Vidurio europos perėjimas iš autoritarinio į demokratinį režimą
5 (100%) 1 vote

Vidurio europos perėjimas iš autoritarinio į demokratinį režimą

1. VIDURIO EUROPOS VALSTYBIŲ REŽIMŲ TRANSFORMACIJOS UŽUOMAZGOS IR GALUTINIS AUTORITARIZMO ŽLUGIMAS. 1.1. TRANSFORMACIJA VENGRIJOS VALSTYBĖJE. PRADINĖS PASKATOS IR GALUTINIS AUTORITARIZMO ŽLUGIMAS. 1.2. TRANSFORMACIJA ČEKOSLOVAKIJOS VALSTYBĖJE. PRADINĖS PASKATOS IR GALUTINIS AUTORITARIZMO ŽLUGIMAS. 1.3. TRANSFORMACIJA LENKIJOS VALSTYBĖJE. PRADINĖS PASKATOS IR GALUTINIS AUTORITARIZMO ŽLUGIMAS. 2.TRIGUBOS TRANFORMACIJOS SPECIFIKA VIDURIO EUROPOS VALSTYBĖSE.

3.DEMOKRATIJOS KONSOLIDACIJA VIDURIO EUROPOS VALSTYBĖSE.

ĮVADAS

Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos geležinė uždanga pasaulį padalino į dvi dalis, kuriose veikė ir varžėsi dvi jėgos – JAV, paremta demokratijos principais ir Sovietų Sąjunga, veikianti represiniu autoritariniu režimu. Sovietų Sąjungos įtakon pateko Rytų ir Vidurio Europos (VE) valstybės. Sovietų Sąjunga čia vykdė savo politinę valią, paremtą karine jėga. Valstybių ekonomika buvo Sovietų Sąjungos politinių ambicijų tenkinimas. Politinė opoziciją buvo griežtai draudžiama, komandinėje ekonomikoje visiškai eliminuota konkurencija, neveikė laisvos rinkos principai, skirtingos valstybės tenkino skirtingus Sovietų sąjungos poreikius. Nors Vidurio Europoje tokia politika buvo kiek švelnesnė nei Rytuose, nes tarp VE ir sovietų buvo horizontalūs santykiai paremti savotišku bendradarbiavimu, bet čia taip pat labiau buvo jaučiamas ir kaimyninių Vakarų demokratijos dvelksmas – demokratiškos politikos, visuomenės ir rinkos ekonomikos.

Savaime aišku, toks Sovietų Sąjungos daromas politinis ir ekonominis spaudimas VE valstybėms ir Vakarų Europos demokratijos trauka bei pasaulio demokratizacijos procesai anksčiau ar vėliau turėjo padaryti poveikį socializmo spaudžiamoms Vidurio Europos valstybėms. “Centrinės Europos kontekste socialistinės visuomenės transformacija reiškia atvirumą globalinei ekonomikai, naujus ekonomikos išdėstymo ir demokratizacijos mechanizmus.” Valstybių tautinė savimonė, ekonominis nuosmukis ir istorinė praeitis skatino išsivadavimą iš priespaudos, o vykstanti demokratijos globalizacija skatino naujos politinės santvarkos ieškojimą visose trijose VE valstybėse. Vidurio Europos režimų kaita, pasak S. Hantingtono: “Trečioji globalios demokratijos banga.” Demokratizacijos procesai inicijavo globalius pokyčius pasaulyje. “Demokratizacija Pietų Europoje, Lotynų Amerikoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje labai pakeitė globalųjį balansą demokratiškų režimų pagalba. Demokratiškų valstybių skaičius pasaulyje išaugo nuo 25 procentų (1973 metais) iki 45 procentų (1990 metais), o iki 1993 metų jau 126 valstybės iš 183 buvo demokratiškos arba demokratizuojamos (tai sudarė 68 procentus).”

Taigi, šioje paskutinėje citatoje atsispindi, kokia aktuali yra ši tema šiandieniniame pasaulyje. Demokratizacija – laipsniškas vyksmas, turintis tam tikrus etapus, kuriuose pasiekiami tam tikri lygiai, kol pagaliau pasiekiamas brandžios demokratijos lygis. Režimų transformacija iš vieno į kita nėra tas procesas, kuris trunka 3 ar 5 metus ir dar pasaulyje yra valstybių, kurios yra valdomos autoritariškai Jų visuomenėms toks valdymo būdas taip pat nėra priimtinas.

Rašto darbo tikslas – išsiaiškinti Vidurio Europos valstybių (Vengrijos, Lenkijos bei Čekoslovakijos) perėjimo iš autoritarinio į demokratinį režimą specifiką, remiantis demokratizacijos teorija ir istoriniais šių valstybių politikos faktais.

Rašto darbas paremtas Attila Agh straipsniu “The Politics Of Central Europe” bei internete publikuojama informacija.

1. VIDURIO EUROPOS VALSTYBIŲ REŽIMŲ TRANSFORMACIJOS UŽUOMAZGOS IR GALUTINIS AUTORITARIZMO ŽLUGIMAS.

Pagrindinės demokratinės jėgos VE sugeba įsitvirtinti tik 1988 – 1990 metais, bet demokratizacijos pradžios užuomazgų šiose valstybėse reikia ieškoti daug ankstesniuose istorijos etapuose. Tai vadinamos revoliucijos, kurios davė pradžią išsivadavimui iš Sovietų Sąjungos autoritarizmo. Tai 1956 – ieji Vengrijos, 1968 – ieji Čekoslovakijos ir 1980 – 81–ieji Lenkijos istorijos metai. “Bendrą teorinį pagrindą lyginamiesiems demokratizacijos procesams apibrėžė Dankwart’as Rustow’as 1970 metais leidinyje ‘Perėjimai į demokratiją: link dinaminio modelio per pokyčių periodizaciją’.” Taigi šioje teorijoje yra apibrėžtos trys demokratizacijos stadijos ir, būtent, pirmai, kuri vadinasi “Prieš – pereinamoji arba pradinė krizė” ir priklauso visos šios aukščiau minėtos VE revoliucijos. Šioje stadijoje įvyko pirmieji pasipriešinimo veiksmai autoritariniam režimui, kurie veikė tiek valstybių viduje, tiek iš jų išorės (1975 Helsinkio baigiamasis paktas ir Chartija 77 ) ir tai darė nemažą spaudimą autoritariniam režimui. Vėliau, pasak D. Rustow teorijos, vyksta sistemingi pokyčiai valstybėse, kurie tęsiasi iki pirmųjų laisvų rinkimų ir naujo konstitucinio reguliavimo mechanizmo įsteigimo. Antroji perėjimo stadija pagal D. Rustow vadinama „Demokratinis perėjimas“, kurioje dar „chaotiškai susimaišiusios dvi sistemos su komplikuota ir skausminga demokratijos institucionalizacijos ir socialine – ekonomine transformacija“ . Šiai stadijai būtų galima priskirti 1988 metų įvykius Vidurio Europoje, kai visame VE regione iškilo opozicija Sovietų Sąjungos valdžiai. Ši opozicija ir privedė prie
galutinio autoritarinės valdžios žlugimo. Pradėjo formuotis demokratinė valdžia, atsigavo politika ir ekonomika. Tačiau kiekvienoje Vidurio Europos valstybėje režimų transformacija turėjo savitą specifiką

1.1. TRANSFORMACIJA VENGRIJOS VALSTYBĖJE. PRADINĖS PASKATOS IR GALUTINIS AUTORITARIZMO ŽLUGIMAS.

Pasipriešinimas Sovietinei valdžiai Vengrijoje prasideda dar 1956 metais. Budapešto studentai surengė protesto mitingus, reikalaudami laisvų rinkimų, nepriklausomybės ir reformų šalininko Imrės Nagio sugrįžimo į valdžią. Visuomenė akivaizdžiai rodė savo nepasitenkinimą ir antisovietines nuotaikas. Net karinės pajėgos ir valstybės saugumo policija jiems buvo nė motais. I. Nagio reformatoriška politika turėjo didžiulį visuomenės palaikymą.

1956 metų Vengrijos revoliucija buvo pirmas šios šalies žingsnis režimų transformacijos link. “Šie įvykiai apsunkino Vengrijos socialistų politinę ir ekonominę sistemą ir įspėjo autoritarinę valdžią, kad buvusi tolerancija autoritariniam režimui turi ribas.” Revoliucija I. Nagio vyriausybei padėjo prieiti prie tokio kompromiso, kai buvo sudaryta nauja vyriausybė, kurioje galėjo veikti ir komunistai, ir ne komunistai. Sudaryta koalicinė vyriausybė suteikė galimybę atsikurti autoritarinio režimo šešėlyje buvusioms partijoms, (Nepriklausoma smulkiųjų žemės savininkų partija, Socialdemokratų partija ir Nacionalinė valstiečių partija) planuoti naujas ekonomines ir politines reformas. Tokios reformos būtų buvusios transformacijos pagrindu, bet, deja, joms nebuvo lemta toliau plėtotis, nes sovietinė valdžia visaip stengėsi jas užgniaužti.

I. Nagio vyriausybė, siekdama demokratijos, kreipėsi į Vakarų valstybes su prašymu padėti atsiriboti nuo autoritarinės valdžios. Reikėjo, kad Vakarų valstybės palaikytų Vengrijos neutralitetą. “Jungtinės Tautos, kurios tuo metu dalyvavo Sueco krizės sprendime, nebuvo pasiruošusios tokiam nenumatytam Vidurio Europos revoliucijos atvejui, todėl neatsakė į vengrų prašymus.” Po Vengrijos pasitraukimo iš Varšuvos pakto prasidėjo dar aršesnis Sovietų Sąjungos autoritarinės valdžios kariuomenės spaudimas. Demokratijos transformacija vėl buvo nustumta į pradinę padėtį.

Nauja J. Kadaro vyriausybė balansavo tarp autoritarizmo ir nuslopinto demokratizacijos proceso. Mažai valstybei Sovietų Sąjungos šešėlyje beliko vykdyti sovietų interesus. Tiesa, J. Kadaro reformos veikė ir iki 1970 metų Vengrija tapo labiausiai išsivysčiusia, liberaliausia ir turtingiausia regiono valstybe. Trūkumai buvo tik tame, kad kilo nedarbo lygis, infliacija ir skolos Vakarams. Krito valdžios legitimacija. Reikėjo naujų reformų, kad ištraukti valstybę iš skolų bei nedarbo ir pakelti valdžios pripažinimą visuomenėje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1099 žodžiai iš 3600 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.