiui, JAV kai kuriose įmonėse rašant vidaus audito ataskaitų išvadų dalį naudojama tokia vertinimo sistema:

1) labai gerai – nėra dalykų, kuriuos reikėtų įtraukti į išvadą. Rizikos nėra;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1034 žodžiai iš 3416 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.