Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros priemonės
5 (100%) 2 votes

Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros priemonės

Bendrosios nuostatos

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymą (Nr. VIII-1756), kuriuo vidaus vandenų žuvininkystę priskyrė žemės ūkio veiklos sričiai, kaip neatskiriamą kaimo ekonominio ir socialinio vystymo sudėtinę dalį. Todėl pateikiamas vykdyti priemones reikia laikyti Nacionalinės ilgalaikės Žemės ūkio plėtros strategijos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros programos priemonių sudėtine dalimi.

Vidaus vandenų žuvininkystės strateginės nuostatos ir galimi sprendimai buvo išanalizuoti ir pateikti pasirengimo Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą laikotarpio 2000-2005 metais strategijoje.

Naujai rengiami Žemės ūkio ir žuvininkystės poįstatyminiai ir kiti teisiniai aktai derinami su Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką ir Bendrąją Europos Sąjungos žuvininkystės politiką reglamentuojančiais teisiniais aktais.

Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros priemonės yra Lietuvos pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą programos regioninės plėtros dalis. Regioninės plėtros programa derinama su Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei kitomis programomis.

Lietuvos žuvininkystė – ūkio šaka apimanti žvejybą, žuvų išteklių administravimą ir atkūrimą (žuvivaisą), prekinį žuvų auginimą, perdirbimą ir pateikimą vartotojams. Vidaus vandenų žuvininkystė yra smulkaus verslo ir jo plėtros objektas.

Žvejybos verslo ekonomikai svarbią reikšmę turi gėlųjų vandenų žuvys: unguriai, starkiai, lydekos, karšiai, ešeriai, seliavos, lynai, kuojos, stintos, vėgėlės ir kitos, bei

tvenkiniuose auginami karpiai, karosai, upėtakiai, lydekos, peledės.

Vidaus vandenų žuvininkystės sektoriaus įmonėse ir įstaigose dirba per 1500 žmonių.

2000 m. vidaus vandenyse buvo sužvejota ir išauginta 3600 tonų žuvų: Kuršių mariose – 1 258, Kauno vandens talpykloje – 120, ežeruose – 51, upėse ir polderiuose – 175 tonos, išauginta tvenkiniuose – 1996 tonos arba 55 proc.visų vidaus vandenų žuvų.

Žuvų ir vėžių veisimo darbus vykdo šeši (Ignalinos, Žeimenos, Trakų Vokės, Simno, Šilavoto ir Rusnės) Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro filialai bei Laukystos žuvų veislynas.

Metinė vidaus vandenų žuvų produkcija 2000 m.sudarė apie 39 proc. (3 600 tonų) visos žvejybos Lietuvos vandenyse apimties. Visame Lietuvos žuvų produktų metiniame suvartojime, kuris perskaičiavus į neperdirbtas žuvis (žaliavas) vidutiniškai per 20 metų buvo 55-60 tūkst.tonų, vidaus vandenų žuvys sudaro 0,06 proc.

Sektoriaus analizė

Vertingų verslinių žuvų ir vėžių ištekliai vidaus vandenyse yra nuskurdinti. Sužvejojamų žuvų kiekis per paskutiniuosius dešimt metų sumažėjo kelis kartus. Nors sukurta gera materialinė bazė, sukauptas gamybinis mokslinis potencialas leidžia kasmet inkubuoti per 400 mln. žuvų ikrų, didžioji dalis išinkubuotų lervučių yra išleižiama į vandens telkinius lervučių stadijoje ir tik maža dalis paauginama iki gyvybingų žuvyčių stadijų. Žemas į ežerus išleidžiamos veislinės medžiagos gyvybingumas ir nepatenkinama žuvų išteklių apsauga yra pagrindinės priežąstys, kodėl per paskutinius dešimt metų žuvų sugavimas šalies ežeruose sumažėjo nuo 423 tonų 1990 m. iki 51 tonos 2000 m. Nepakankamai efektyvi žuvivaisa ir silpna žuvų apsauga neleidžia sparčiau plėtoti vidaus vandenų žuvininkystę, atkurti ir gausinti gamtos išteklius.

Dabartinė žuvivaisos darbų kryptis nėra perspektyvi, infrastruktūros įmonės dirba neefektyviai, ūkinė – organizacinė veikla bei valdymas neatitinka rinkos ekonomikos reikalavimų.

Žvejybos ir žuvų auginimo tvenkinių įmonių veiklos ekonomika negerėja, įmonėms trūksta lėšų tvenkinių, jų hidroįrenginių remontui todėl nepilnai užtikrinamos sveikatingumo ir sanitarijos bei higienos sąlygos, žemas gamybos efektyvumas ir konkurencingumas rinkoje, nepakankamos žuvų ligų profilaktinės priemonės.

Kuršių marios yra didžiausias ir produktyviusias Lietuvos gėlųjų vandenų telkinys. Čia gyvena per 50 rūšių sėslių, pusiau praeivių ir praeivių žuvų, verslinė žuvų produkcija siekia iki 1100 tonų (27 kgha) per metus. Vertingiausių žuvų – ungurių, starkių ir karšių kasmet sugaunama atitinkamai apie 10-12, 50 ir 380 tonų. Starkių ir karšių sugavimo kiekiai Kuršių mariose reguliuojami. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslininkų rekomendacijas ir į Lietuvos ir Rusijos sutarties nuostatas, dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, kasmet nustatomi šių žuvų sugavimo limitai. Per paskutiniuosius 20 metų Kuršių mariose ypač sumažėjo ungurių, lydekų, žiobrių, karšių atsargos.

Daugumos Lietuvos ežerų biologinės sąlygos yra tinkamos žuvininkystei plėtoti. Daugiausia ežerai išsidėstę Aukštaitijoje: – Ignalinos, Zarasų, Molėtų ir Švenčionių rajonuose bei Dzūkijoje: – Lazdijų, Alytaus ir Varėnos rajonuose.

Ežeruose žvejojančių žvejų valkšnose vyrauja mažą paklausą rinkoje turinčios žuvų rūšys, žvejyba ežeruose nėra pakankamai selektyvi, neefektyvi žuvų išteklių apsauga.

Nors Lietuvos upės dėl nedidelių žvejybos apimčių neturi didesnės tiesioginės įtakos ekonomikai, tačiau yra svarbios žmonių gyvenimo sąlygoms. Tai yra žuvų
neršto takai ir nerštavietės, užtikrinančios žuvų populiacijų kaitą ir išteklių biologinę pusiausvyrą, o aktyviam poilsiui ir sportui, turizmo verslo plėtrai, gyventojų sveikatingumui ir sveikos gyvenamosios aplinkos užtikrinimui upių reikšmė yra neįkainojama. Nemuno žiotyse ir deltos šakose bei atšakose yra pagrindinės daugelio vertingų praeivių ir pusiau praeivių žuvų nerštavietės, kurios svarbios ne tik Nemuno, bet ir visų Lietuvos upių, Kuršių marių ir Baltijos jūros žuvų išteklių reprodukcijai.

Užtvenkus Nemuną prie Kauno, aukštupis ir vidurupis buvo atskirti nuo žemupio, todėl buvo prarasta apie 70 proc. lašišų, šlakių, žiobrių nerštaviečių.

Žvejybą vidaus vandenyse reguliuoja Lietuvos žuvininkystės įstatymas ir Žvejybos taisyklės. Kai kurie savivaldybių žinioje esantys ežerai nuomojami specializuotai tam tikrų žuvų rūšių žvejybai.Lietuvos žuvų auginimo tvenkinių gamybiniai pajėgumai panaudojami tik apie 30 proc. Bendras tvenkinių plotas yra apie 11 000 ha, o tvenkinių produkcija 2000 m.siekė beveik 2000 tonų. Karpiai sudaro apie 95-98 proc. visų tvenkiniuose išauginamų žuvų. Tvenkiniuose išaugintų karpių paklausa šalies vidaus rinkoje yra ribota, nes pabrangus elektros energijai ir pašarams išaugo jų auginimo savikaina. Žuvų auginimo bendrovės, daugelis kurių naudoja daug elektros energijos tvenkiniams užpildyti vandeniu bei kurių tvenkiniai pastatyti nederlingose žemėse, neturi didelių perspektyvų konkuruoti rinkoje. Tačiau šiuo metu ir palankesnėse sąlygose esančioms bendrovėms iš savo veiklos nepakanka lėšų tinkamam tvenkinių eksploatavimui ir modernizavimui.

Nepakankamai išplėtota šviežių žuvų produktų kokybės užtikrinimo infrastruktūra: nepatenkinamas apsirūpinimas ledu žvejybos vietose, prastos iškrovimo iš laivų vietų ir laikymo patalpų sanitarinės-higieninės sąlygos. Nepakankama šviežių žuvų kokybės kontrolė produkto kelyje nuo žvejo iki vartotojo sudarė sąlygas žemos kokybės žuvų produktų patekimui į rinką. Būtina sustiprinti gaminamų žuvų produktų kokybės kontrolę. Įmonių vadovams, atsakingiems už maisto produktų kontrolės užtikrinimą įmonėse, turėtų būti taikomi profesiniai kvalifikaciniai reikalavimai. Lietuvoje nesukurta periodinė žuvininkystės specialistų mokymo ir privalomo kvalifikacijos kėlimo sistema.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1098 žodžiai iš 3473 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.