Viesojo administravimo ir politikos santykis
5 (100%) 1 vote

Viesojo administravimo ir politikos santykis

1121

TURINYS

Įvadas 3

1. Politikos samprata 4

1.1Bendroji politikos samprata 4

1.2 Viešoji politika 5

2. Viešojo administravimo samprata 7

3. Santykis tarp politikos ir administravimo 9

Išvados 12

Įvadas

Politikos terminas šiandieninėje visuomenėje gana dažnai sutinkamas reiškinys, tik, žinoma, jis ne vienareikšmiškai, o gal ir net labai skirtingai suprantamas ir vartojamas. Tik yra aišku, kad politika turi tarnauti piliečiams. Tuo tarpu administravimas daugeliui gana nesuprantamas ir gal net visai negirdėtas reiškinys. Tad išties būtų sunku nustatyti santykį tarp šių dviejų sąvokų, visų pirma neišsiaiškinus ir neaptarus, ką šios sąvokos reiškia. Kad būtų lengviau tai padaryti, keliu tokius uždavinius, į kuriuos siekiama atsakyti šiuo referatu:

1. Aptarti politikos sąvoką bendrai. Trumpai, bet išsamiai aptari viešosios politikos sampratą.

2. Nors administravimas yra daug apimanti ir plati sąvoka, aptarti viešojo administravimo esmę ir pagrindinius jo principus, funkcijas.

3. Suvokus šių sąvokų turinį, atskleisti santykį tarp viešosios politikos ir viešojo administravimo per jų funkcijas, tarpusavio santykius.

1. Politikos samprata

1.1Bendroji politikos samprata

Baltų kalbose tėra vienas paprastas žodis politikai apibūdinti, kai tuo tarpu anglų kalboje jų yra net trys. Abiem atvejais ,,politikos“ sąvokos kyla iš graikiško žodžio polis, kuris reiškia miestą arba miestą – valstybę, ir nurodo jog kalbama apie piliečių reikalus. Kaip minėjau angliškai galima skirti tris žodžius politikai apibūdinti: polity, reiškiantis politikos institucinę sandarą, arba struktūrą; politics, apibūdinantis politinius procesus ir veikėjus, jei pasirenkama į politics žvelgti kaip į politinį ,,žaidimą“; ir galiausiai policy, kuris byloja apie politikos turinį. Nors policy retkarčiais lietuviškai verčiamas žodžiu ,,politika“, daugeliu atvejų bus kalbama tiek apie netikslų, tiek ne visai atitinkamą vertimą, tikslingiausias šio termino vertimas lietuvių kalboje – tai viešoji politika. (1; p. 34)

Pirmiausia norėčiau apžvelgti, kaip politologai politiką supranta ir apibūdina politikos moksluose, kada santykinai atskiriame politikos mokslus nuo administravimo mokslų, kurie daugiau siejami su ,,policy“ (viešoji politika).

Politikos sąvoka gali būti įvardijama kaip specifinės rūšies socialinė žmonių veikla, kuria valdžios priemonėmis sprendžiamos esminės visuomenės problemos. Pastarųjų sprendimą, kaip žinoma, labai lemia tai, kas yra visuomeninės politikos vykdytojai, arba politinės veiklos subjektai. Į klausimą kas yra politikos subjektai, būtų galima atsakyti taip : tai specialūs žmonių sukurti organizaciniai institutai, įvairios politinės partijos, visuomeniniai judėjimai ar netgi organizacijos, kurios politinių tikslų nelaiko svarbiausiu savo veiklos uždaviniu. Tačiau politikos subjektų vieta ir vaidmuo visuomeninėje politikoje buvo ir yra viena iš svarbiausių politologijos problemų. (3; p. 37)

Politika yra visuomenę organizuojanti, reguliuojanti ir kontroliuojanti sritis, todėl ji santykinai yra savarankiška ir nepriklausanti nuo ekonomikos, ideologijos, kultūros, teisės ir kitų sričių, šia prasme politika yra viršesnė už jas. Kartu politika nėra atskirta nuo kitų visuomenės gyvenimo sričių, o prasiskverbia į jas ir lemia visus visuomenės gyvenimo elementus. Politika visada yra siejama su valstybe, su didelių socialinių grupių veikla, joje akcentuojama bendrų ir privačių interesų vienybė, sąmoningumas ir tikslo siekimas, tačiau joje daug stichiškumo elementų, jos rezultatai nėra garantuoti, todėl politika yra priskiriama prie rizikingų veiklos sričių. (4; p. 10-11)

Patys politologai apibūdindami politikos sąvoką, joje skiria dvi politikos sampratos grupes. Pirmieji politiką sieja su valstybės arba vyriausybės veikla. Tradiciškai ši sąvoka kildinama iš antikinių mąstytojų Platono ir Aristotelio. Platonas politiką siejo su idealios valstybės kūrimu, kuris savaime suteikia prasmę netobulam pasauliui. Pasak Aristotelio, politikos esmę sudaro lygių piliečių dalyvavimas,priimant kolektyvinius sprendimus viešojo gyvenimo turiniui ir krypčiai nustatyti. (2; p. 10)

Kita grupė politiką aiškina valdžios, galios arba konflikto aspektu. Visi visuomeniniai santykiai yra susiję su galia, įtaka, kontrole, autoritetu. politika yra socialinis procesas, kuriam būdinga kova ir bendradarbiavimas naudojant galią, pasibaigiantis sprendimo priėmimu. Todėl politika yra universalus, visa apimantis reiškinys, esantis visur, kur susidaro valdžios santykiai ir konfliktai. (2; p. 12)

1.2 Viešoji politika

Policy arba kitaip ,,viešoji politika“ dažniausiai vartojama apibūdinant įvairių institucijų elgseną. Tai gali būti oficialių asmenų, valstybės institucijų elgsena ar veiklos pasirinkimas.

Viešosios politikos analitikai nesutaria dėl policy sąvokos apibrėžimo. Pragmatiški tyrimo tikslai turi nulemti, kokiu – plačiu ar siauru policy koncepcijos apibrėžimu – norima naudotis. Kita vertus, yra aišku, jog bet kuriomis aplinkybėmis viešosios politikos tyrimų dėmesio centre atsiduria politikos turinys ir padariniai. (1; p. 34-35, 5; p. 19)

Socialinių mokslų literatūroje galime rasti daug viešosios politikos apibrėžimų. Vieni
jų viešąją politiką laiko valstybinių institucijų santykiais su aplinka, kiti valdžios pasirinkimu ką nors daryti ar kam nors priešintis. Treti mano, kad viešoji politika – tai visų pirma ilgalaikiai, strateginiai sprendimai ir veiksmai, tam tikros veiklos kursas bei tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. Nepaisant daugybės viešosios politikos apibūdinimų, yra vieningai sutarta, kad svarbiausias viešosios politikos požymis yra tikslinga elgsena, veiksmas, veiklos pasirinkimas ir įgyvendinimas, politinių problemų sprendimas. Tiesiogiai viešoji politika dažniau suprantama tai, ką valdžios institucijos atlieka, o ne tai, ką yra numačiusios ar planuoja, ruošiasi daryti. (Pavyzdžiui, įstatymo priėmimas ar pakeitimas savaime negarantuoja to įstatymo įgyvendinimo sėkmės ir greitų pasikeitimų.) Būtina viešosios politikos funkcija – užtikrinti priimtų įstatymų, nutarimų vykdymą Todėl viešosios politikos pajėgumą žymia dalimi ir lemia politinių sprendimų realizavimas.

Modernioje visuomenėje viešoji politika kartais atsiranda staiga, vietoj planuotų tikslų, ir įgauna atsitiktinės elgsenos ar netikėtų sprendimų bruožų. Todėl viešoji politika privalo turėti strateginę, pagrindinę veiklos kryptį dažniau nei precizišką įgyvendinimo programą, kadangi politinė aplinka reikalauja lanksčių politinės strategijos įgyvendinimo formų ir metodų įvairovės.

Viešoji politika – tai tarsi atsakas į piliečių reikalavimus, interesus, skundus, prašymus, susijusius su kokia nors piliečių, atstovavimo grupių ar valdžios atstovų, biurokratų veikla ar neveikla. Priimami sprendimai nurodo viešosios politikos turinį ir veiklos kryptis, jie gali veikti išleidžiamus įstatymus, potvarkius ar administracines reguliavimo taisykles.

Viešoji politika gali būti pozytivi ir negatyvi. Savo pozytiviąja forma ji privalo remtis įstatymų leidyba, įstatymų autoritetu, nes kartu viešosios institucijos, viešoji politika tampa autoritetu, verčiančiu piliečius, organizacijas veikti, tam naudojant įstatymų galią ir numatytą prievartą. Negatyvi viešoji politika būna tada, kada valdžios institucijos nieko nedaro ir nekeičia, kai politiniai sprendimai yra būtini ir neužtenka reguliavimo taisyklių, nutarimų ar aktų, dažnai įvairiomis priemonėmis dangstydamos savo neveiklumą. (5; p. 19-20)

Bendriausia prasme viešoji politika gali būti įvairiai klasifikuojama – pagal jos tikslus, vykdymo formas ir kt.

Pagal įtakos visuomenei lygmenį išskiriamos tokios viešosios politikos rūšys:

• paskirstymo – jos esmę sudaro paslaugų ir paramos įvairioms grupėms išdėstymas, skirstant viešuosius fondus;

• reguliavimo – suprantama kaip tam tikri apribojimai, limitai, taisyklės individų ar jų grupių elgsenai;

• susireguliavimo – panaši į reguliavimo politiką tuo, kad ji taip pat draudžia ir reguliuoja kai kuriuos procesus, tačiau ji yra pačių reguliuojamų grupių remiama, nes ji proteguoja tų grupių interesus

• perskirstymo – ją sudaro valdžios parengtos priemonės, padedančios pakeisti pajamų, laisvių, vertybių išdėstymą tarp visuomenės grupių.

Viešąją politiką rengia ir vykdo valdžios institucijos bei asmenys, dirbantys šiose institucijose – ne valdžios struktūros irgi veikia viešosios politikos procesus – ir asmenys, atsakingi už tam tikrą veiklą. Siekiant viešosios politikos efektyvumo, geriau paskirstyti vaidmenis ir atsakomybę, užtikrinti demokratinių sprendimo įgyvendinimo kontrolę, nemažas galimybes suteikia strateginis viešųjų institucijų, jų politinės veiklos planavimas. Tačiau šio planavimo sėkmė priklauso nuo to, kaip bus siejami teoriniai planavimo modeliai, principai, procedūros su realiomis organizacijų veiklos sąlygomis, su specifinėmis jų veiklos aplinkybėmis ir situacijomis. (5; p. 19-22)

2. Viešojo administravimo samprata

Viešoji politika dažniausiai suprantama kaip valstybės valios išraiška, o viešasis administravimas yra vis sudėtingėjanti tos valios įgyvendinimo sistema, apimanti ir veikianti didelę visuomenės dalį. Viešųjų institucijų uždavinius turi apibrėžti politikai, o vykdyti – administracijos darbuotojai, šitaip įgyvendindami racionalaus sprendimų priėmimo modelio reikalavimus.

Jei bandysime analizuoti bet kokio valdymo organizavimą, matysime, kad dažniausiai išskiriamos trys valdymo rūšys, atliekančios valstybės valios vykdymo funkciją. Pirmoji valdymo rūšis, taikanti įstatymus konkrečiais atvejais, atirandančiais, kada viešosios institucijos ir individai pažeidžia kitų subjektų teises, yra žinoma kaip teisinis valdymas. Antruoju atveju valdymas atlieka valstybės valios vykdymo priežiūrą – tai valstybės sprendimų įgyvendinimo valdymas. Trečiuoju atveju valdymas apima mokslinę, techninę, komercinę valdymo sferą – tai administracinis valdymas. Administravimas vaidina labai svarbų vaidmenį visose įmonėse: didelėse ir mažose, pramoninėse, komercinėse, politinėse, religinėse ir kitose.

Tradiciškai viešasis administravimas suprantamas kaip valstybės tarnybos veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija. Nors kaip mokslo sritis viešasis administravimas atsirado gana neseniai (XIX a. pabaiga), tačiau viešojo administravimo pagrindinius principus žmonija praktikavo jau prieš keletą tūkstantmečių – Egipto piramidės,
Didžioji kinų siena , kiti senovės civilizacijų laimėjimai liudija, kad viešosios programos ir projektai įvairiais administravimo metodais buvo gana sėkmingai įgyvendinami.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1544 žodžiai iš 3085 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.