Viešasis administravimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Viešasis administravimas Lietuvoje

Įžanga 3 psl.

1. Viešojo administravimo pokyčių Lietuvoje kryptys ir etapai 3 psl.

2. Lietuvos viešojo administravimo sistema 4 psl.

3. Viešojo administravimo reformos procesas Lietuvoje 5 psl.

4. Literatūra 8 psl.

Viešojo administravimo apibrėžimas

Viešasis administravimas pirmiausia siejamas su viešosios politikos įgyvendinimu. Wilson politiką supriešino su administravimu, kuris, pasak jo, turėjo tik įgyvendinti politiką. Šiuo metu viešasis administravimas apibrėžiamas ne tik kaip viešosios politikos įgyvendinimas, bet ir viešosios politikos formulavimas. Be to, viešasis administravimas apima įvairias politikos įgyvendinimo rūšis- valstybės valdymą, viešųjų paslaugų teikimą ar privačios veiklos reguliavimą.

Atskirai galima pateikti viešojo administravimo apibrėžimą. Viešasis administravimas gali būti suprantamas kaip įvairių teisės aktų įgyvendinimas ar įgyvendinimo priežiūra ir vidaus teisės aktų taikymas. Lietuvos Viešojo administravimo įstatyme viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymas ar kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotųjų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams,kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.

1. VIEŠAJO ADMINISTRAVIMO POKYČIŲ LIETUVOJE KRYPTYS IR ETAPAI

Nagrinėjant socialius bei politinius pokyčius Europos šalyse, daugiausia dėmesio buvo skiriama politinei bei ekonominei transformacijai, t.y. perėjimui prie demokratijos ir rinkos ekonomikos. Tačiau keliose studijose buvo nagrinėjama ir administracinė transformacija.

Istorinis viešojo administravimo paveldas yra esminis veiksnys, kuris veikia transformacijos kryptis. Pradinė padėtis dažnai supriešinama su transformacijos tikslais ir uždaviniais, kuriuos apibendrina ateities situacija. Tačiau daugiausia dėmesio administracinės transformacijos studijos skyrė administracinės reformos kryptims, arba trajektorijoms nuo pradinės iki ateities situacijos.

Lietuvoje galima išskirti kelias pagrindines administracinės transformacijos kryptis:

 Viešosios administracijos organizacija ( viešojo administravimo įstaigų reorganizacija; Vyriausybės aparato ir ministerijų vidaus organizacijos reforma)

 Personalas ( priėmimas į darbą; karjera; atlyginimas; paskatinimai ir nuobaudos)

 Veiklos valdymas ( strateginis planavimas; įvairios atsakomybės priemonės; konsultavimasis su suinteresuotomis grupėmis )

 Finansai ( biudžetas; finansinis valdymas; išorinis ir vidaus auditas; valdymo išlaidų mažinimas )

Galima nustatyti keletą administracinės transformacijos etapų:

Pirmame transformacijos etape administracinė reforma buvo suvokiama kaip politinės ir ekonominės transformacijos dalis.Pirmaisiais administracinės transformacijos metais Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, siekta pašalinti sovietinio laikotarpio paveldą, o ne vadovaujamasi plačiomis administracinės reformos programomis. Šiuo laikotarpiu daugiausia dėmesio buvo skiriama pirmajai administracijos krypčiai.Tašiau dešimtojo dešimtmečio antrojoje pusėje nuo 1997 metų pagrindinė Lietuvos administracinės reformos varomoji jėga tapo Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą.Reikia pažymėti, kad administracinė reforma stojant į ES buvo susijusi ne tik su Lietuvos pasirengimu taikyti ES teisės nuostatas, bet ir kitų narystės kriterijų reikalavimų įgyvendinimu. Ji buvo susijusi ne tik su atskirų institucijų pasirengimu perimti ir taikyti ES teisyno nuostatas, bet ir įgyvendinti kitus administracinės reformos uždavinius:kelti valstybės tarnybos profesionalumą, stiprinti koordinavimą, vidaus ir išorės auditą.

Šiame etape buvo pradėtos įgyvendinti likusios trys reformos kryptys, t.y. personalo,veiklos valdymo ir finansų. Be to, šiuo metu reforma pasidarė intensyvesnė, nes priimta ir įgyvendina daugiausia administracinės reformos sprendimų. Taip pat verta pažymėti, kad administracinė reforma tapo nuoseklesnė, nes 1997 metais buvo parengta pirmoji Lietuvos viešojo administravimo reformos strategija, o vėliau pradėti rengti institucijų plėtros planai,kurie tapo sudėtine Lietuvos stojimo į ES programos dalimi.

2. LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SISTEMA

Pagrindinės Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos yra Prezidentas, vyriausybė ir viešoji administracija.

Lietuvos viešajai administracijai būdinga dviejų lygių valdymo sistema. Centriniam valdymui priklauso Prezidento institucija ir jai pavaldžios įstaigos, vyriausybė, Vyriausybės kanceliarija, Ministro pirmininko aparatas bei ministerijos. Be to,vyriausybė ir ministerijos gali steigti įvairias neministerines centrinio valdymo įstaigas: departamentus, tarnybas, inspekcijas ir kitas įstaigas. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 vyriausybei pavaldžių įstaigų bei kur kas daugiau ministerijoms pavaldžių įstaigų. Pagaliau Lietuvoje akcinės bendrovės, viešosios įstaigos ir valstybės įmonės taip
pat atlieka vykdomąsias funkcijas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 676 žodžiai iš 1348 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.