Viešojo administravimo įvado rašto darbas
5 (100%) 1 vote

Viešojo administravimo įvado rašto darbas

112131

ĮŽANGA

Visos Lietuvos Respublikos valstybinės įstaigos ir organizacijos priklauso vietos savivaldai. Tokią savivaldą turi kiekviena šalis. Apie jos struktūrą privalo žinoti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, gyventojas.

Taigi šiame darbe bus detaliai aptariama vienos iš vienuolikos Ukmergės rajono savivaldybių seniūnijų valdymo struktūra, pagrindiniai seniūnijos uždaviniai, pagrindinės problemos, peržvelgiamas darbuotojų skaičiaus kitimas pastaruosius dešimt metų, jų atlyginimų svyravimai, įstatymai ir kiti teisės aktai, pagal kuriuos veikia ši seniūnija, pavaldžios seniūnijai institucijos ir kiti aspektai, kurie suteikia nemažai informacijos apie seniūniją ir jos darbą.

1 VALDYMO STRUKTŪRA

Visos Lietuvos Respublikoje esančios savivaldybės ir seniūnijos veikia pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą .

Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas.

Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba (toliau – valdyba), savivaldybės meras (toliau – meras), turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas.Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo bei paslaugų valstybės tarnautojai (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba, o etatus, didžiausią leistiną darbuotojų skaičių savivaldybės administratoriaus teikimu tvirtina valdyba. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su savivaldybės herbu. Savivaldybės administracijos struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos taip pat gali turėti sąskaitų bankuose.

Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba. Ukmergės savivaldybėje yra dvylika seniūnijų:

1. Deltuvos seniūnija

2. Lyduokių seniūnija

3. Pabaisko seniūnija

4. Pivonijos seniūnija

5. Siesikų seniūnija

6. Šešuolių seniūnija

7. Taujėnų seniūnija

8. Veprių seniūnija

9. Želvos seniūnija

10. Ukmergės miesto seniūnija

11. Žemaitkiemio seniūnija

12. Vidiškių seniūnija

Pastaroji, Vidiškių seniūnija, ir bus nagrinėjama aspektais, minėtais įžangoje. Šiai seniūnijai priklauso 57 kaimo gyvenamosios vietovės. Jų sąrašas pateikiamas 1 priede.

2. VALDYMO LYGIAI

Vidiškių seniūnijoje šiuo metu dirba šeši asmenys: Vidiškių seniūnijos seniūnas, seniūno vyriausiasis specialistas, ūkvedys, kapų prižiūrėtojas, komunalinio ūkio inžinierius (pusė etato) ir valytoja.

2.1. Seniūnas

Seniūnijai vadovauja seniūnas. Jį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu. Seniūnas pareigas vykdo pagal Ukmergės rajono Vidiškių seniūnijos kaimo seniūno nuostatus, patvirtintus Ukmergės rajono savivaldybės administratoriaus 2000 metų rugsėjo 28 dienos įsakymu Nr. 36 B, pateikiamus 2 priede.

Priimant seniūną į valstybės tarnautojo pareigas jis turi atitikti bendruosius reikalavimus:

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1.1. turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

1.2. mokėti lietuvių kalbą;

1.3. būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6 mėnesių;

1.4. turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą.

2. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

2.1. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2.2. kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

2.3. kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

2.4. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

2.5. kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

2.6. kitų
įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį į šias pareigas priimamas asmuo tik atitinkantis pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus. Pareigybės aprašymai sudaromi pagal LR Seimo nutarimą ,,Dėl seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institicijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo” ir LR Vyriausybės nutarimą ,, Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo” .

Seniūną į valstybės tarnautojo pareigas priima Ukmergės savivaldybės meras. Su juo nėra sudaroma darbo sutartis, o visi klausimai susiję su darbo sutartimi ir kitais darbo įstatymais numatomi LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatyme. Vidiškių seniūnijos seniūnas į valstybės tarnautojo vietą buvo priimtas konkurso būdu. Priėmimo į valstybės tarnautojo vietą konkurso būdu sąlygas nustato LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 11straipsnis.

Seniūno teisės.

Seniūnas, įgyvendindamas savo veiklos nuostatus (pateikiami 1 priede), turi teisę:

1. rengti ir teikti Valdybos sprendimų, mero potvarkių projektus kam paskirtos kompetencijos klausimais;

2. rinkti informaciją ir teikti ją merui apie rajono Tarybos, Valdybos sprendimų įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje;

3. dalyvauti rajono Tarybos, komitetų, Valdybos posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnija ar jos gyventojų interesais susiję klausimai;

4. teikti pasiūlymus dėl seniūnijos ribų keitimo;

5. teikti pasiūlymus dėl seniūnijos teritorijoje savivaldybės biudžeto lėšomis išlaikomų įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;

6. teikti pasiūlymus dėl gyventojams teikiamų paslaugų plėtimo ir tobulinimo;

7. išduoti seniūnijos gyventojams pažymėjimus apie jų gyvenamąją vietą, socialinę ir šeimyninę padėtį.

Seniūno funkcijos :

1. atsako už seniūnijos vidaus vadybą;

2. administruoja asignavimus, skirtus seniūnijai;

3. kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių bei notaro biurų, registruoja gimimus bei mirtis, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius ir kitus veiksmus;

4. pagal kompetenciją sudaro sutartis;

5. organizuoja socialinę globą ir rūpybą, vienišų senyvo amžiaus asmenų ir invalidų aptarnavimą;

6. prižiūri saugomas teritorijas ir kraštovaizdžius;

7. organizuoja kapinių prižiūrą, išduoda leidimus laidoti;

8. tvarko ūkines knygas;

9. surenka mokesčius ir vietines rinkliavas;

10. priima gyventojų prašymus dėl žemės nuomos;

11. organizuoja gyventojų sueigas, aplinkos švarinimo ir tvarkymo talkas;

12. renka statistinius duomenis ir teikia juos savivaldybės administracijos skyriams, statistikos institucijoms;

13. nagrinėja ir sprendžia seniūnijos gyventojų prašymus, pasiūlymus, skundus;

14. kontroliuoja ir teikia savivaldybei informaciją apie rajono Tarybos, Valdybos sprendimų, mero potvarkių, administratoriaus įsakymų įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje;

15. teikia merui, administracijai pasiūlymus dėl seniūnijos teritorijos raidos ilgalaikių socialinių, kultūrinių, demografinių, ir kitų programų rengimo, koregavimo ir įgyvendinimo;

16. vykdo savivaldybės sprendimu deleguotas funkcijas:

16.1 organizuoja komunalinių paslaugų teikimą gyventojams, tvarko komunalinį ir butų ūkį;

16.2 rūpinasi miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių apšvietimu, valymu;

16.3 organizuoja gatvių, vietinių kelių priežiūrą;

16.4 organizuoja vaikų darželių darbą, finansuoja šių įstaigų išlaikymą;

17. valdybos sprendimu seniūnui gali būti deleguotos ir kitos savivaldybės funkcijos. Joms vykdyti skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos.

18. vadovaudamasis įstatymais, vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais seniūnas atlieka valstybės deleguotas funkcijas: registruoja gimimus bei mirtis, atlieka notarinius veiksmus, vykdo kitas funkcijas.

2.2. Seniūnijos vyresnysis specialistas

Pagal LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą ir LR Seimo nutarimą ,,Dėl seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institicijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo”, seniūnijos vyresnysis specialistas yra B lygio, 6 kategorijos, karjeros valstybės tarnautojas. Jis turi visas teises ir pareigas numatytas LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatyme. Ši pareigybė reikalinga padėti seniūnui seniūnijos teritorijoje įgyvendinti rajono Tarybos, valdybos sprendimus, rūpintis seniūnijos gyventojų socialiniais- kultūriniais reikalais. Ši vyresniojo specialisto pareigybė atsirado tik 2002-aisias metais. Nuo 1992 metų tai buvo seniūno pavaduotojo pareigybė. Tačiau ji dabar vadinama seniūno vyresniojo specialisto pareigybė.

Seniūno vyresnysis specialistas dirba pagal
rajono savivaldybės administratoriaus 2002m. rugpjūčio 7 dienos įsakymu Nr. 14-57K patvirtintą seniūnijos vyresniojo specialisto preigybės aprašymą. Jis pateikiamas 3 priede.

Specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui:

1. Būti susipažinusiam su LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, LR savivaldos įstatymu ir kitais teisės katias, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą, socialinius žmonių santykius.

2. Mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją.

3. Savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą.

4. Sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti raštvedybos taisykles.

5. Būti pareigingam, darbščiam, kūrybiškam, gebėti bendauti.

Vyresniojo specialisto funkcijos:

1. Padėti seniūnui administruoti viešųjų paslaugų teikimą.

2. Įvertinti atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pranešti atitinkamiems savivaldybės administravimos ubjektams bei administratoriui dėl socialinės paramos teikimo joms ( jiems) reikalingumo.

3. Padėti seniūnui organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą.

4. Padėti seniūnui organizuoti seniūnijai priskirtų teritorijų ir kapinių priežiūrą, viešuosiuos darbus.

5. Tvarkyti namų ūkio knygas.

6. Tvarkyti seniūnijos buhalterinę apskaitą.

7. Padėti organizuoti mokyklinio amžiaus ( iki 16 metų) vaikų apskaitą.

8. ir kitos funkcijos.

Seniūnijos vyresnysis specialistas į šias pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir LR vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

2.3. Kiti darbuotojai

Pačioje sniūnijoje, be seniūno ir vyresniojo specialisto, dar dirba ūkvedys, kapū prižiūrėtojas, komunalinio ūkio inžinierius ir valtytoja. Jie nėra valstybės tarnautojai, todėl jiems nėra taikomi LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas ir LR vietos savivaldos įstatymai. Jų priėmimas į darba, atleidimas, visos kitos socialinės garnatijos yra vykdomi pagal įstatymus, reglamentuojačius darbo santykius Lietuvoje.

3. PAVALDŽIOS INSTITUCIJOS

Nuo 1992 metų iki 1996 metų seniūnijai priklausė tokios įstaigos:

3.2. Komunalinis ūkis

3.3. ,,Šventupės” vaikų darželis

3.4. ,,Rečionių” vaikų darželis

3.5. Katilinė

1996 metais buvo uždaryta katilinė, todėl nuo 1996 metų iki 2002 metų pavaldžios ir seniūnijos išlaikomos, liko tik trys įstaigos. 2002 metų pavasarį dėl nedidelio vaikų darželio užimtumo, uždarytas ,,Rečionių” vaikų darželis.

4. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR JO KITIMAI 1992-2002 METAIS

Nuo 1992 iki 1996 metų darbuotojų skaičius seniūnijoje ir jai priklausančiose įstaigose buvo toks.

Metai Seniūnija Komunalinis ūkis ,,Šventupės“ vaikų darželis ,,Rečionių“ vaikų darželis Katilinė

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1798 žodžiai iš 3574 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.