Viesa ir jos šaltiniai
5 (100%) 1 vote

Viesa ir jos šaltiniai

TURINYS

1. Šviesos supratimas senaisiais laikais……………………………………………1

2. Tikrasis šviesos aiškinimas………………………………………………………………………..1

3. Gamtiniai (natūralūs) šviesos šaltiniai…………………………………………..2

4. Dirbtiniai šviesos šaltiniai……………………………………………………….3

5. Apibendrinimas………………………………………………………………….9

6. Literatūra………………………………………………………………………..10

Šviesos supratimas senaisiais laikais

Šviesos reiškiniai mus lydi kasdien, su jais susiduriame kiekviename žingsnyje. Šviesą skleidžia daugybė, įvairių daiktų: saulė, žaibai, žvakės, jonvabaliai, žuvys, lemputės ir t.t. Labai seniai žmogus pradėjo domėtis šviesos reiškiniais ir juos stebėti. Pirmąsias susistemintas ir apibendrintas žinias apie šviesos reiškinius ir jų aiškinimą graikų filosofas Euklidas (V – VI a. pr. m. e.) išdėstė dviejuose veikaluose – „Optikoje“ ir „Katoprikoje“. Vėliau Aristotelis (384 – 332 m. pr. m. e.) ir Ptolemėjus (II a.) išnagrinėjo šviesos lūžimo dėsnius. Kas yra šviesa ilgą laiką buvo neaišku. Kai kurie graikų filosofai teigė, kad šviesa išeina iš stebėtojų akių, apšviečia kūnus ir dėl to mes galime matyti. Šis teiginys nepasitvirtino, nes tamsoje akys nemato.

Atomistų Epikūro (341 – 270 m. pr. m. e.), Liukrecijaus Karo (apie 99 – 55 m. pr. m. e.) ir kitų raštuose užtinkame šviesos dalelių (korpuskulių) pradmenis. Jie teigė, kad šviesa yra iš daiktų išspinduliuojamos plonos plėvelės, vadinamos „kopijomis“, t.y. akis kūnus mato todėl, kad jie patys spinduliuoja ir atspindi tas daiktų „kopijas“, kurios patekusios į akį sukelia šviesos įspūdį.

Tikrasis šviesos aiškinimas

1865 m. Dž.Maksvelas įrodė, kad turi egzistuoti šviesos greičiu sklindančios

elektromagnetinės bangos. Todėl buvo galima tarti, kad pati šviesa yra elektromagnetinės prigimties.

Fizikoje šviesa vadinamos infraraudonosios, regimosios ir ultravioletinės spektro srities elektromagnetinės bangos, tiriamos optiniais metodais. Jų dažnių diapazonas yra nuo 3*1011 iki 3*1016 Hz . Šnekamojoje kalboje šviesa vadinamos tik regimosios spektro srities elektromagnetinės bangos. Jų dažnių diapazonas apytiksliai yra (7.5 − 4.0)* 1014 Hz , o bangos ilgis vakuume – nuo 0,380 iki 0,770 μm (1μm = 10+6m).Bandymai rodo, kad fiziologinius, fotocheminius, fotoelektrinius ir kitus šviesos reiškinius sukelia tam tikru dažniu kintantis elektrinis laukas. Taip yra todėl, kad greičiu judančią elektringą dalelę, pavyzdžiui elektroną, elektromagnetinė banga veikia Lorenco jėga:



čia pirmasis dėmuo – elektrinė jėga, antrasis – magnetinė jėga. Magnetinės ir elektrinės jėgų santykis yra ne didesnis kaip v /c, čia c – šviesos greitis vakuume. Paprastai šviesos veikiama elektringoji dalelė įgyja greitį v << c , todėl magnetinės jėgos poveikio galime nepaisyti. Taigi šviesos reiškiniuose esminis yra elektrinis laukas, ir jo stiprumo vektorius vadinamas šviesos vektoriumi.

Gamtiniai (natūralūs) šviesos šaltiniai

Visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais. Gamtiniai šviesos šaltiniai yra: Saulė, žvaigždės, žaibas, įvairūs šviečiantys vabzdžiai ir augalai, ir t.t.

Žaibas- tai didelė elektros iškrova, kuri susidaro atsiradus skirtingiems potencialams tarp debesų , debesų ir žemes. Žaibo poveikis yra dvejopas. Vienas yra tiesioginis žaibo išlydis, kitas – išlydžio metu visais dažniais kintantis magnetinis laukas.Žaibo temperatūra – 30 tūkstančių laipsnių – penkis kartus aukštesnė negu Saulės paviršiuje. Įtampa gali siekti 16 milijonų voltų, srovė – 200 tūkstančių amperų.

Pagrindinis ir svarbiausias gamtinis šviesos šaltinis yra Saulė. Kiekvieną dieną Saulė siunčia mums dvi energijos formas -šviesą ir šilumą. Saulės šviesa pasiekia Žemę per 8 min 20 s. Gyvybė Žemėje gali egzistuoti tik todėl, kad Saulė jai teikia pakankamai energijos. Energija būtina mechaniniam darbui ir bet kokiam veiksmui ar vyksmui. Augalai, pasitelkdami Saulės spindulių energiją, iš anglies dioksido ir vandens sukuria organinius cheminius junginius. Tuose junginiuose slypi cheminė energija. Cheminė energija gyvūnų organizmuose iš cheminių junginių atsipalaiduoja jiems skylant į paprastesnius. Gyvūnai iš cheminių junginių gautą energiją naudoja raumenų judėjimui ir kitoms gyvybinėms reikmėms.

Dirbtiniai šviesos šaltiniai

Žvakės, žibalinės ir dujinės lempos

Žvakės gaminamos iš vaško, kuris degdamas išskiria įkaitusius suodžius ir dujinius degimo produktus. Geltoną šviesą skleidžia įkaitę suodžiai. Tas pat vyksta ir žibalinėse lempose. Dujinių lempų degikliuose dujos sumaišomos su oru, tad liepsna būna karštesnė ir, tuo pačiu, baltesnė. Dujinėse lempose neišsiskiria suodžiai tad jie ir negali švytėti. Liepsna kaitina mantiją, padengta cerio ir torio druskomis, kurios būdamos karštos skaisčiai švyti.

Lemputės su kaitinimo siūleliu

Įprastinėse elektrinėse lemputėse elektros srovė įkaitina volframinį siūlelį iki
1800ºC. Tokioje temperatūroje siūlelis švyti taip, kad jo skleidžiamos šviesos spalva priartėja prie dienos šviesos spalvos. Volframas lydosi 3410ºC temperatūroje, todėl jam tokia temperatūra iki kokios jis įkaista lemputėje, nėra kenksminga.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 761 žodžiai iš 2491 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.